■    Lietuvoje ateitininkų moksleivių, studentų ir sendraugių veikla: Kaišiadorių vyskupijoje 7 kuopos su 168 nariais; Kauno arkiv. 10 kuopų su 187 nariais; Panevėžio vysk. 8 kuopos, 81 narys; Vilkaviškio vysk. 5 kuopos su 104 nariais; Vilniaus arkiv. 2 kuopos, 49 nariai; Telšių vysk. 30 kuopų su 360 narių. Visur daugiausia moksleivių. Dabar šie skaičiai bus paaugę.

■    Rusijos stačiatikių (ortodoksų) naujuoju patriarchu išrinktas Leningrado metropolitas Aleksiejus, gimęs dar nepriklausomoj Estijoj. Jo tėvas buvo stačiatikių kunigas. Naujasis patriarchas pirmoj spaudos konferencijoj pareiškė, kad Sovietų Sąjungos vyriausybė privalo leisti mokyklose dėstyti tikybą ir atsisakyti ateizmo. Bažnyčiai turi būti sudarytos sąlygos turėti didesnę įtaką visuomenės gyvenime. Naujasis patriarchas yra pirmas nerusas, išrinktas toms pareigoms slaptu balsavimu. M. Gorbačiovas naująjį patriarchą pasveikino, pakvietė atvykti į Kremlių ir kartu nusifotografavo.

■ Montrealyje birželio pabaigoje lietuvių bažnyčioje vysk. P. Baltakiui teikiant Sutvirtinimo sakramentą, drauge su vietiniais priėmė sutvirtinimą ir būrelis atvykusių svečių iš Lietuvos, jų tarpe ir pora gydytojų. Lietuvoje, trukdant komunistamas, jie neturėjo sąlygų priimti šį sakramentą.

■ Kun. Antanas Gražulis, iš JAV grįždamas į Lietuvą, parvežė jam Religinės šalpos įteiktas septynias dideles dėžes vaistų. Maskvoje susidūrė su dideliais sunkumais, bet juos pavyko nugalėti. Lietuvių religinė šalpa labai gausiai ir sėkmingai organizuoja vaistų siuntimą į Lietuvą, susilaukdama pagalbos iš JAV katalikų labdaros organizacijos bei iš kitų organizacijų, įstaigų ir firmų.

■ Sovietų Sąjungoje visose respublikose televizijoje bus rodomi piešiniai Šv. Rašto turiniu. Juos parūpins Suomijos religinių paveikslų bendrovė. Pirmą kartą Sovietų Sąjungoje apie 200 milijonų vaikų ir suaugusių galės stebėti religinius piešinius.

■ Vietnamo komunistinis režimas tebetęsia tikinčiųjų priespaudą. Nemažai tikinčiųjų uždaryta į lagerius.

■ Nauju pronuncijumi — Vatikano atstovu JAV-se — popiežius Jonas Paulius II paskyrė arkivyskupą Agostino Caciavillon, 63 m., patyrusį diplomatą, buvusį Šv. Sosto atstovu Indijoje, Filipinuose, Ispanijoje, Kenijoje. Jis moka penkias kalbas. Ligšiolinis pronuncijus arkiv. Pio Laghi, šiose pareigose išbuvęs 10 metų, dabar paskirtas vadovauti Katalikų švietimo kongregacijai.

■ Rumunijoje motina Teresė atidarė namus globoti vaikus, kurie susirgę AIDS liga. Ta liga smarkiai paplitusi Rumunijoje, ją jau turi tūkstančiai vaikų ir naujagimių.

■ Popiežius Jonas Paulius II liepos 1 d. savo pamoksle Šv. Kazimiero kolegijos koplyčioje priminęs Lietuvos šventuosius ir šventas vietas bei lietuvių ryšį su krikščionybe, kalbėjo: “Viešpats yra suteikęs Lietuvai didelę malonę, kad šios mažos, bet kilnios tautos balsas šiandien jau yra girdimas visur. Maldaujame Nukryžiuotąjį, kad lietuvai katalikai tarp kitų centrinės Europos bažnytinių bendruomenių galėtų ramiai ir taikingai gyventi, kad jaunimas nesibijotų sekti Jėzų kryžiaus keliu, pasirengę tarnauti Bažnyčioje tiek kaip kunigai, tiek kaip pasauliečiai”.

■ Elektrėnuose Kaišiadorių vyskupas Juozas Matulaitis pašventino kertinį akmenį Marijos Krikščionių Karalienės bažnyčios statybai.

■ Vytauto Didžiojo universitete Kaune pradedamos teologijos studijos.

■ Telšių vyskupijos ir Klaipėdos prelatūros ateitininkų vadovybė, pritariant vysk. Ant. Vaičiui, praeitais mokslo metais surengė tikybos mokymosi — katekizmo olimpiadą. Varžybas geriausiai parapijoje laimėjęs berniukas ir mergaitė buvo pasiųsti tolimesnėms varžyboms į dekanato centrą, o geriausiai dekanate pasirodęs vienas berniukas ir mergaitė galutinėms varžyboms buvo pasiųsti į Telšius. Čia kunigų seminarijos rūmuose vyko varžybos žodžiu ir raštu. Buvo suvažiavę 16, ir visi parodė, kad labai gerai moka pagrindines tikėjimo tiesas. Visi buvo pripažinti laimėtojais. Juos priėmė vysk. Ant. Vaičius ir kiekvienam dovanojo po Naujojo Testamento knygą. Telšių vyskupijoje yra arti 500 ateitininkų.

■ Jonas Paulius II liepos 1 d. Šv. Kazimiero kolegijoje šv. Mišias aukojo lietuviškai. Pamokslą pasakė taipgi lietuviškai. Kolegija popiežiui suruošė vaišes, tai iš viso popiežius pas lietuvius viešėjo apie trejetą valandų.

■ Premiją už krikščionybės idealus skiepijančią geriausią šių metų knygą Ateitininkų federacija paskyrė už “Ateitininkai komunistų ir nacių kankiniai”. Ją paruošė L. Kerulis, P. Narutis, Juoz. Prunskis. Knyga jau atiduota spaudai. Leidžia “Krikščionis gyvenime” leidykla, vadovaujama prel. V. Balčiūno. Leidinys bus iliustruotas tų kankinių nuotraukomis.

■ Ateitininkų studijų dienoms Dainavoje buvo paskirtos paskutinės rugpjūčio ir pirmos trys rugsėjo dienos.

■ Popiežius Jonas Paulius II savo dešimties dienų atostogoms pasirinko Vai d’Aosta, Italijos Alpėse. Atostogų dienotvarkė: keltis 6 val., paskui valanda maldoms, o vėliau — kopimas į kalnus, kartais net į 8.000 pėdų aukštumą. Pietų užkandžiams — daugiausia įsidėti vaisiai, bet būna ir svogūnų su kiaušiniene. Šiemet buvo įsidėjęs skaityti istorijos knygas ir vokiečių poezijos veikalą. Popiežius jau yra pasiekęs 70 m. amžiaus.

■ Brookings įstaiga išleido 350 psl. knygą “Politics, Markets and America’s Schools”. Čia paskelbti ketverių metų tyrinėjimų duomenys, stebint 500 mokyklų darbuotę; jų tarpe — 100 privačių. Nustatyta, kad katalikų mokyklos savo darbo rezultatais pralenkia valdiškas.

■ Lietuvoje būrelis sportininkų bėgikų liepos 10 d. iš Vilniaus Katedros aikštės pradėjo bėgimą aplink Baltiją, pasiėmę Rūpintojėlį. Ryžosi bėgti 56. Grįžimas į Vilnių — liepos 28 d. Norėta atkreipti dėmesį į Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių laisvės siekimus. Jų bėgimo kelias buvo beveik 4000 kilometrų.

■ Sibire nukankinto Juozo Prunskio atminimui pagerbti jo sūnus prel. Juozas Prunskis įsteigė nuolatinę metinę stipendiją kunigo mokslus Šv. Kazimiero koligijoje Romoje einančiam lietuviui iš Lietuvos, Seinų krašto ar kitų valstybių.

■ Sintautų bažnyčia, labai sunaikinta karo metu, dabar atstatoma.

■ Pasaulio vyskupų sinodas šaukiamas rugsėjo 30 — spalio 28 d. Dienotvarkėje — paruošimas planų geresniam, dvasingesniam kunigų ugdymui.

■ Lietuvių religinė šalpa, padedant JAV Katalikų misijų tarybai, iš Lilly vaistų bendrovės gavo Lietuvos gyventojų pagalbai 7.000 flakonų insulino.

■ Kaltinėnuose vietoj prieš dvejus metus sudegusios medinės bažnyčios dabar statoma mūrinė. Pamaldos tuo tarpu vyksta mažytėje laikinoje bažnytėlėje. Netoliese stovyklavę ateitininkai po ketvertą valandų per dieną talkino bažnyčios statyboje.

■ Lietuvoje okupantai buvo nacionalizavę 860 bažnytinių pastatų: klebonijų, senelių prieglaudų, ūkinių ir kitokių. Dabar 220 jų yra grąžinama. Apie 340 tokių pastatų yra sunykę ar buvo nugriauti, tad nebeįmanoma jų grąžinti.

■ Lietuvoje į seminariją įstoję kunigystei ruoštis klierikai jau atleidžiami nuo karinės tarnybos.

■ Kaišiadorių vyskupijos administratorius vysk. Juozapas Matulaitis paskelbė atsišaukimą, skatinantį telkti duomenis, kurie padėtų pasiekti, kad arkiv. Teofilius Matulionis būtų paskelbtas palaimintuoju.

■ Kauno universitete įsteigtas Teologijos fakultetas. Jo dekanu paskirtas buvęs Kauno seminarijos rektorius kun Viktoras Butkus, o Kauno seminarijos rektoriumi paskirtas vysk. Vladas Michelevičius.

■ Anykščių kultūros fondas ir velionio kun. Ylos seminarijos draugai jo tėviškės sodyboje, Luciūnų kaime, pasirūpino pastatyti kryžių. Kun. St. Yla, Stutthofo kalinys, yra miręs Čikagoje 1983 m. kovo 24 d. Mirė turėdamas 75 m. amžiaus. Palaidotas Putnamo seselių kapinėse. Kurklių bažnyčioje buvo jau anksčiau kun. St. Ylos atminimui įtaisyta bareljefinė lenta.

■ Lietuvoje kunigai nenori veltis į politiką. Kandidatuoti į politinius postus neleidžiama. Specialų leidimą kai kurie gavo dalyvauti Sąjūdyje.

■ Ateitininkių “Giedros” korporacija žymiausia šių metų visuomenininke išrinko Aliną Grinienę, gyvenančią Miunchene, veiklią Europos lietuvių organizatorę. Jai bus įteikta premija. Anksčiau tokias premijas yra gavusios a. a. J. Daužvardienė, N. Sadūnaitė. Šių premijų mecenatas — prel. Prunskis.

■ Katalikų organizacija “American Society for the Defence of the Tradition, Family and Property” renka parašus paremti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Organizacija įkurta 1974 m., veikia 20-je pasaulio kraštų.

■ Buvęs JAV prezidentas Jimmy Carter pareiškė apgailestavimą, kad religija per mažai vertinama valstybiniame ir tarptautiniame gyvenime.

■ Vilniaus universitete baigusieji medicinos studijas pirmą kartą po okupacijos universiteto Šv. Jono bažnyčioje davė tarptautinę gydytojo priesaiką.

■ M. Gorbačiovas, prieš išvykdamas atostogų, užsienio žurnalistams be kitų dalykų pasakė, kad nėra negalimas popiežius atsilankymas Sovietų Sąjungoje. Apie popiežių Gorbačiovas atsiliepė labai šiltai.

■ Lietuvos vyčiai savo seime, kuris įvyko Pitsburge liepos 26 — 29 dienomis, surinko per 11.000 dol. vaistams siųsti į Lietuvą. Pinigai perteikti Lietuvių religinei šalpai apmokėti vaistų siuntoms.

■ Kardinolas Vincentas Sladkevičius sulaukė 70 m. amžiaus. Jis yra gimęs 1920 m. rugpjūčio 20 d. Guronių kaime, Žąslių parapijoje. Buvo penktas vaikas mažažemio ūkininko šeimoje. Mokėsi Kaišiadorių gimnazijoje, Kauno kunigų seminarijoje, kurią baigė 1944 m. licenciato laipsniu. Kunigu įšventintas 1944 m. kovo 25 d. Darbavosi Kietaviškėse, Inturkėje, nuo 1952 m. ėjo įvairias pareigas Kauno kunigų seminarijoje. Vysk T. Matulionio rūpesčiu, kan. V. Sladkevičius 1956 m. Biržtono bažnyčioje buvo pakonsekruotas vyskupu, tapdamas vysk. T. Matulionio padėjėju Kaišiadoryse. Okupantai jį 1959 m. nutrėmė į Nemunėlio Radviliškį, prie Latvijos sienos, iš kur jam per 10 m. buvo draudžiama kur nors išvykti. 1979 — 1982 m. aptarnavo Pabiržės bažnyčią kaip altaristas. Čia gerai pramoko lotynų, vokiečių, prancūzų kalbas, taipgi ir anglų, italų, lenkų bei latvių. Nuo 1982 m. perėmė valdyti Kaišiadorių vyskupiją, o 1988 m. buvo pakeltas į kardinolus.

■ Iš Čikagoje uždarytos Šv. Jurgio bažnyčios pasiųsta į Lietuvą 56 didžiulės dėžės įvairių liturginių reikmenų: Kryžiaus kelio stočių, Nukryžiuotojo statula ir 10 kitų statulų, krikštykla, 8 žibintai-sietynai, tabernakulio kabanti šviesa, statulai padėklas. Pasiųsta į Klaipėdą, 5pakavimas kainavo 10.000 dol., persiuntimas su apdrauda — 9.240 dol. Jei susidarys lėšų, numatoma ir likusius liturginius reikmenis siųsti į Lietuvą ten statomoms bažnyčioms.

■    Trys JAV vyskupų delegacijos sudarytos vykti už geležinės uždangos. Pirmajai delegacijai, vadovaujamai Los Angeles arkivyskupo Roger M. Mahony, skirta vykti į Vengriją, Ruminiją ir Bulgariją. Antroji, vadovaujama Newarko arkiv. Th. McCarick, vyksta į Lenkiją, Čekoslovakiją ir Jugoslaviją. Trečioji, vadovaujama Čikagos arkiv. kard. J. Bernardino ir arkiv. May, išvykusi rugp. mėnesį, lankys Maskvą, Vilnių, Rygą, Minską ir Lvovą. JAV katalikų episkopato pirmininkas arkiv. D. E. Pilarczyk tvirtina, kad šios delegacijos padės atnaujinti ir pagilinti ryšius.

■    % Lietuvą su kard. J. Bernardinu parinkti vykti kunigai: J. Kuzinskas, A. Puchenskis, A. Markus, A. Saulaitis, J. Šarauskas, L. Zaremba ir pora amerikiečių kunigų, trejetas pasauliečių, taipgi “Tribune” ir “Sun-Times” korespondentai.

■    “Darbininkas”, lietuvių pranciškonų leidžiamas Brooklyne, N. Y., savaitraštis, šiemet gruodžio mėnesį minės 75 m. sukaktį.

■    Arkivyskupas Liudas Povilonis rugpjūčio 10 d. mirė Kaune, sulaukęs 80 m. amžiaus.

    Buvo gimęs 1910 m. rugpjūčio 25 d. Baigęs mokytojų seminariją, įstojo į marijonų vienuolyną. Mokėsi Kauno kunigų seminarijoje, kunigu įšventintas 1934 m. Pasiekė teisių licenciatą Kauno universitete, baigė matematikos studijas. Redagavo vaikų laikraštį “Šaltinėlį”, mokytojavo Marijampolėje, Vilniuje buvo gimnazijos direktoriumi. Klaipėdoje su okupantų bolševikų valdžios leidimu pastatė Taikos Karalienės bažnyčią, kurią komunistai nusavino ir kun. L. Povilonį uždarė į kalėjimą. Paleistas darbavosi sielovadoje. 1969 m. konsekruotas vyskupu ir paskirtas Telšių vyskupu—padėjėju. Kai kurį laiką buvo vysk. Labuko—Matulaičio padėjėju, o jam mirus, tapo Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos apaštaliniu administratoriumi. Nusilpus sveikatai, 1988 m. iš pareigų pasitraukė. Jis visą laiką kentėjo nuo cukrinės ligos. Darbuodamasis buvo Lietuvos vyskupų pirmininkas.

■ Marija ir inž. Antanas Rudžiai, uolūs JAV katalikų veikėjai ir dosnūs religinių bei kultūrinių darbų mecenatai, gyvenantieji netoli Čikagos, rugpjūčio mėnesį atšventė auksinę vedybinio gyvenimo sukaktį.

■ Vilniaus Viršuliškių apylinkėje įkurta pal. Jurgio Matulaičio parapija. Paskirtas klebonas kun. M. Čeponis rūpinasi statoma bažnyčia.

■ Neseniai lietuvių išeivijos spaudoje buvo pranešta, kad š. m. liepos mėn. 10 d. popiežius paskelbė palaimintuoju vilnietį karmelitą Juozapą (vienuolijoje vadinamą Rapolu) Kalinauską. Bet tai netiesa. Palaimintuoju jis buvo paskelbtas jau 1983 metais, o šių metų liepos mėn. 10 d. popiežius patvirtino jo užtarimu įvykusį stebuklą, kuris buvo reikalingas, norint paskelbti palaimintąjį Juozapą Kalinauską šventuoju. Tad dabar tenka tik laukti, kada jis bus kanonizuotas — paskelbtas šventuoju. Apie Juozapą Kalinauską galima pasiskaityti Lietuvių enciklopedijoje, kur jo gyvenimas gana plačiai aprašytas.

■ Mongolija pirmą kartą susilaukė Naujojo Testamento vertimo į jų kalbą. Išvertė anglas John Gibbens, tą darbą pradėjęs 1972 m., po to, kai aplankė komunistų valdomą Mongoliją. Dabar planuoja išversti ir Senąjį Testamentą.

Juoz. Pr.