Šis “Laiškų lietuviams” numeris iliustruotas fotografijomis iš Kauno arkikatedros-bazilikos, kuri yra viena seniausių ir didžiausių bažnyčių Lietuvoje. Iš lauko ypatinga elegancija ji nepasižymi, bet vidus labai gražus ir meniškas. Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose ji minima 1413 m. Manoma, kad ji yra statyta Vytauto laikais, kuriantis Kauno miestui. Bažnyčia du kartus (1732 ir. 1800 m.) smarkiai nukentėjo nuo gaisro. Kadangi bažnyčia po gaisrų vis buvo perstatinėjama, tai ir jos stilius nėra vienodas. Čia maišosi gotika su baroku.

     Nuo 1808 m. bažnyčią administravo vienuoliai agustinijonai. Kai 1864 m. jų vienuolynas buvo uždarytas, caro valdžia įsakė Žemaičių vyskupijos sostą iš Varnių perkelti į Kauną. Tada bažnyčią valdyti perėmė vysk. M. Valančius ir jo įpėdiniai. Popiežius Leonas XIII 1895 m. bažnyčiai suteikė katedros titulą, o Žemaičių vyskupijos 500 metų sukakties proga 1921 m. popiežius Benediktas XV ją pakėlė bazilika. Įsteigus Lietuvos bažnytinę provinciją, popiežius Pijus XI ją pakėlė arkikatedra.

     Jos vidus yra labai turtingas. Erdvę dalina baroko formų keturkampės kolonos, suskaldytos korintiniais piliastrais ir užbaigtos laužytu architravu. Bažnyčią puošia meniška rokoko stiliaus sakykla ir šoniniai altoriai su korintinėmis kolonomis. Nepaprastai gražus didysis altorius, statytas 1775 m. su didelėmis apaštalų statulomis. Bažnyčia dvelkia iškilmingumu ir liturgine rimtimi.

     Didžiojo altoriaus centre — Nukryžiuotasis su kryžių apsikabinusia Marija Magdalena.