Paruošė GEDIMINAS VAKARIS

JAUNIMO SIMFONINIS ORKESTRAS

Sausio mėnesį Vilniuje, Akademiniame operos ir baleto teatre, įvyko pirmasis Lietuvos valstybinio jaunimo simfoninio orkestro koncertas.

Šį muzikos vienetą per keletą mėnesių subūrė jaunas dirigentas, sąjunginio ir tarptautinių konkursų laureatas — Gintaras Rinkevičius. Konkurso keliu atrinkta per 70 orkestro artistų. Tai konservatorijos dėstytojai, studentai, iš kitų vienetų čia perėję dirbti jauni atlikėjai. Intensyviai repetuojant, paruoštos trys koncertinės programos.

Jaunimo simfoninis orkestras, įkurtas prie Lietuvos liaudies švietimo ministerijos, vainikuoja visą muzikinio auklėjimo sistemą. Lietuvoje dabar yra 75 vaikų mokyklos, 3 vidurinės internatinės, 5 aukštesniosios muzikos mokyklos ir Valstybinė konservatorija. (Tiesa)

BRANGIOS TAUTOS RELIKVIJOS

Vasario 15 d. Paveiklsų galerijoje atidaryta Lietuvos Respublikos laikų vėliavų paroda. Joje buvo galima pamatyti daugiau kaip šimtas vėliavų.

M.K. Čiurlionio dailės muziejaus fonduose išsaugotos to laikotarpio visuomeninių organizacijų — pavasarininkų, jaunalietuvių, skautų ir kitų vėliavos. Greta jų — verslininkų, miestų savivaldybių, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių, religinių organizacijų ir kitokios vėliavos. Savo vėliavas turėjo žydų, latvių ir kitų tautų organizacijos. Jos pirmą kartą po karo pateiktos visuomenės dėmesiui.

Pamatyti, kaip atrodė auksinai, skatikai, litai, centai ir kiti pinigai, galima M.K. Čiurlionio dailės muziejuje atidarytoje parodoje “Pinigai Lietuvoje 1915-1941 metais”.

Muzikiniame teatre miesto meno rinkėjai, muziejininkams talkinant, surengė Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų parodą.

Visos trys parodos skirtos vasario 16 dienai — Lietuvos valstybingumo atkūrimo šventei. (Tiesa)

IŠKILMĖS PRASIDĖJO KAUNE

Šventiška nuotaika atkeliavo į senąjį Kauną. Laisvės alėjoje, Donelaičio gatvėje, suplevėsavo vėliavėlės su Gedimino stulpais ir Vyčio ženklu. Nuimti pastoliai nuo atstatyto Laisvės paminklo. Vainikais pasipuošė visuomeninių pastatų fasadai.

Vasario 15 d. popiet miesto gyventojai gausiai susirinko prie senosios Kauno pilies. Čia jie susitiko į Lietuvos valstybės atkūrimo šventės renginius atvykusius Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo narius, šventės svečius.

Aukštųjų Šančių karių kapinės. Po šimtamečiais ąžuolais ir liepomis lygiomis eilėmis išsirikiavę kuklūs kryželiai. Gėlių per pastaruosius dešimtmečius prie jų padėdavo nebent slapčiomis, nes Čia palaidoti žuvę už Lietuvos nepriklausomybę savanoriai-kūrėjai ir Lietuvos Respublikos kariai. Šiandien pagerbti jų atminimo suplaukė tūkstančiai. Daugelio rankose gėlių puokštės, žvakutės, vėliavėlės.

Penktą valandą nuvilnija choro atliekama kompozitoriaus A. Vanagaičio “Maldos” melodija. Ant kiekvieno kapo uždegamos žvakutės, pagerbiant žuvusius, palinksta vėliavos, kapus puošia trispalvės juostelės, gėlės. Vaikinai ir merginos tautiniais drabužiais padeda vainikus nepriklausomybės kovų savanoriams, Nežinomam kareiviui. Vainikais ir gėlių puokštėmis papuošia narsiųjų lietuvių tautos sūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno kapą.

Pagerbimo ceremonialą kapinėse pradėjo Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio Kauno tarybos narys Algimantas Norvilas. Apie mūsų krašto savanorių žygius siekiant laisvės, amžiną tautos pagarbą kritusiems didvyriams, kalbėjo nepriklausomybės kovų savanoris, buvęs Lietuvos kariuomenės karininkas Boleslovas Žitkevičius ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo tarybos narys Mečys Laurinkus.

Žuvusiųjų pagerbimo apeigos pasibaigė kiekvienam lietuviui brangia “Tautiška giesme”

— dabar jau Respublikos valstybiniu himnu.

Šeštą valandą Kauno muzikiniame teatre prasidėjo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo sesija. (Tiesa)

Sausio 2 d. LTSR valstybiniame akademiniame dramos teatre įvyko pasaulietinės lietuvių literatūros pradininko Kristijono Donelaičio gimimo 275-ųjų metinių minėjimas. (Švyturys)

PIRMASIS “KATALIKŲ PASAULIO” NUMERIS

Šimtatūkstantiniu tiražu išleistas pirmasis populiaraus katalikiško žurnalo “Katalikų pasaulis” numeris. Šis dvisavaitinis leidinys skirtas platiesiems katalikų ir katalikybe besidomintiems gyventojų sluoksniams. Jį leidžia leidybinė grupė prie Lietuvos vyskupų konferencijos, spausdina M. Šumausko spaustuvė. Vyriausias redaktorius yra Lietuvos vyskupijų liturginės komisijos pirmininkas kunigas Vaclovas Aliulis. Jis sako, kad “Katalikų pasaulio” linija yra šviečiamoji religinė ir moralinė taktika — pozityvi, remianti viešumą ir konstruktyvų dialogą. Žurnalas sieks įvairiais atžvilgiais nušviesti katalikų tikėjimo ir dorovės mokslą, plėsti Šventojo Rašto, liturginių apeigų ir švenčių pažinimą. Numatoma pateikti informacijos apie Bažnyčią Lietuvos istorijoje, žymias religines asmenybes. Leidinys įvairiomis formomis propaguos dorą ir blaivų gyvenimo būdą, šeimų tvirtumą, žmonių tarpusavio nuoširdumą, visuomenės santarvę.

Išgirdę apie šį periodinį katalikų leidinį, tikintieji, prijaučiantieji, besidomintieji apibėrė redakciją klausimais, kaip jį įsigyti, ar bus galima prenumeruoti. Iš pradžių “Katalikų pasaulis” platinamas bažnyčiose ir “Sąjunginės spaudos” kioskuose. Kai bus įsitikinta, kad leidinys išeina reguliariai (tai priklausys nuo galimybės apsirūpinti spaudos popieriumi), tada bus paskelbta prenumerata. Vieno egzemplioriaus kaina 70 kapeikų. (Tiesa)

PERSODINTA ŠIRDIS PLAKA NORMALIAI

Respublikinėje Vilniaus klinikinėje ligoninėje atlikta trečia širdies persodinimo operacija. Ją atliko širdies ir kraujagyslių chirurgijos centro specialistai, vadovaujami TSRS Medicinos moklsų akademijos nario korespondento dr. A. Marcinkevičiaus.

Šeštą dieną po transplantacijos 25-erių metų ligonis su nauja širdimi jau galėjo atsistoti. Jam leidžiama po truputį ir pasivaikščioti. Širdies ir kitų gyvybinių sistemų veikla patenkinama. (Tiesa)

KINO EKRANE — DONELAITIS

Lietuvos kino studijoje sukurtas dokumentinis filmas apie Kristijoną Donelaitį kviečia žiūrovus pakeliauti mūsų pasaulietinės literatūros pradininko gyvenimo ir kūrybos keliais. Ekrane plaukia per šimtmečius išsaugotos didžiojo būrų dainiaus rankraščio eilutės, jo studijų metus primenantys Karaliaučiaus vaizdai.

Krisitijono Donelaičio gimimo 275-ųjų metinių proga sukurtas filmas taip pat atskleidžia ir skaužius jo gimtojo krašto puslapius. Ragina visus būti dėmesingesnius kultūros istorijai. (Tiesa)

GRĄŽINTAS MAIRONIO VARDAS

Nuo šių metų kovo pirmos dienos Lietuvos literatūros muziejus pavadintas Maironio lietuvių literatūros muziejumi. Sugrąžintas poeto vardas, prarastas 1955 m. Šis muziejus vienintelis Lietuvoje kaupia medžiagą apie visus lietuvių rašytojus, gyvenančius tėvynėje ir svetur, o taip pat eksponuoja senuosius metraščius.

Muziejus buvo įkurtas 1936 metais Kaune ir pavadintas Maironio muziejumi. Jame buvo įrengti trys poeto memorialiniai kambariai. Tada muziejų globojo jame prisiglaudusio Tautosakos archyvo komisijos pirmininkas dr. J. Balys. 1940-44 m. vedėju dirbo poetas B. Brazdžionis. Tais metais patvirtintas muziejaus statutas numatė peržengti Maironio memorialinio muziejaus ribas ir rinkti taip pat kitų lietuvių rašytojų archyvinę medžiagą. Todėl 1941 m. muziejus pavadinamas Maironio literatūros muziejumi. (Tiesa)

KAZIUKO MUGĖ

Vilniečiams ir sostinės svečiams gerai pažįstamas Kaziuko mugės šurmulys. Kiekvienais metais į kolūkinę turgavietę F. Dzeržinskio gatvėje susirenka būriai liaudies meistrų, siūlančių savo gaminius, pirkėjų ir smalsuolių.

Ši tradicija gyvuoja ne vieną šimtmetį. Anksčiau XVIII ir XIX amžiais Kaziuko mugė vykdavo Katedros aikštėje, į kurią suplaukdavo amatininkai iš visų Lietuvos kampelių. Garsas apie šią mugę buvo pasklidęs toli ir sutraukdavo pirklius iš įvairių Europos šalių.

Kaziuko mugė šiemet buvo Didžiojoje bei Pilies gatvėse. Joje buvo galima nusipirkti įvairiausių dirbinių. Ypač populiarūs medžio gaminiai ir pinti rakandai. Taip pat prekiaujama keramika, audiniais, papuošalais, žaislais, drabužiais ir avalyne. Labai daug tradicinių verbų. Atvykusius į Kaziuko mugę linksmina kaimo kapelos, folkloro ansambliai. Atsiminimui taip pat galima parsinešti ir dailininko nupieštą šaržą. (Tiesa)