Marius Polikaitis

     Visame pasaulyje, ypač Amerikoje, sportininkai yra laikomi tautos herojais. Apie jų sportinius laimėjimus ir asmenišką gyvenimą kasdien rašo spauda ir kalba radijas. Jų veidai dažnai matomi televizijos ekrane. Jie reklamuoja įvairias prekes. Vėliau daug sportininkų tampa pranešėjais ir kino aktoriais.

     Skirdami tiek daug dėmesio geriems sportininkams, žmonės dažnai pamiršta apie pasiekimus mokslo srityje. Ar jie žino pavardes garsių fizikų, rašytojų, istorikų? Dauguma ne. Tačiau kiekvienas amerikietis “garbina” Jim MacMahon, Michael Jordan ir Andre Dawson.

     Kai pernai rudenį Lietuvos krepšininkai lankėsi pas mus, Čikagoje, ne tik mergaitės apie juos šokinėjo ir alpo, bet ir vyresni žmonės buvo jais susidomėję. Niekas neklausė, kiek jie išsilavinę, kokius mokslus baigę, tačiau visi žavėjosi jų sportiniais laimėjimais.

     Nėra paslaptis, kad Amerikos sportininkai, ypač universitetų komandų, mažai domisi mokslu. Nors beveik visi gauna universiteto baigimo diplomus, ne visi būna profesiškai pasiruošę gyvenimui. Stebint tuos sportininkus, kurie kartais net nesugeba taisyklingai išsireikšti, kyla klausimas — kas yra svarbiau: ar sportas, ar mokslas?

     Nors nežadame būti iškiliais sportininkais, kiekvienas iš mūsų mėgstame sportuoti — krepšinį mėtyti, beisbolą mušti, tenisą daužyti ar futbolą spardyti. Taip pat visi esame mokiniai, kurie ruošiamės gyvenimui. Dabar, kol esame jauni, turime suprasti mokslo ir sporto svarbumą. Turime išmokti suderinti sportą su mokslu, arba mokslą su sportu, kad vėliau nereikėtų gailėtis.

     Visi pripažįsta, kad sportuoti yra sveika. Sportas lavina organizmą. Daktarai pataria daug judėti, sportuoti, kad žmonės sveikiau ir ilgiau galėtų gyventi. Mokyklose yra fizinio lavinimo programos. Taip pat yra organizuojamos įvairių sporto šakų komandos. Rungtynėse kovos dvasia lavina būdą, stiprina charakterį. Sportinėse varžybose yra svarbu išmokti laimėti ir garbingai pralaimėti.

     Beveik kiekvienas jaunas žmogus nori sporte pasireikšti ir būti žinomas bei populiarus. Tačiau, norint būti geru sportininku, reikia daug dirbti ir daug ko atsižadėti. Dažnai kyla pavojus, kad ilgos valandos, kurias reikia praleisti sporto salėse arba aikštėse, gali pakenkti mokslui. Pirmiausia nukenčia lituanistinės pamokos, nes daug rungtynių vyksta šeštadienio rytais, kai mes, lietuviukai, einame į lituanistinę mokyklą. Paskui dažnos treniruotės, kiekvieną dieną po pamokų, pradeda trukdyti kasdieniniam mokslui. Net nepastebint, jaunuolis pradeda mažiau ir mažiau domėtis pamokomis ir vis labiau ir labiau įsijungti į sportą.

     Žinoma, yra ir išimčių. Visuose universitetuose ir gimnazijose būna iškilių sportininkų, kurie sugeba labai gerai mokytis. Tokius sportininkus mokytojai labai vertina, gerbia ir siūlo pavyzdžiu tiems, kurie nemoka suderinti mokslo ir sporto.

     Jauni žmonės turi stengtis atrasti vidurio kelią tarp sporto ir mokslo. Jie negali nei visą laiką mokytis, nei visą laiką pašvęsti sportui. Jie turėtų suprasti mokslo reikšmę ir sporto reikalingumą. Jauni žmonės turi lavinti protą ir prižiūrėti kūną. Sportuodami ir sveikai valgydami, jie galės gerai mokytis, baigti studijas ir pasiruošti gyvenimui, nes sveikame kūne yra ir sveika siela bei protas.

• Vilniaus katedra grąžinta katalikams Spalio 23 d., Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio kongreso metu prie Vilniaus katedros buvo aukojamos mišios. Koncelebravo kard. V. Sladkevičius su apie 50 kunigų. Mišios buvo transliuojamos per televiziją. Sąjūdžio kongrese priimtose rezoliucijose pareikalauta religinės laisvės, grąžinant visas teises katalikams, kurių Lietuvoje yra 2,5 milijonai. Iškilmėse dalyvavo nesuskaitomos minios žmonių.

• Kun. Alfonsas Svarinskas, paleistas iš kalėjimų ir atvykęs į Vokietiją, buvo nukeliavęs pas popiežių Joną Paulių. Jam įteikė dovaną — kalinio iš duonos padarytą rožinį su mediniu kryželiu. Nors kalėjime kryželis buvo draudžiamas, kun. Svarinskas jį išnešiojo visus metus.

•  Arkiv. Audrys Bačkis spalio 12 d. Olandijos karalienei įteikė savo kredencialus kaip Vatikano paskirtas pronuncijus.

•  Vatikano radijo lietuviškos programos vedėjas prel. V. Kazlauskas iš šių pareigų pasitraukė. Į jo vietą paskirtas kun. Vincas Pupinis, S.J.