Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J. Patarėjas—PROF. PETRAS JONIKAS

KALBOS TAISYMAI

     r a n d a s i . Veiksmažodis rastis labai retai vartojamas įvairiose tarmėse. Kai kur jis vartojamas vietoj veiksmažodžių darytis, atsitikti, pvz,: Kas rados vaikui, kad serga? Kitur jį vartoja vietoj rodytis, prasidėti, atsirasti, pvz.: Po lietaus daug grybų randasi. Iš kur tu radaisi? Iš kur čia tie šunes randasi? Bet šio žodžio randasi jokiu būdu negalima vartoti vietoj yra, pvz.: Vilnius randasi (=yra, stovi) prie Neries. Jis randasi ( = yra, gyvena) Čikagoje. Kur dabar tavo draugas randasi (= yra, gyvena, dirba')? Šiuose sakiniuose žodis randasi pavartotas nusižiūrėjus į rusų nachodit'sia

     r ė d y t i (gud, riadit’) — puošti, rengti, vilkti, tvarkyti: Labai gražiai parėdyta ( = papuošta) jūsų eglutė. Aprėdyk ( = Aprenk, papuošk) vaiką gražesniais drabužiais. Pasaulis labai gražiai Dievo surėdytas ( = sutvarkytas).

     Tas pat pasakytina ir apie šio veiksmažodžio sangrąžinę formą: Kaip elegantiškai ji šiandien apsirėdžiusi (= apsirengusi, pasipuošusi)!

     r e g i m a i priev. — nevart. reikšme "matyt, turbūt, tikriausiai”: Jis šiandien, regimai ( = matyt), nekaip jaučiasi. Jūs rytoj, regimai (= turbūt, tikriausiai) manote išvažiuoti.

     Priev. regimai vartojama tokia prasme: Padėk raktą regimai, kad parėjęs galėčiau lengvai rasti.

     r e i k a l a s   l i e č i a  nevart. Vertinys — reikalas toks, kalbama apie. . . : Reikalas liečia (=Kalbama, eina kalba apie) mus visus.

     r e i k i a   b ū t i   t o k i u  nevart. vertinys — reikiai būti tokiam: Vaikeli, reikia būti visuomet pavyzdingu ir darbščiu (= pavyzdingam ir darbščiam).

     r e i š k i a — nevart. įterptiniu žodžiu: Reiškia ( — Vadinasi), ir tu ne geriau už jį pasielgei. Vartojama, pavyzdžiui, tokiame sakinyje: Ar tu žinai, ką tai reiškia?

     r e k o r d ą  pastatyti nevart. vertinys — rekordą pasiekti: Sportininkas pastatė ( — pasiekė) naują šokimo į aukštį rekordą.

     r e z u l t a t e  nevart. vertinys nusakyti priežasčiai: To rezultate (= Dėl to) labai pablogėjo jųdviejų santykiai.

     Taip pat yra nevart. vertinys galutiniame rezultate: Gali dar visko būti, bet galutiniame rezultate (=galų gale, vis dėlto) jis turėtų laimėti.

     r u b e ž i u s nevart. svetimybė — siena, linija, riba: Mūšis įvyko prie Lenkijos rubežiaus ( =sienos).

     r u ž a v a s nevart. svetimybė — rožinis, rožių spalvos, rausvas, šviesiai raudonas.

     s ą l y g o s e  nevart., reiškiant: 1. būdą: Jie gyvena labai vargingose sąlygose ( = vargingomis sąlygomis).

     2, priežastį: Gyvenant puikiose sąlygose (= puikiomis sąlygomis), jo sveikata pagerėjo.

     s a n k e l e i v i s (verstas iš vok. Mitreisender ar rus. sputnik) — kelionės draugas, bendrakeleivis.

     s a v i t a r p i s — nevart. būdvardžiu, jis yra daiktavardis: Jų savitarpiai (= savitarpio) santykiai labai glaudūs. Dar pora šio daiktavardžio vartojimo pavyzdžių: čia jų savitarpio reikalas. Mudu savitarpyje labai gerai sugyvename,

     s e k m ė — sėkmė.

     s e k t i  k ą  ir  s e k t i  k u o. Sekti ką (vok. jemandem nachspueren, nachfolgen, rus. sledit kogo): Šeimininkė vištą seka (t.y. žiūri, kur ji nueis). Šuo šeimininką seka. Sekti kuo (vok. nachahmen, rus. po-dražat'): Šis poetas Maironiu pasekė. Sūnus seka tėvu (eina jo pėdomis). Krikščio-nys seka Kristumi (seka jo pėdomis, nori bud tokie, kaip Kristus).

     s e k t i — nevart. reikšme "būti, eiti tuoj po ko”: Kas po ko seka (=eina)? Po žiemos seka (= eina, yra) pavasaris. Žemiau seka (=eina) parašai. Toliau seka (= eina) to įvykio aprašymas.

     i š  t o  s e k a nevart, vertinys — iš to išeina, iš to matyti: Iš to, kas pasakyta, seka (=išeina, išplaukia) tokia išvada. Kas iš to seka (= išeina. Kokią išvadą iš to galima padaryti)? Iš to seka (=kyla) kita klaida.

     s e n a i  ir  s e n i a i yra du skirtingi prieveiksmiai. Pirmasis nusako tam tikrą subjekto požymį, pvz.: Jis senai (t.y, kaip senis) atrodo. Vaikas senai (t.y. kaip senis nukalbėjo, Antrasis žymi laiką: Seniai, labai seniai gyveno diedukas ir bobutė. Jie jau seniai Ha atvyko

     s k a i t y t i   k ą  k u o (vert, iš rus. kalbos) — laikyti ką kuo: Aš jį skaitau ( = laikau) labai protingu žmogumi. Tą įsakymą jau reikėtų skaityti (= laikyti) negaliojančiu. Susirinkimą skaitau (=laikau) atidarytu (arba: atidarytą). Taip pat galima sakyti: Susirinkimą skelbiu atidarytą, susirinkimą pradedame.

     S k a u d a   g a l v a  ar s k a u d a   g a l v ą ? Mūsų liaudies kalboje su veiksmažodžiais skaudėti, sopėti, mausti, niežėti vartojamas ir vardininkas, ir galininkas. Kuris pasakymas teiktinesnis bendrinei kalbai? Nors žemaičiai labiau linkę vartoti vardininko linksnį, bet Lietuvoje plačiau vartojamas galininkas, tad ir Jablonskis bendrinei kalbai teikė vartoti minėtus veiksmažodžius su galininku. Tad yra geriau sakyti Man skauda galvą Vaikui niežti nugarą. Man maudžia dantį.