Globokime šikšnosparnius

     Amerikos geografinės draugijos prezidentas žurnale “National Geographic” (February, 1987, vol. 171, Nr. 2) kreipiasi į visuomenę, kviesdamas globoti šikšnosparnius ir daryti jiems namelius, kaip ir varnėnams ar kitiems paukščiams. (Amerikoje jų galima gatavų nusipirkti). Remdamasis zoologės ir fotografės Merlin Tuttle daugelio metų tyrinėjimais, jis teigia, kad būtina grąžinti šikšnosparniams gerą vardą ir priimti juos savo įnamiais, nes tai švarūs, protingi ir naudingi gyvūnai, tiktai žmonės dar tebėra klaidingai įsitikinę, jog tie prieblandos skraiduoliai — bloga ir pikta lemiantys. Iš tikrųjų jie nesivelia žmonėms į plaukus, kaip įprasta manyti, ir nedažnai platina pasiutligę, užtat per vieną vakaro valandą išgaudo iki 600 uodų, moskitų ir mašalų. Kaip ir daugelio rūšių gyvūnai, jie nyksta ir dėl to, kad naikinama jų gyvenamoji aplinka — žmogus juos naikina ir išstumia. Bet dar laiku susigriebė. Neseniai įsikūrė tarptautinė šikšnosparnių globos draugija BCI (Bat Conservation International), ji turi narių 33 šalyse. Amerikoje jos adresas: BCI, P.O. Box 162603, Austin, Texas 78716, USA.

Triušiai vėl Australijos siaubas

     Australiją užplūdę laukiniai triušiai — maždaug 400 milijonų siaubia galvijų ir avių ganyklas, nugraužia medžių žievę, ir tie žūsta, palieka po savęs pliką žemę ir sukelia dirvos eroziją. Vertinama, kad kasmet jie padaro mažiausiai 100 milijonų dolerių nuostolių. Problemos šaknys siekia 1859 metus, kai 24 laukinius triušius iš Anglijos atvežė Tomas Ostinas, medžiojęs juos savo dvare. Deja, sumedžiojo ne visus, jie veisėsi ir plito, kol prisiveisė iki 60 milijonų po Antrojo pasaulinio karo.

     Palengvėjimą šeštame dešimtmetyje atnešė vyriausybės mokslininkų paskleistas mok-somatozės virusas, nuo kurio žuvo apie 90% triušių. Bet 9-ąjį dešimtmetį mokslininkai pastebėjo, kad triušiai išsiugdė tam virusui imunitetą. Be to, ne visur ligą lengva platinti, pvz., Autbeke, kur pernelyg sausa, klimatas nėra palankus virusą nešiojantiems uodams bei blusoms.

     Dabar ūkininkai tikisi, kad padės naujas, stipresnis miksomatozės virusas. Jis jau buvo sėkmingai naudotas prieš triušių antplūdį Pietinėje Ispanijoje, kur sąlygos panašios į Autbeko.

Įvairūs rekordai.

     Iš Vakarų šalių Prancūzija išgeria daugiausia ne tik vyno, bet ir vaistų. Praeitais metais prancūzai vaistams išleido 90 milijardų frankų. Specialistų nuomone, toks polinkis sąlygojamas itin didelės pasiūlos. Dabar vaistinėse nuolatos būna apie 4500 pavadinimų vaistų.

     O Vokietija žymi seniausiais studentais, nes jų mokymosi trukmė aukštosiose mokyklose ilgiausia. Vidutinis absolventų amžius — 28 metai. Po Vokietijos eina Italija ir Švedija — 27 metai, Japonija ir Anglija — 23 metai.

Miškų katastrofa

     Pasaulyje toliau tebenaikinami miškai. Specialistai apskaičiavo, kad kasmet Žemėje sunaikinama maždaug 1% miškų. Ypač grėsminga situacija atogrąžų miškuose, kurie užima penktadalį Žemės sausumos. Atogrąžos teikia 2/3 visų organinių medžiagų prieauglio ir maždaug tiek pat deguonies. Daugiausia atogrąžų miškų Kongo upės baseine Afrikoje (200 milijonų ha) ir tiek pat Pietų Amerikoje, Amazonės baseine. Net apskaičiuota, kad iškirtus Amazonės baseino miškus, anglies dvideginio atmosferoje padaugėtų 20%.

     Vis dėlto miškai intensyviai naikinami: kasmet iškertama po 160 ar 190 tūkstančių kvadratinių kilometrų, t.y. teritorija, prilygstanti Britanijos saloms. Prieš 100 metų neįžengiami miškai dengė vos ne visą Šri Lankos salą, dabar jų ten beliko 25%. Taip pat greitai miškai naikinami ir gretimoje Malaizijoje. Specialistai būkštauja, kad Venecuela, Tailandas, Dramblio Kaulo Krantas, Burundis, Malavis neteks visų savo miškų per artimiausius 30 metų.

     Per pastarąjį šimtmetį sunaikinta pusė atogrąžų miškų Žemėje. Žmonija dar nesuvokia, kiek tai turėjo įtakos Žemės klimatui ir ekologiniam balastui. Vienas iš jaučiamų padarinių — šiltnamio efekto stiprėjimas. Jis atsiranda todėl, kad atmosferoje vis daugiau kaupiasi anglies dvideginio ir kitų dujų, kurias būtų galėję lengvai “suvirškinti” miškai.

     Mokslininkai pranašauja, kad jei ir toliau taip bus naikinami atogrąžų miškai, jau po pusės šimto metų išnyks 60 tūkstančių įvairių augalų.

     Mes dažnai didžiuojamės, kad tapome protingesni už savo protėvius. Ar iš tikrųjų taip? Juk toje pačioje Šri Lankoje, kur dabar smarkiai naikinami miškai, anksčiau reikėdavo gauti budistų bendruomenės leidimą nukirsti bent vieną medelį. Kiekvienas, pažeidęs šią taisyklę, būdavo rūsčiai baudžiamas.

     Atogrąžų miškų rajonuose dabar gyvena 200 milijonų žmonių. Gyventojų čia vis daugėja ir, matyt, daugės. Vadinasi, ir toliau bus kertami miškai, kad būtų ploto plantacijoms, hidroelektrinių statybai, naudingųjų iškasenų gavybai ir t.t.

     Paradoksas, bet miškų naikinimas vyks tolesnio “vystymo” ir žmogaus gerovės vardu.

Pats mažiausias lėktuvas

     Patį mažiausią lėktuvėlį padarė amerikietis Robertas Staras. Jo skraidymo aparato ilgis — 2,86 m, sparnų — 3,3 m, variklio galingumas — 63 kilovatai. To visiškai pakanka, kad vienas žmogus galėtų pakilti į orą.