CHIARA LUBICH

     "Jūs juk esate mirę, ir jūsų gyvenimas su Kristumi yra paslėptas Dieve” (Kol 3,3). Šie labai stiprūs žodžiai glaustai pateikia viso krikščioniško gyvenimo pagrindinį įstatymą. Krikštu mes mirėme pasauliui bei nuodėmei ir prisikėlėme naujam gyvenimui. Kristus apsigyveno mumyse, ir mes pradėjome gyventi jam. Šv. Paulius savo žodžiais "esate mirę” mums sako, kad pasaulis, t.y. mūsų buvęs gyvenimas su sava galvosena, klaidomis, vilionėmis, mums daugiau neturi egzistuoti. Visa tai negali turėti mums įtakos, jei mes pradėjome naują gyvenimą su prisikėlusiu Kristumi. Krikščionis turi visiškai atsiduoti jam ir jo malonės gyvenimui.

     Tačiau, nors krikštu ir pradėjome naująją realybę, palinkimas į blogį vis mumyse pasilieka. Jam nugalėti mūsų pilnas bendradarbiavimas su malone yra esminis. Visiškas mirimas pasauliui ir sau yra tikslas, kurio reikia siekti, ir tai daryti pareikalaus ilgo laiko pastangų. Kasdieną turėsime atnaujinti krikšto pasižadėjimus ir kasdieną ryžtingai sakyti sau ne, kad Kristus galėtų gyventi mumyse. Kiek stengsimės mirti sau ir pasauliui, tiek Jėzus gyvens mumyse, jo šviesa ir meilė vis labiau užvaldys mūsų protą ir širdį. Mes patirsime vis didėjančią vidinę laisvę, norėsime daryti gera ir džiaugsimės visiškai nauju džiaugsmu. Kiek Jėzus užvaldys mūsų vidų, tiek proporcingai mažės mumyse pasaulio patrauklumas ir lengviau galėsime jo siūlymams sakyti ne.

     Ką šv. Paulius čia mąstomais žodžiais mums sako, vis labiau bus tikra: mes "mirsime”, ir mūsų gyvenimas bus paslėptas su Kristumi Dieve. Pasaulis su jo apgaulingomis vilionėmis daugiau mums neturės reikšmės, mes juo nesidomėsime. Tik Jėzus bus mums viskas. Mes džiaugsimės, gyvendami jame, galėdami darbuotis jo karalystei, dalyvaudami jo nuostabiame gyvenime. Jo gyvenimo pasaulis negali matyti ir suprasti, bet vieną dieną jis apsireikš visu savo grožiu.

     Ką mes turėtumėm daryti, kad čia mąstomi žodžiai mumyse pildytųsi? Pirmiausia, neturėtumėm stebėtis pamatę, kad mumyse dar yra tendencijų, nelinkusių pasiduoti Jėzaus valiai. Verčiau nusižeminę prisipažinkime jam, kad esame silpni, prašydami mums padėti. Galime būti tikri, kad jis padės. Tik jo malonė gali pašalinti iš mūsų širdžių nevaldomų polinkių šaknis, kurios ten dar tūno. Žinoma, mes savo dalį taip pat turime atlikti ryžtingai. Tai reiškia, kad mes neturime pasiduoti pasaulio įtakoms, kad nebūtumėm išstatyti pagundoms, griežtai atsiribodami nuo visų nuodėmės galimybių.

     Tad gyvenkime pagal Jėzaus mokymą, ypač pildydami jo artimo meilės ¡sakymą. Stenkimės vis geriau tarnauti Jėzui, mylėdami artimą. Tai yra geriausias apsimarinimas, labiausiai patinkantis Jėzui. Artimo meilė yra konkrečiausias būdas mirti sau, kad Kristus galėtų augti mumyse.

Iš anglų kalbos išvertė

Kostas Paulius