JUOZAS KRIAUČIŪNAS

     Daugelis žmonių vartoja alkoholinius (stipriuosius) gėrimus. Daro tai dėl daugybės priežasčių, kurias išskaičiuoti būtų tikrai sunku, bet gal daugiausiai dėl vaišingumo — "pamylėti kaimyną”.

     Alkoholių yra įvairių rūšių: etilinis, metilinis, propilinis, amilinis ir kt. Gryni ar beveik gryni alkoholiai vadinami spiritais. Vieni tų alkoholių yra nuodingi ir žmogaus sveikatai nepaprastai kenksmingi, kiti sveikatai kenkia mažiau, nors nėra alkoholio, kuris sveikatai nekenktų. Žmonės vartoja tik etilinį alkoholį — etanolį, kuris sveikatai mažiausiai kenksmingas. Beveik niekad nevartoja jį gryną (spiritą), bet maišytą gėrimuose. Grynas alkoholis turi nemalonų kvapą, blogą skonį ir sukelia degenimo jausmą paliestose gleivinėse, nes, staigiai traukdamas iš gleivinės audinių skysčius, gleivinę džiovina, sutraukia ir net sukrešina.

     Etilinio alkoholio mažesnes ar didesnes koncentracijas turi: degtinė, vynas, alus, konjakas, džinas, romas ir daugelis kitų gėrimų, vadinamų stipriaisiais. Alkoholio kiekis ar koncentracija gėrime šiame krašte žymima "prufais”, o daugelyje kitų kraštų — nuošimčiais. Du "prufai” yra lygūs vienam nuošimčiui.

     Etilinis alkoholis gaminamas iš grūdų, šakniavaisių, vaisių ir cukraus. Alkoholis, nors gaminamas iš maistui naudojamų produktų, bet kaip maistas jau nevartojamas, nes kenkia sveikatai, ypač kai naudojamas didesniais kiekiais, bet ir mažais, kai naudojamas dažnai arba nuolat.

     Visi esame girdėję ir daugumas žinome, kad alkoholis kenkia sveikatai. Jis kenkia kepenims, nes veda į kepenų cirozę. Jis gadina inkstus, nes tie nepajėgia išskirti iš organizmo kenksmingų medžiagų. Jis veikia į širdį: daug ir dažnas alkoholinių skysčių vartojimas širdį išplečia, o taip pat silpnina raumenis. Alkoholis kenkia smegenims ir visai nervų sistemai, nes pamažu iššaukia protinį nepajėgumą, nervų uždegimus ir pan. Kenkia jis ir virškinimui, nes gadina skilvį, kasą, naikina maiste esančius vitaminus ir kt. Alkoholio kenksmingumą žmogaus organams ir audiniams būtų galima tęsti, bet užteks ir čia duotų pavyzdžių.

     Žmonės, nors ir gerai žinodami alkoholio kenskmingumą, vis tiek jį dažnai vartoja, nes alkoholio veikimas organizme yra gana kaitus. Pradėdamas organizmą veikti, jis organizmą veikia jaudinančiai, skatinančiai, kiek vėliau — raminančiai, dar vėliau — migdančiai ir pagaliau narkotizuojančiai. Dėl to alkoholis yra apgaulingas.

     Alkoholikas, išsigydęs nuo alkoholizmo ir tapęs filosofu, apie alkoholį pasisako taip:

     1.    Geriame (alkoholinius gėrimus), kad taptume linksmi, bet tampame nuliūdę;

     2.    Geriame, kad taptume socialūs ir malonūs, bet išgėrę keliame ginčus;

     3.    Geriame, kad pasidarytume gudresni, bet tampame kvailais;

     4.    Geriame sustiprinti draugystę, o tampame priešais;

     5.    Geriame, kad geriau miegotume, bet pabundame labiau pavargę;

     6.    Geriame tapti stipresniais, bet alkoholis padaro mus silpnesnius;

     7.    Geriame, kad pakeltume savo nuotaiką ir ūpą, bet tampame labiau prislėgti ir nusiminę;

     8.    Geriame, kad pagerintume sveikatą, bet ją gadiname;

     9.    Geriame, kad nusiramintume, bet tampame irzlūs;

     10.    Geriame, kad būtume drąsūs, o tampame netikri ir baugštus;

     11.    Išgeriame kalbai pagyvinti, o alkoholis kliudo kalbos aiškumui ir nuoseklumui;

     12.    Geriame, kad sumažintume rūpesčius, bet alkoholis juos padaugina;

     13.    Geriame, kad jaustumės geriau, bet pasijuntame kaip pragare;

     14. Geriame gyvenimui palengvinti ir pailginti, o alkoholis neša mirtį.

     Iš tų pasisakymų matome, kaip apgaulingas yra alkoholis. Tai ar verta bet kada vartoti alkoholį, jei jis kenkia ne tik sveikatai, bet yra ir apgavikas?