Paruošė GEDIMINAS VAKARIS

KAIP ATRODO VILNIAUS SENAMIESTIS

     Norėtum brangią išvysti pilį,
     Kur garsūs amžiai užmigę tyli,
     Kai Vilnius mums buvo kaip akis,
     Kai švietė jis Lietuvai, mūsų tėvynei.

     Maironis

     “Tiesoje” Aidas Minkevičius rašo, kad praėjo beveik šimtas metų, kai garsusis mūsų poetas sukūrė šį eilėraštį, ragino pabusti miestą. Per tą laiką Vilnius patyrė daug gyvenimo audrų, buvo apgriautas, vėl atstatytas. Jis smarkiai išaugo, pasikeitė. Tačiau ar visi jį saugome ir puoselėjame? Apmaudu, kai matai apleistą ir nejaukų Vilniaus senamiestį. Ne ką jam kartais padeda ir restauracinis pudravimas. Kol nudažoma viena siena, jau, žiūrėk, virsta kita...

     Tiesa, turistai giria senamiestį. Deja, mums akį rėžia dar nuo karo laikų sušaudytos Bokšto gatvės sienos, apgriuvę namai, sandėliai įsikūrę pastatuose, kurie vadinami architektūros paminklais, duobėtos gatvės, nuo praėjusio šimtmečio nepakitę skurdūs kvartalų kiemai... (Tiesa)

MEMORIALINĖ LENTA PRANUI EIMUČIUI

     Prie įėjimo į “Metropolio” restoraną atidengta memorialinė lenta su įrašu: “Čia 1919.03.18 garbingai žuvo Kauno koman-dantūros kareivis Pranas Eimutis gindamas JAV misiją”.

     Pagerbtas pirmojo Lietuvos kareivio, žuvusio vykdant tarnybines pareigas, atminimas.

     Pranas Eimutis žuvo nuo vokiečių kareivių, gindamas tuometiniame “Metropolio” viešbutyje gyvenusią Amerikos maitinimo komisiją.

     Pirmą kartą memorialinė lenta šioje vietoje buvo atidengta 1934 m. kovo 18 d. Pokario metais nuimtos lentos rasti nepavyko. Ją pagal senas fotografijas atkūrė skulptorius Algis Šlapikas. (Tiesa)

PRISIMENAMAS VYDŪNAS

     Kovo mėnesį sukako 122 metai, kai gimė lietuvių literatūros klasikas, filosofas Vydūnas. Jam atminti ruošiami spaudai jo raštai, statomi scenos veikalai. Ypač paminėtinas spektaklis apie Vydūną — Gedimino Jankaus “Amžinas keleivis”, pastatymas talentingo Kauno dramos teatro kolektyvo.

     Vydūnas mirė Detmolde, ten ir palaidotas. Kapas rūpestingai prižiūrimas. Laidojant buvo manoma, kad tai laikina jo poilsio vieta. Šiandien Vydūno draugija jau rūpinasi šio vyro palaikų perkėlimu į laisvą Lietuvą. Kaip pasakojo draugijos valdybos pirmininkas filosofas Vacys Bagdonavičius, šiuo reikalu palaikomas ryšys su užsienio tautiečiais — Vydūno jaunimo fondo Čikagoje vadovais, kapą prižiūrinčių Vasario 16-osios gimnazijos kapelionu Fricu Skėriu iš Manhaimo ir kitais.

     Kur palaidoti Vydūną? Svarstomi tokie variantai. Tilžės lietuvių Vydūno kultūros centras nori įrengti memorialinį muziejų, tad ten yra siūloma jį palaidoti. Mažosios Lietuvos muziejus rūpinasi valstybės ir kultūros veikėjų memorialinėmis vietomis, gal net savotišku panteonu. Šilutiškiai turi parinkę net kelias vietas Vydūnui — Kintuose, Šilutėje, Jonaičiuose. Lietuvininkų bendrija galvoja ir apie Vilnių, Rasų kapinėse. Palaiko mintį, kad būtų galima gražiai sutvarkyti kapines prie Rambyno. Čia pervežti ne tik Vydūno, bet ir Martyno Jankaus palaikai, pagerbi spaustuvininkus Jagomastus, hitlerininkų saušaudytus pirmomis karo dienomis. O gal statyti memorialą ant Rambyno kalno? (Tiesa)

KNYGNEŠIŲ PAGERBIMO ŠVENTĖ

     Daug žmonių susirinko Kaune prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus. Skambant varpams muziejaus bokšte, buvo padėta gėlių prie Juozo Zikaro “Knygnešio” paminklo ir toje vietoje, kur bus atstatyta knygnešių sienelė — iškilmingai atidengta 1940 metais, o po dešimtmečio sugriauta. Joje buvo įrašytos šimto žymiausių Lietuvos knygnešių pavardės.

     Knygnešių pagerbimo šventę surengė Lietuvos kultūros fondo Kauno taryba, Knygnešio ir Kraštotyros draugijų Kauno skyrius. Giedojo chorai, skambėjo eilėraščiai apie knygnešius, lietuvišką žodį, tautos siekius. Arkikatedroje buvo atlaikytos mišios už žuvusius, nukankintus ir ištremtus knygnešius.

     Renginiai, skirti Knygnešio dienai, vyko ir Vilniuje. Šv. Mikalojaus bažnyčioje buvo aukojamos šv. mišios už Lietuvos knygnešius. (Tiesa)

OPERA “GRAŽINA”

     Kovo mėnesį Lietuvos operos ir baleto teatre buvo premjera kompozitoriaus Jurgio Karnavičiaus operos “Gražina”.

     Operos siužete pagrindu tapo to paties pavadinimo Adomo Mickevičiaus poema, kurioje apdainuota Naugarduko kunigaikščio Liutauro ir kunigaikštytės Gražinos drama. Poetas ją sukūrė 1822 metais Kaune. Po šimto vienuolikos metų poemoje aprašomi Lietuvos istorijos įvykiai šiame mieste atgimę dar kartą: Valstybės teatre buvo pastatymas J. Karnavičiaus opera (K. Inčiūros libretas). Vėliau ji buvo ne kartą atnaujinta. Statyta ir po karo Kaune bei Vilniuje. Vėliau ilgam dingo nuo scenos.

     Šiandieninį spektaklį kūrė dirigentas Vytautas Viržonis, teatro vyriausias režisierius Eligijus Domarkas, vyriausias dailininkas Henrikas Ciparis, vyriausias chormeisteris Česlovas Radžiūnas. Gražinos vaidmenį parengė Gražina Apanavičiūtė ir Stanislava Gižaitė, Liutauro — Zenonas Žemaitis ir Antanas Tveraga.

     “Gražinos” libretas ir muzika 1946 m., A. Ždonovo nutarimu, buvo perredaguoti, prirašytas “šviesios ateities” finalas. Dabar palikta tik tai, kas parašyta autoriaus ranka.

     Operoje išryškintas nerimas dėl mūsų tautos likimo. Amžina lietuvių kova už laisvę. Dėl jos pasiaukojo ir operos herojė Gražina. Spektaklyje lietuviška dvasia, anų laikų Naugarduko atmosfera, papročiai. Finalas tegul būna paslaptis. Gal jis susisieks su šia diena, mūsų viltimis siekti to, ko mums labiausia trūksta — vienybės. (Tiesa)

PASKUTINIS KAUNIEČIŲ HUMORAS: Galime ramiai miegoti, nes tankai Aleksoto tiltu nepraeis

     Dvi upės, gobiančios Kauną, yra jo didžiausias grožis, bet sykiu ir didžiausias rūpestis. Miestui būtinai reikia ne tik Nemuno valymo įrengimų, bet dar nors kelių tiltų. Lig šiol pagrindine perkėla per Nemuną tarnavęs Aleksoto tiltas neleistinai perkrautas ir toks nualintas, kad jau ribojamas juo važiuojančio transporto svoris. Todėl ir yra paskutinis kauniečių humoras: galime ramiai miegoti, nes tankai Aleksoto tiltu nepraeis. (Tiesa)

KARDINOLUI — SENOJI REZIDENCIJA

     Kauno senamiestyje ilgai lauktos įkurtuvės pagaliau įvyko. Šalia Arkikatedros Bazilikos Valančiaus gatvėje Nr. 6 paminkliniame name įsikūrė Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas kardinolas Vincentas Sladkevičius ir Kauno arkivyskupijos kurija. Restauratoriai čia įrengė butą, koplytėlę, patalpas kurijos kanceliarijai, jos archyvui ir bibliotekai.

     1808 metais iš Vilniaus į Kauną atsikėlus vienuoliams augustinams, buvo padėti pamatai dviaukščiam pastatui. Pradžioje čia buvo augustinų noviciatas. Numalšinus 1863 metų sukilimą, į Kauną buvo perkelta Žemaičių vyskupija. Po remonto pastate apsigyveno vyskupas M. Valančius. Vėliau čia dirbo ir gyveno kiti vyskupai. Pokario metais pastatas buvo nacionalizuotas. Šiandien teisybė atstatyta, pastate vėl šeimininkauja tikrieji jo šeimininkai.

     Senosios Kauno arkivyskupijos patalpose Vilniaus gatvėje įsikūrė katalikiškasis moterų sambūris “Caritas”. (Lietuvos rytas)

ANT BERLYNO SIENOS UŽRAŠAS — “FREEDOM FOR LITHUANIA”

     Artūras Baranauskas “Respublikoje” rašo, kad pernai gruodžio mėnesį, bičiulio vokiečio pakviestas, lankėsi Vakarų Berlyne. Jau antrą viešnagės dieną (gruodžio 10-ąją, saulėtą sekmadienį) su bičiuliu apžiūrėjo Berlyno sieną, išmargintą įvairiakalbių užrašų. Žmonės ją lupinėjo, skaldė, norėdami pasiimti atminčiai nedidelį gabalėlį to mūro.

     Šalia buvusio Reichstago, maždaug 2 metrų aukštyje, jis pamatė didelėmis raudonomis raidėmis užrašą anglų kalba: “Freedom for Lithuania — Raimondas”.

     Įdomu, kas jis, šio mums reikšmingo politinio šūkio autorius Raimondas? Lietuvos ar užsienio pilietis lietuvis? Kada konkrečiai minėti žodžiai užrašyti? Atsiliepkite, Raimondai, ar jo giminaičiai, draugai, pažįstami. Manau, kad sužinoti norėtų ir “Respublikos” skaitytojai.

     Berlyno sienos mūro gabaliukai kaip suvenyrai iškeliauja į visas pasaulio šalis. (Beje, tai nufilmavo ir operatorė Laima Pangonytė).

     Artūras Baranauskas siūlo, jei dar išliks sienos dalis su Raimundo užrašu, tą gabalą nupirkti ir pargabenti į Vilnių. Sostinėje, tapus Lietuvai nepriklausomai, pastatyti jį kaip paminklą.

LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOJE TARYBOJE

     Lietuvos valstybės herbo etalonu patvirtintas dailininko Juozo Zikaro 1925 metais sukurtas Vyčio atvaizdo pavyzdys.

     Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos nuolatinės Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos primininku išrinktas deputatas Stanislovas Gediminas Ilgūnas.

     Iki naujo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos reglamento priėmimo patvirtintos šios nuolatinės komisijos:

Valstybės atkūrimo komisija —    pirmininkas Algirdas Saugardas.

Teisės sistemos komisija —    pirmininkas Jonas Prapiestis.

Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisija —    pirmininkas Zigmas Vaišvila.

Užsienio reikalų komisija—    pirmininkas Emanuelis Zingeris

Švietimo, mokslo ir kultūros komisija —    pirmininkas Stanislovas Gediminas Ilgūnas.

Gamtos apsaugos komisija —    pirmininkas Rimantas Astrauskas.

Ekonomikos komisija —    pirmininkas Kazimieras Antanavičius.

Biudžeto komisija—    pirmininkas Audrius Rudys.

Agrarinė komisija—    Eimantas Grakauskas.

Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komisija —    pirmininkas Medardas Čobotas.

Piliečių teisių ir tautybių reikalų komisija—    pirmininkas Virgilijus Čepaitis.

Savivaldybių reikalų komisija —    pirmininkas Stasys Kropas.

(Tiesa)

*** Prieš pusantrų metų Pakruojo dvaro rūmuose įkurtas visuomeninis ekslibriso ir knygos muziejus jau spėjo pelnyti pripažinimą savo kultūriniais renginiais. Bene daugiausia dėmesio sulaukė šio muziejaus surengta pirmoji tarptautinė paroda “Vėjo malūnai”.

    Paroda šia tema pirmoji ne tik Lietuvoje, o galbūt ir pasaulyje. Jos tikslas — meno kūriniais atskleisti vėjo malūnų įvaizdį, padėti išsaugoti šiuos gerokai nuniokotus technikos paminklus ne tik Pakruojyje, bet ir visoje Lietuvoje. Parodos lankytojai susipažino su daugiau kaip 200 kūrinių, kuriuos pateikė daugiau kaip 100 dailininkų iš 30 pasaulio šalių. Šiam muziejui vadovauja teisininkas Jonas Nekrošius. (Tiesa)

*** Pradėjo veikti Telšių vyskupijos ir Klaipėdos prelatūros blaivybės bendrija, kurios nariai bažnyčiose duoda pažadus amžinai arba laikinai, be ne trumpiau kaip pusę metų, nevartoti jokių alkoholinių gėrimų. Taikos karalienės bažnyčioje pasižadėjo negerti 500 žmonių. (Respublika)

*** Tuo metu, kai naujasis Respublikos parlamentas svarstė Lietuvos Nepriklausomybės dokumentus, apsukrūs tautiečiai Žiežmarių benzino kolonėlėje kovo 11-osios vakarą pildėsi degalų statines ir kitokius indus, taip ruošdamiesi galimai Lietuvos blokadai. (Ten pat)

*** Vilniuje kovo 22 d. Menininkų rūmuose vakaru “Tauta Vydūno kūryboje” paminėtos 122-osios Vydūno metinės. (Ten pat)

*** Vilniuje Mokslininkų rūmai pradėjo pokalbių ciklą, skirtą katalikiškos minties ugdymo problemoms. Balandžio mėnesį įvyko simpoziumas apie Lietuvių katalikų mokslo akademijos veiklą Romoje po 1940 metų, akademijos židinius kitose užsienio šalyse. Vyks taip pat pokalbiai apie Katalikų akademijos atkūrimą Lietuvoje, apie krikščioniškos pasaulėžiūros ir moralės principus, švietėjišką veiklą, katalikiškos literatūros leidybą. (Tiesa)