Aleksandras Kelmietis

I. GAMTOJE

     Aukšti kalnai pirmieji užsidėjo aukso karūną ant galvos; tuščia erdvė atsikvėpė šilta srove; raudoni eukaliptai, į dangų žaliom šakom atsirėmę, laukia pirmųjų saulės spindulių; Australijos krūmuose nauja diena prasidėjo kukabūros juoku.

     Diena ateina, kaip naujagimė ant motinos rankų. Su džiaugsmu ir šypsena motina ją glamonėja. Sudėtos viltys prasiskleidžia šilta šviesa—gyvenimas gamtoje prasidėjo.

     Jei nebūčiau atkilęs iš gamtos, ar galėčiau ją taip mylėti kaip motiną? Ar ji būtų man tokia graži ir miela kaip mano motina? Ar sustojęs prie medžio, ar pasilenkęs prie gėlytės, aš jį kalbinčiau kaip savo brolį, o ją — kaip savo jauną sesę? Graži ir gera buvai tu man jaunam, kai žaidžiau tavo skreite nerūpestingas, kai suaugęs mokiausi išminties iš tavęs, o dabar, kada tu tapai man stebuklu, aš Dievą per tave susiradau. Jis ir man, ir tau gyvenimo pradžią davė. Visi esame vienos dvasios sujungti, ant vieno Viešpaties delno žodžiu tebūnie sukurti. Garbė Tau, Viešpatie, už tą žodį tebūnie!

II. BAŽNYČIOJE

     —    Aš tam esu gimęs ir atėjęs 5 pasaulį, kad liudyčiau tiesą.

     —    O kas yra tiesa? — paklausė Pilotas Kristų. (Jn 18,37-38).

     Kai skaitau gausią literatūrą už Dievą ir prieš Dievą, pamatau, kad visi, kurie rašo ir kalba, yra teisingi sau, nes meluoti sau nėra prasmės, o ir kitą apgaudinėti Dievo buvimu ar nebuvimu nėra nei naudingas, nei garbingas užsiėmimas. Tiesa yra tokia didelė, kad žmogus nepajėgia jos suprasti. Kai stovime prieš Tiesą, kuri neturi kontūrų, stovime kaip prieš sieną, kurios kraštų nematyti, tada visiems atrodys, kad nieko nėra, nes objektas per didelis, kad jį būtų galima pamatyti; kitiems, kurie arčiau sienos stovės, gali pasirodyti kažkas neaiškaus, užstojančios medžiagos masė — jie suabejos; tretieji, kurie atsimuš kakta į sieną, įtikės, kad čia turi būti siena, nors jie jos ir nematys.

     Taip yra ir su Tiesa, kuri yra per didelė žmogui suprasti, bet kuri verčia ja tikėti. Pats protas verčia tikėti, kad Dievas yra. Turėtų užtekti to vieno argumento — kad aš esu, kad universas yra. Ką aš turiu bendra su universu? O be jo aš nė vienos akimirkos negalėčiau egzistuoti. Visas didžiulis universas yra sujungtas viena idėja, vienu principu, viena valia. Ta tiesa nepaneigiama, ir tai yra Dievas, kuris ištarė žodį — tebūnie, ir visi esame, kas esame. Garbė Tau, Viešpatie, už žodį tebūnie!

■    Pasaulio kunigų rekolekcijos įvyks spalio 5-9 d. Romoje. Pagrindiniais kalbėtojais bus popiežius Jonas Paulius II ir motina Teresė, atvykusi iš Indijos. Numatoma, kad dalyvaus apie 7000 kunigų iš 100 įvairių kraštų.

■    Haiti respublikoje po popiežiaus Jono Pauliaus II atsilankymo buvo sudaryta bendra Bažnyčios ir valstybės atstovų komisija socialinėms ir politinėms reformoms gaires nutiesti. Komisija pasiryžo paruošti žmogaus ugdymo chartą, siekiant apsaugoti žmogaus pagrindines teises ir laisves.

■    Jonas Paulius II lapkričio 13 d. paskelbė palaimintąja pirmą palestinietę — Nukryžiuotojo Jėzaus vienuolę Mariją, gyvenusią Palestinoje 19-me šimtmety.