JUOZAS PRUNSKIS

     Būnant Europoje, buvo malonu Vienos konferencijoje ir Vliko seime Londone keletą dienų pabendrauti su didelį uždavinį atliekančiu Šveicarijos lietuviu Algiu Klimaičiu, dabar visa siela įsijungusiu į tarptautinę kalinių gelbėjimo misiją.

     Algis Klimaitis dar jaunas žmogus, gimęs 1948 m. Hamburge. Lankė Vasario 16-tosios gimnaziją Hiutenfelde. Mokslus baigė Hamburge. Keletą metų dirbo kaip ryšių ir informacijos specialistas įvairiose Vakarų Europos firmose. 1982 m. Vienos mieste pradėjo leisti politinį laikraštį "Ost-nachrichten”. 1985 m. persikėlė į Šveicariją, kur tapo Krikščionių tarptautinio solidarumo (Christian Solidarity International, sutrumpintai — CSI) Rytų Europos skyriaus vedėjas. Dabar jis yra tos tarptautinės organizacijos dvisavaitinio spaudos biuletenio vyr. redaktorius.

Algis Klimaitis.

     CSI organizacija yra ekumeninė, apimanti visų tikybų krikščionis. Ji rūpinasi, kad nebūtų užmirštas joks kalinamas krikščionis bet kurioje pasaulio šalyje.

     Nuo 1986 m. pradžios A. Klimaitis yra Vliko atstovas Šveicarijoje ir Austrijoje. Taip pat jis leidžia ir specialias Eltos žinias vokiečių kalba. Jis yra krikščionių demokratų sąjungos narys, nedidelio ūgio, su šmaikščia barzdele, draugiškas ir malonus pasikalbėti. Pasakojo, kad jų CSI sąjūdis rūpinasi persekiojamais krikščioniais. Visų pirma pasistengiama dokumentuoti faktus, gauti tikslių žinių: kas, kur, kokią priespaudą kenčia. Tie faktai keliami spaudoje, paskaitose. Organizuojamas viešosios opinijos spaudimas, kad kalinamųjų padėtis palengvėtų. organizuojama platesnė šios akcijos talka. A. Klimaitis drauge su šioje srityje besidarbuojančiu kun. Fordu paruošė Kopenhagos tribunolui memorandumą apie kalinamus lietuvius.

     CSI turi savo padalinius Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje. Anglijoje, JAV-se, Kenijoje, P. Afrikoje, Indijoje, Prancūzijoje, Belgijoje. A. Klimaitis po tuos padalinius paskleidžia gausiai žinių apie kalinamus lietuvius, ypač kenčiančius dėl religijos. Klausinėjamas jis taip pasakojo:

     —    Pakvietė mane dirbti CSI centre. Mačiau, kad galėsiu padėti Lietuvai, tai ir ėjau. Turime laikraštį "Christians in Distress”. Jo išeina angliškos, prancūziškos, itališkos laidos. Jų visų tiražas apie 100.000 egzempliorių. Man tenka redaguoti tos organizacijos biuletenį "CSI Pressedienst”. Apie 600 egzempliorių siunčiame redakcijoms ir radijo tarnyboms.

     —    Iš kur renkate žinias apie kalinamuosius?

     —    Turime savo ryšininkus. Atveža žinių lankantieji ateistinių komunistų valdomus kraštus. Panaudoju "L.K. Bažnyčios Kronikos” žinias, "Aušros” informacijas, čekų pogrindžio spaudą, kai ką sužinome telefonu paskambinę už geležinės uždangos, o kartais ir patys ten nuvažiuojame pasirinkti informacijų.

     —    Turite šeimą?

     —    Esu vedęs pabėgėlę iš Rytų Vokietijos. Jos protėviai iš Rytų Prūsijos, tai gal turi mums giminingos prūsų genties kraujo.

     —    Ar daug teko dirbti, ruošiantis lietuvių atvykimui į Vieną?

     —    Reikėjo ruošti spaudai pranešimus, gauti policijos leidimą demonstruoti, nustatyti, kur kas eis, kur kas bus. Iš policijos ir miesto administracijos jokių sunkumų nebuvo. Austrijoje mes turime daug draugų. Atminkite, kad Austrija išbuvo apie dešimt metų bolševikų okupacijoje, maždaug iki 1955 metų. Dabar Austrija neutrali. Viešai atsargūs su pareiškimais, bet neoficialiai mums palankūs. Austrai labai simpatiška tauta, mums rodo daug palankumo.

     —    Kaip įsijungėte į Vliko veiklą?

     —    Kai buvo ruošiamasi Kopenhagos tribuonolo bylai, mane prašė paruošti informacijų. Buvau pagrindinis informatorius Europoje. Mane užverbavo L. Grinius. Dalyvavau ir pats Kopenhagoje. Dr. K. Bobelis šių metų pradžioje buvo Europoje. Susitikome Genevoje. Prašė patalkininkauti ryšium su Berno konferencija. Vienos konferencijos proga ruošiau spaudai pareiškimus, išnuomavau būstinę mūsų informacijoms. Kai buvo Černobylio atominės jėgainės sprogimas, susisiekiau telefonu su Lietuva. Gautas iš patikimesnių žmonių informacijas paskleidėme spaudoje. Mes savo informacijų įstaigoje turime telex ir telefax tarnybą, tai labai greit į norimą pasaulio dalį galime perduoti informacijas ir net nuotraukas. Esu pamilęs religiją ir krikščioniškąją demokratiją; man labai malonu padėti sąžinės kaliniams.