■    Prof. Paulius Rabikauskas, nuvykęs į Lietuvą, dalyvavo kard. Sladkevičiaus ingrese Kauno katedroje. Prof. Rabikauskas, istorikas, nuolat gyvena ir dirba universitete Romoje; yra jėzuitų vienuolijos narys. Į Lietuvą vyko su viltimi pasirinkti istorinės medžiagos.

■    Lietuvoje krikščionių demokratų partija aiškiai pasisakė už nepriklausomybę.

■    Kardinolas V. Sladkevičius, kalbėdamas kunigų simpoziume seminarijoje pažymėjo, kad stagnacijos laikotarpy kas trečias Lietuvos kunigas ir keturi iš penkių vyskupų buvo areštuoti, įkalinti, daugybė katalikų darbuotojų ištremta, išvaikyti vienuolynai, uždarytos trys seminarijos, konfiskuotos vienuolynų ir seminarijų bibliotekos, nusavinta šimtai bažnytinių pastatų ir keliolika spaustuvių. Taigi kalbėjo kardinolas: “Valstybė tegul nesijaučia mums duodanti dovaną. Jei ir numeta kokį trupinėlį, tai po to visam pasauliui skelbia”.

■    Niujorko miesto bibliotekos vedėjas yra jėzuitas kun. Timothy Healy.

■    Čikagoje Alexian Brothers ir arkivyskupija įruošė patalpas, kur bus globojami susirgusieji nepagydoma liga AIDS. Patalpos vadinasi “Bonaventūre House”, jos yra netoli masonų ligoninės. Patalpos įrengtos, panaudojant buvusį vienos parapijos pastatą. Tų namų vedėju paskirtas kun. Robert Ribicki. Čia daug padės Alexian Brothers vienuolija, įsteigta XIV šimtmety, siaučiant marui.

■    Žemaičių Kalvarijoje 1988 m. atlaidų dienomis buvo išdalinta 26.000 Komunijų.

■    M. Gorbačiovas vienoje savo kalboje pareiškė: “Tikintieji — tai tarybiniai žmonės, darbo žmonės, patriotai; jie turi teisę deramai reikšti savo įsitikininmus. Persitvarkymas, demokratizavimas, viešumas liečia ir juos be jokių apribojimų”. (“Tiesa”, 1988 bal. 30 d.)

■    “Tėviškės žiburiai”, vienas iš geriausiai redaguojamų mūsų išeivijos laikraščių, leidžiamas Toronte, Kanadoje, balandžio 1 d. atšventė 40 metų sukaktį.

■    Ukrainiečiai atidarė katalikų spaudos-infor-macijos biurą Romoje.

■    Lenkijos primas, Varšuvos-Gniezno arkivyskupas, kardinolas Joseph Glemp rudenį atvyks į Čikagą. Jis bus kard. Bernardino svečias.

■    Kanados kunigas Armand Bolsvert, arti 40 metų dirbęs Japonijos misijose, rastas nužudytas bažnyčioje Kawasaki mieste. Jis buvo misijų draugijos narys.

■    Mokslapinigius negimusiam paskyrė Kolumbo vyčiai. Bus apmokėtos aukštojo mokslo išlaidos, kai gims ir paaugs kūdikis buvusio Niujorko policininko Roberto E. Machate Jr, kuris buvo 1989 m. kovo 3 d. nušautas narkotikų vartotojo. Velionis buvo 25 metų amžiaus, priklausė Kolumbo vyčiams.

■    Vysk. Paulius Baltakis, kardinolo V. Sladkevičiaus kviečiamas, nuvyko į Lietuvą, balandžio 2 d. dalyvavo kardinolo ingrese Kaune katedroje. Tą patį sekmadienį įvyko ir trys kiti ingresai: vysk. Juozo Preikšo, kuris perkeltas į Panevėžį tos vyskupijos apaštališkuoju administratoriumi, vysk. Juozapo Matulaičio paskirto apaštališkuoju administratoriumi Kaišiadorių vyskupijai, ir vysk. Juozo Žemaičio, Vilkaviškio vyskupijos apaštališkojo administratoriaus.

■    Kard V. Sladkevičiaus ingreso metu Kaune katedroje plevėsavo popiežiaus vėliava ir lietuviškoji trispalvė. Savo pamoksle kardinolas pabrėžė, kad tautos šaknys yra religinis gyvenimas, dabar surištas su dideliais sunkumais: alkoholis, neskaistybė, narkotikai, negimusių kūdikių žudymas. Prašė Dievo pagalbos kovai prieš tas negeroves. Pabrėžė kad jo ingresas— tai tik įžanga į darbą. Kardinolas kvietė visus įsijungti į bendrą, galingą tikėjimo ugdymą. Kardinolą sveikino ir Kauno Sąjūdžio tarybos nariai, jų tarpe ir išrinktasis į Sovietų Sąjungos tarybos deputatus. Kardinolą sveikino jaunalietuvių, ateitininkų ir kitų organizacijų atstovai.

■    Nidos bažnyčia, kurioje pokario metais buvo muziejus, grąžinta tikintiesiems. Taip pat vėliau grąžinta ir klebonija, kurioje buvo įrengta parduotuvė. Nidoje apsigyveno klebonas.

■    Afganistane, kaip skelbia “Gimtasis kraštas” Nr. 14, žuvo 135 lietuviai. Laikraštis pakartojo Vilniaus katedros klebono K. Vasiliausko žodžius: “Amžiną atilsį duok mirusiems, Viešpatie”.

■    Vengrijos laikraštis “Nepszabadsag” paskelbė, kad 62% to krašto gyventojų 1988 m. laikė save tikinčiais. 1980 m. tikinčiais pasisakė tik 53%. Tik 12% užsirašė materialistais ar ateistais. Apie 75% laidojama su religinėm apeigom.

■ Lietuvoje pirmą kartą okupacijos metu įvyko vyskupų paskyrimas be vyriausybės intervencijos. Vilkaviškio vyskupija po 40 m. pertraukos vėl turi savo vyskupą. Dabar jau vilos šešios vyskupijos turės savo vyskupus. Vilnius, Kaunas ir Telšiai turės ordinarus, o Kaišiadorys, Panevėžys ir Vilkaviškis — apaštalinius administratorius, nes dar nėra visiško užtikrinimo, kad Lietuvos Bažnyčia galės laisvai tvarkytis be valdžios kišimosi.

■ Rygos vyskupas pagalbininkas Vilhelmas Niuksą 1988 m. pašventino naują bažnyčią Makinse ''Kazachijos resp.). Kazachijoje yra įregistruota 10 katalikų bendruomenių.

■ Kardinolas Vincentas Sladkevičius velykiniame sveikiname lietuviams pasakė: “Prasklaidykime tarpusavio nesutarimų ir nesantaikos debesis, padarykime giedrią mūsų tautos dieną. Nesulaikomai žengia mūsų tautoje prasidėjęs dvasinio prisikėlimo pavasaris. Tenuvalo jis nuo mūsų širdžių visokį moralinį purvą, tepaverčia mūsų šalį derlinga žeme, tepražysta mūsų laukuose tiesos, meilės ir gerumo žiedas”.

■    D. Britanijoje, karo laivyno koplyčioje, yra sukurti mozaikiniai Kryžiaus keliai, panaudojant Sibiro lietuvaičių sukurtos maldaknygės motyvus. Tas mozaikas dviejuose dideliuose puslapiuose atspausdino britų katalikų savaitraštis “The Universe”. Mozaikas sukūrė menininkė Ona Wyner.

■    Lietuvoje, aprūpintas paskutiniais sakramentais, 1988 m. pabaigoje mirė meno istorikas prof. Paulius Galaunė. Prieš mirtį pareiškė savo valią, kad turi būti palaidotas su kataliko apeigomis. Taip ir buvo įvykdyta. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse. Lydėjo trys kunigai, dalyvavo vyskupai ir daugiatūkstantinė minia. Velionis turėjo 95 metus amžiaus.

■    Lietuvos katalikų veikėja Leokadija Pereckinė, Lietuvos vyriausybės kontrolieriaus Perecko našlė, daug dirbusi Katalikių moterų sąjungoje, sulaukusi šimto metų, apsigyveno Vilniuje, senelių prieglaudoje.

■    JAV-se balandžio 13 d. mirė seniausias šio krašto vyskupas Philip Furlong, sulaukęs 96 m. amžiaus. Jis yra buvęs karo kapelionas, istorijos profesorius, kolegijos prezidentas, knygų autorius. Mirė namie, Niujorke. Jau buvo pasitraukęs į poilsį.

■    Lietuvoje, kaip paskelbė religinių reikalų įgaliotinis, nuo pernai vasaros užregistruotos 27 naujos religinės bendruomenės, parapijos, grąžinta 13 ir leista pastatyti dar 12 bažnyčių, bet parapijose trūksta 170 kunigų.

■    Šv. Kazimiero seselių vienuolyne Čikagoje seselė Aniceta Paulauskaitė sulaukė 100 metų. Jos jubiliejus atšvęstas balandžio 27 d. Neseniai ji minėjo 66 m. sukaktį nuo savo amžinųjų įžadų. Prieš įstodama į vienuolyną, ji buvo vyčių organizacijos narė.

■    Lenkijos Solidarumo sąjūdžio vadovas Lech Valensa balandžio 20 d. aplankė popiežių Joną Paulių II, turėjo pusvalandį užtrukusią privačią audienciją. Dėkojo popiežiui už parodomą paramą Lenkijos darbininkijai. Valensa yra nuoširdus katalikas.

■    Vatikanas ir komunistinė Čekoslovakijos vyriausybė, kaip paskelbė Reuterio agentūra, susitarė, kad bus paskirta dešimt naujų vyskupų, užpildant vykupijas, kurios neturėjo savo vyskupų. Tik dvi vyskupijos paskutiniu metu turėjo vyskupus.

■    Lietuvoje atsteigta labdaros “Caritas” organizacija turėjo savo suvažiavimą, kuriame dalyvavo net ir įvairūs vyriausybės atstovai. Dalyvavo Sąjūdžio seimo tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis, sveikino ateitininkai, krikščionys demokratai. Dalyvavo ir iš JAV nuvykęs vysk. P. Baltakis, buvo ir svečių iš Latvijos, Estijos ir Ukrainos. Jau kiekviename Lietuvos rajone veikia “Caritas” grupės. Skaitomos paskaitos apie auklėjimą. Marijampolėje globojami našlaičiai ir seneliai. Panevėžy įsteigta pedagoginė mokykla. Senelių namuose laikomos mišios, kurių metu gieda jaunimas. Į “Caritas” įsijungia ir inteligentai. Rūpinamasi gauti juridinį statusą, steigti privatines mokyklas, kooperatinius darželius, globos namus.

■    Čikagoje balandžio 22 d. įšventinti 22 pasauliečiai diakonais.

■    Vengrijoje katalikai leidžia savo laikraštį “Uj Ember”. Jo tiražas 100.000 egzempliorių.

■    Vakarų Vokietijoje per pastaruosius dvylika metų nužudyta 3 milijonai negimusių kūdikių.

■    Salzburgo, Austrijoje, vyskupas dr. Kari Berg ir didelis lietuvių draugas kun. Jacob Forg gavo Lietuvos valdžios sutikimą įvežti austrų katalikų dovaną — 150.000 lietuviško Naujojo Testamento egzempliorių. Spausdinimo ir persiuntimo išlaidoms renkamos aukos visoje Austrijoje. Taipgi austrai gavo leidimą pasiųsti kiekvienam Lietuvos kunigui po 12 religinių knygų, iš viso 13.400. Austrai gavo tuos leidimus, panaudodami Salzburgo turimus vadinamus draugystės ryšius su Vilniumi. Apie šiuos užmojus paskelbė “Krivūlė”, leidžiama V. Vokietijoje.

■    Varšuvoje paskelbti Valstybinio viešosios nuomonės centro duomenys rodo, kad Lenkijoje 98% aukštųjų ir profesinių mokyklų jaunimo jaučia “vidinį ryšį su Bažnyčia”.

■    Lenkijoje, Lodzėj, įsikūrė katalikų moterų organizacija “Motina ir vaikas” pagelbėti vienišoms moterims.

■    Gudijoje pirmą kartą lankėsi Lenkijos primas kard. Glemp. Jis susitiko su tos šalies Stačiatikių metropolitu Filaretu.

■    Jonas Paulius II, bal. 28 d. pradėjęs savo kelionę į Afriką, aplankė Madagaskarą, Zambiją, Malawi ir prancūzų Reunion salą. Tai jo penkta kelionė į Afriką, užtrukusi 9 dienas. Korespondentams pareiškė, kad jis palankus pasimatyti su Gorbačiovu; gal kada galės vykti ir į Kubą bei P. Afriką, jei ten bus įvesti reikiami pakeitimai, ši kelionė buvo jau 41-ma už Italijos ribų.

Juoz. Pr.