Spaudos ir radijo suvažiavimo metu buvo išdalinta anketa apie išeivijos spaudą. Anketos užpildymui sąlygos buvo nepalankios: laisvalaikis trumpas ir skirtas dalyviams pabendrauti gražioj J. Bačiūno vasarvietėj. Atsakymu buvo nedaug. Juos visus talpiname sekančiame puslapyje.

     Tačiau svarbu žinoti ne tik, ką spaudos darbuotojai galvoja apie savo “produktą”. Dar svarbiau — ką skaitytojai.

     Visu skaitytojų prašome į tuos klausimus atsakyti. Tikimės išvystyti platesnio pobūdžio diskusijas apie vieną iš svarbiausiu išeivijos institucijų — spaudą.

 

INFORMACIJA

Vienas pagrindinių spaudos tikslų yra padėti visuomenei suvokti dabarties įvykių raidą. Išeivijos spauda privalo: 1) visuomenę informuoti apie reikšmingus įvykius pasaulyje, tėvynėje, išeivijoje ir gyvenamajame krašte; 2) aiškinti tų įvykių reikšmę.

Ar mūsų spauda pakankamai informuoja apie ivykius ir padėtį a) pasaulyje, b) tėvynėje, c) išeivijoje, d) gyvenamajame krašte? Ar ji atitinkamai išryškina tų įvykių svarbą?

Apie okupuotą tėvynę

Daugiau žinių apie tėvynę ir apie ten pasireiškusias nuotaikas.

Komentuojant medžiagą, laikytis maksimumo politinės išminties. Sakykime, pabrėžiant mums šviesius pragiedrulius (apie jaunimo atsparumą okupantui, to ar kito reikalo mums priimtinumą ir kt.), turėkime galvoje tai, kad tuo pasitarnaujame okupantui, kuris mūsų spaudą seka ir atitinkamai reaguoja.

Apie įvykius išeivijoje

Lietuvių pasiekti laimėjimai išeivijoj. Laikraščiai stengiasi tai daryti, bet galėtų sustiprinti pastangas.

Apie gyvenamąjį kraštą

Mūsų spauda neturėtų užimti griežtos pozicijos tos ar kitos amerikiečių politinės organizacijos atžvilgiu (respublikonų ar demokratų), nes tai nėra mūsų tautos interesas.

Apie įvykiu aiškinimą

Retas mūsų laikraštis “redaguojamas”, daugiausia jie “primetami” straipsnių, korespondencijų, žinių. Dėl to jie bespalviai. Pavyzdžiui, mūsų dienraščių eiliniams numeriams perskaityti “pakanka” tik kokių penkių minučių. Liūdniausia, kad nėra įvykių laipsniavimo.

Didžiąja dalimi mūsų spauda savo skaitytojus informuoja ir formuoja pagal savo skonį. Todėl negauname pilno gyvenimo vaizdo arba gauname net iškreiptą. Norint turėti tikresnį vaizdą, reikia skaityti arba sekti bent kelis lietuviškus laikraščius. Bet tai neįmanoma eiliniam žmogui, todėl jis gyvena “išplautomis smegenimis”.

DISKUSIJOS

Yra įvairiu visuomeniniu problemų, kurias reikia, viešumon iškėlus, plačiau apsvarstyti ir prieiti konkrečiu išvadų. Ir spaudoje turi būti vietos viešoms diskusijoms. Koks yra redakcijos vaidmuo, diskusijas žadinant ir koordinuojant, kad jos būtu sėmingos? Kas darytina, kad būtu išvengta bereikšmė polemika ir asmeniškumai?

Diskusijų reikia. Jų net per maža. Bet diskusijomis nelaikome žmonių skirstymo į “savus” Ir “nesavus”.

KRYPTIES DAVIMAS

Spaudai visada, o ypač išeivijoje, tenka didelė užduotis visuomenei išryškinti jos siekimus — ją ne tik informuoti, bet ir formuoti. 1) Redakciniais vedamaisiais, 2) visuomenės dvasios formuotoju įžvalgomis bei 3) visa spaudos sukurta nuotaika laikraščiai ir žurnalai turi išryškinti asmeniškai ir bendrai siektinas vertybes bei tikslus.

Kokios ypač dabar pabrėžtinos individualios ir visuomeninės vertybės bei siekiai?

Mūsų laikraščiai turėtų ne tik informuoti, bet formuoti, ne tik vedamaisiais, bet ir gyvais pavyzdžiais iš gyvenimo.

Šiuo metu reikėtų ypatingai pabrėžti ne tik lietuvybės išlaikymą, bet neužmiršti ir kovos dėl Lietuvos laisvės.

Iš individualinių vertybių labai trūksta pozityvios iniciatyvos, kūrybingumo, platesnio žvilgsnio. Iš visuomeninių — bendro darbo įpročių, visuomeninio drausmingumo ir tvarkingumo.

VIENYBĖ - SOLIDARUMAS

Vienybė ir solidarumas yra būtinos sąlygos bendram ir darniam visuomeniniam darbui, ypatingai išeivijoje. Kaip mūsų spauda galėtų dar geriau išpildyti ši uždavinį?

Visiems laikraščiams tenka atsakomybė atvaizduoti visuomeninį gyvenimą kuo pilniau ir objektyviau. Sveikintinos yra ta kryptimi dedamos pastangos.

Į ką tektų kreipti daugiau dėmesio šioje srityje?

Redakcija turi sugebėti atrinkti dalykus, kurie jungia mus, bet ne skaldo.

Vengti straipsnių, niekinančių mūsų politinių grupių egzistavimą. Jų nuopelnai kuriant nepriklausomą Lietuvą yra neginčytini. Politinė diferenciacija yra normalus kiekvienos tautos reiškinys.