Nida Gelažytė

     Lietuviai išeivijoje yra susibūrę į įvairias tautines organizacijas. Šiose organizacijose lietuviai gali susieiti ir pabendrauti su savo tautiečiais. Jaunimo organizacijos padeda tėvams išauklėti savo vaikus, kad jie užaugtų, pažindami savo tautą ir jos kultūrą. Lietuviškos organizacijos yra geriausia priemonė lietuviams išeivijoje išlaikyti savo tautybę. Tad kodėl yra toks nedraugiškumas tarp dviejų jaunimo organizacijų: skautų ir ateitininkų? Aš priklausau abiem organizacijoms. Dėl to nemažai žmonių galvoja, kad aš nesu gera nei skautė, nei ateitininkė. Žinoma, yra nemaža jaunimo, kurie priklauso abiem organizacijom ir su visais draugauja. Bet vis tiek gali jausti aiškų skirtumą tarp šių grupių.

     Mano klausimas yra toks: jeigu šių dviejų lietuviškų jaunimo organizacijų tikslai yra išlaikyti ryšį tarp lietuviško jaunimo, tad kodėl yra toks nedraugiškumas tarp jų? Lietuva yra maža tauta. Jos nariai bent tarp savęs turėtų gerai sugyventi. Ar ateitininkų principai: šeima, tauta, Bažnyčia, visuomenė ir inteligentiškumas yra tokie skirtingi nuo skautų šūkio: Dievui, Tėvynei ir Artimui?

     Ateitininkai, kaip ir skautai, rengia stovyklas bei iškylas. Ir vieni, ir kiti tose stovyklose žaidžia, draugauja, išdykauja, mąsto apie įvairias problemas ir lavinasi geriau vartoti lietuvių kalbą. Tad skirtumo tarp šių organizacijų kaip ir nematyti. Užtat skaidymasis ir nedraugiškumas tarp jų yra beprasmiškas.

     Mano siūlymas labiau suartinti mūsų jaunimą būtų toks: suorganizuokime bendrą jaunimo stovyklą, kurioje jaunimas iš įvairių vietovių ir įvairių organizacijų praleistų porą savaičių drauge. Čia jaunimas susitiktų senus draugus, įsigytų naujų ir su jais draugiškai pabendrautų. Čia visi jaustųsi ne kaip atskirų organizacijų nariai, bet kaip lietuviai!