Skyrių tvarko JUOZAS VAlSNYS, S.J. Patarėjas—PROF. PETRAS JONIKAS

KALBOS TAISYMAI

     p a s i s k o l i n t i   p a s— pasiskolinti iš: Šia knygą pasiskolinau pas savo draugą. (=iš savo draugo).

     p a s i t i k ė j i m a s   k a m— pasitikėjimas kuo: Aš tau (= tavimi) pasitikiu. Niekuomet nepasitikėk nepažįstamiems įmonėms ( =nepažįstamais žmonėmis).

     p a v e i k ti   į   k ą— paveikti ką: Jo žodžiai labai į mane ( =mane) paveikė.

     p a ž i n t i— nevart. reikšme "mokėti”: Dėl nepakankamo lietuvių kalbos pažinimo ( =mokėjimo) jis negalės to straipsnio išversti. Norint keliauti, labai naudinga žinoti ( = mokėti) svetimas kalbas.

     p e r ir pro.Prielinksnius per ir pro ne visos tarmės vartoja ta pačia prasme. Pvz.: Žmogus žiūri per langą. Suvalkiečiui šis pasakymas bus labai aiškus ir įprastas, bet kai kurių kitų tarmių žmonės jį supras visai kitaip — jie manys, kad tas žmogus žiūri per viršų lango. Jie šiuo atveju sakytų: Žmogus žiūri pro langą. Bet tokį pasakymą išgirdęs suvalkietis manytų, kad tas žmogus žiūri kur nors pro plyšį, esantį šalia lango. Ir viena, ir kita šių prielinksnių vartosena bendrinėje kalboje yra leidžiama, bet vis dėlto labiau teiktina vartoti ne per, o pro: žiūrėti pro langą, įeiti pro duris ir pan. Per vartotina, pavyzdžiui, tokiais atvejais: eina per lauką, šoko per griovį, kalbėjosi per vertėją, girdėjau per radiją ir pan.

     p e t r u š k a  nevart. svetimybė — petražolė.

     p  i e ly č i a  nevart. svetimybė — dildė, brūžiklis.

     p i l n o j e   s u d ė t y j e— pilnos sudėties Šiandien futbolo komanda žaidė pilnoje sudėtyje ( = pilnos sudėties).

     p  i l n o j e   t v a r k o j e— visai, visiškai sutvarkytas: Jau tavo automobilis yra pilnoje tvarkoje ( = visiškai sutvarkytas~).

     p  i r m  negunevart. vertinys—prieš: Pirm negu išvažiuosiu ( =Prieš išvažiuodamas), noriu dar pabaigti keletą darbų.

     p i r m o   s a u s i o ,   p e n k t o   v a s a r i o  ir pan. yra vertimai iš slavų kalbų (plg. rus. piervogo janvaria, lenk. piertvszego stycznia). Reikia sakyti: sausio pirma (diena), vasario penkta (arba penktoji). Juk lietuvių kalboje diena yra moteriškosios giminės, tai kaip gali atsirasti pirmo, penkto ir pan.?

     p i r m o j e   e i l ė j e— nevart. reikšme "pirmiausia, visų pirma”: Pirmoje eilėje (=Pirmiausia, visų pirma) noriu paminėti mūsų garbinguosius svečius.

     Žinoma, visai geras pasakymas būtų: Teatro salėje sėdėjau pirmoje eilėje.

     p j a u n a m a   m a š i n a— pjaunamoji mašina.

     p l a u k i m a s   ir  p l a u k y m a s. Šių žodžių reikšmė yra šiek tiek skirtinga. Kai kalbama apie sporto varžybas, tai vartotinas žodis plaukimas, o kai kalbama apie laisvą, pramoginį paplaukiojimą, tai sakytina plaukymas arba plaukiojimas. Lygiagrečiai ir kitose sporto šakose yra vartojami panašios rūšies terminai: bėgimas, ėjimas, šokimas, metimas, stūmimas, sviedimas. Bet jeigu atitinkamais žodžiais norėtume išreikšti ne sporto varžybas, o tik laisvą poilsio ar pramogų ieškojimą, tai paprastai sakytume: bėgiojimas, vaikščiojimas, šokinėjimas, mėtymas, stumdymas, svaidymas.

     p l ė m a s(lenk. plama~) — dėmė.

     p l e t k a s(lenk. pletka') — plepalas, apkalba, liežuviai, paskala.

     p l e t k i n t i,  p l e t k a v o t i— plepalus nešioti, apkalbėti, liežuvauti, paskalas skleisti.

     p o priel. paprastai yra vartojamas su įnagininku (pvz., po stalu, po suolu ir pan.) ir su kilmininku (pvz., po sekmadienio, po atlaidų ir pan.), bet gyvojoje kalboje dar yra iš senovės užsilikę kai kurie pasakymai ir su naudininku, pvz.: po visam (t.y. po pamaldų), po kairei, po senovei, dar ir po šiai dienai, po teisybei ir t.t. Tokia vartosena laikoma taisyklinga, bet kartais netaisyklingai priel. po su įnagininku pavartojamas tam tikram pavaldumui išreikšti, pvz.: Mes ilgą laiką gyvenome po rusais (=rusų valdžioje). Jis yra po didele savo mokytojo įtaka (=didelėje savo mokytojo įtakoje). Po vart. ir su gal., pvz.: Vaikščiojau po mišką.

     p r a j o v u s(gud. projava) — reiškinys, išmonė.

     p r a m a t y t i— nevart. reikšme "numatyti”: Reikia pramatyti (= numatyti) ateities veiklą. Šie du veiksmažodžiai numatyti ir pramatyti daugelio yra maišomi, bet jų reikšmė yra skirtinga. Pramatyti reiškia "praregėti, pradėti matyti, pro ką nors matyti”, pvz.: Įvyko stebuklasligonis tuoj pramatė (praregėjo). Padarius operaciją, nuo pat gimimo buvęs aklas berniukas pirmą kartą savo gyvenime pramatė. Nors tas langas labai nešvarus, bet vis tiek galima šiaip taip pro jį pramatyti.

     Bet žodis pramatyti negali būti vartojamas, kalbant apie ateitį, t.y. ką nors žinoti iš anksto, nujausti, numatyti, pranašauti. Tad yra taisytini, pavyzdžiui, tokie sakiniai: Jau yra pramatyti (=numatyti) visi ateinančių metų planai. Aš jau seniai pramačiau (= numaniau), kad taip įvyks. Jokiu būdu nebuvo galima pramatyti (=numatyti, nujausti, atspėti), kuriuo keliu jis pasuks.

■ Kinijoje lankėsi Filipinų katalikų vadovas kardinolas Jaine Sin, 56 m. Ten yra lankęsis ir kard. Franz Koenig bei kard. Roger Etchegaray. Kard. Sin buvo susitikęs su komunistų palaikomos vadinamosios Patriotinės Katalikų Bendrijos vyskupu Michael Fu Tien-Šan, nors šiam draudžiama palaikyti ryšį su Vatikanui ištikimais aukštaisiais dvasininkais.