Susipynusi gyvenimo šaka
ir taku užslėgta akmeniu krūtinė.
Nelengva ši sielos valanda

mirštanti gimtinė, gimstanti gimtinė.

Palydės pavargusį lazda,
samanoti šuliniai pagirdys.
Tik nebus ramybės niekada,
kol Marijos rankos nesušildys.

Miršta Tėviškė atgimti su viltim.
Apie sunkią žaizdą susikaupus mąsto:
prisikelsiu
Marija bus su manimi!
Ji padės tikėjimu subręsti!

Kun. V. Rudzinskas