Iš banko pradingo po 100 dol. banknotų supakuotas ryšulys. Visi banko tarnautojai susijaudinę ieškojo, bet niekur nepasisekė surasti. Banko direktorius buvo ne juokais išsigandęs. Kitą rytą į banką ateina nauja tarnautoja, priimta tik prieš porą dienų. Bankininkas dėl visa ko ir ją paklausia:

     —    Aliute, ar tu nematei ryšulėlio, kur buvo supakuota banknotai po 100 dol.?

     —    O taip. Jis jau yra toje vietoje, iš kur buvo paimtas. Aš jį buvau nunešusi parodyti savo mamai, kad jis pamatytų, prie kokio darbo aš dirbu.

*

     Daugumas vyrų norėtų susirasti tokias žmonas, kurios būtų gražios, išmintingos, išsilavinusios, ištikimos ir mokėtų gerai virti. Deja, įstatymai draudžia daugpatystę.

*

     Tarybinėje Lietuvoje mokytojas liepia Pranaičiui išvardinti bekono dalis.

     —    Galva, kojos, uodega, — vardina Petraitis.

     —    Ir dar kas?

     Pranaitis tyli. Tada mokytojas klausia Adomaitį. Tas taip pat nežino. Mokytojas, netekęs kantrybės, klausia:

     —    O kur kumpiai, lašiniai, taukai?

     — Bet jūs, drauge mokytojau, nesakėte, kad norite sužinoti eksportinio bekono dalis.

*

     Švedijos karaliaus Gustavo duktė Kristina vengdavo moterų kompanijos.

     —    Mėgstu vyrus, — pasakė ji, — ne dėl to, kad jie yra vyrai, bet dėl to, kad jie nėra moterys.

*

     —    Mamyte, pažiūrėk — tas ponas neturi nė vieno plauko ant galvos.

     —    Nekalbėk taip garsiai, vaikeli, — draudžia motina, — tas ponas gali išgirsti.

     —    Tai ką, ar jis dar to nežino?

*

     —    Ei, kelneri, — sako klientas, — pašauk restorano savininką. Šitos mėsos negalima valgyti!

     —    Nėra reikalo, gerbiamasis; restorano savininkas jos taip pat nevalgytų.

*

     —    Mano tėtis nori, kad aš turėčiau tai, ko jis, būdamas mokykloje, niekad neturėjo.

     —    O ko jis iš tavęs nori?

     —    Nori, kad aš turėčiau visus penketukus.