Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S J.

Prielinksnio nuo vartosena

          Prielinksnis nuo vartojamas su kilmininku, pvz.: toli nuo miško, toli nuo mūsų namų. Reikia įsidėmėti, kad sakoma toli nuo, bet paprastai nesakoma arti nuo. Pvz.: Arti nuo miesto (= Arti miesto). Jis yra arti nuo mirties (= arti mirties).

Prielinksnį nuo galima vartoti, kai nurodoma apytikrė kilmės vieta, pvz.: Jis yra kilęs nuo Marijampolės. Bet šis prielinksnis netinka tiksliai kilmės vietai nusakyti, pvz.: Į olimpiadą atvyko sportininkai nuo visų (- iš visų) trijų Pabaltijo valstybių. Daugiausia medalių surinko sportininkai nuo (= iš) Jungtinių Amerikos Valstijų.

     Reikėtų vengti verstinių laiką žyminčių posakių: karias nuo karto, laikas nuo laiko. Čia geriau tinka laiko prieveiksmiai: kartkartėmis, retkarčiais, kartais. Pvz.: Laikas nuo laiko (= kartais, retkarčiais) jis mus aplanko.

     Geriau vartoti ne prielinksnį nuo, bet ar kurią kitą konstrukciją su šiais veiksmažodžiais: atimti, gauti, pirkti, skolintis, norėti, girdėti, sužinoti, atsikratyti, pralaimėti... Pvz.: Atimk nuo (- iš) vaiko peilį, kad neįsipjautų. Gavau laišką nuo (= iš) savo draugo. Pirkau maišą obuolių nuo (= iš) mūsų kaimyno. Jei nori, gali pasiskolinti nuo (= iš) manęs pinigų. nežinau, ko jis nuo (= iš) manęs nori. Girdėjau nuo (= iš) savo draugo daug įdomių naujienų. Vakar nuo (= iš) Jono sužinojau, kad jis važiuos į užsienį. Jokiu būdu negaliu atsikratyti nuo tų minčių (= tų minčių). Mūsų krepšinio komanda patyrė skaudų pralaimėjimą nuo labai stiprios italų komandos (= pralaimėjo labai stipriai italų komandai).

     Atstovavimui nusakyti geriau tinka prielinksnio konstrukcijos, pvz.: Į suvažiavimą nuvyko keli delegatai nuo (= iš) mūsų organizacijos. Į Maskvą nuvažiavo atstovai nuo (= iš) Lietuvos.

     Kalbant apie gydytojo receptus ar nurodymus, reikia vartoti ne prielinksnį nuo, bet paprastą kilmininką ar kitokią konstrukciją, pvz.: Man nuo gydytojo (= gydytojo) yra prirašyta imti vaistus tris kartus per dieną. Arba: Gydytojas man prirašė imti vaistus tris kartus per dieną.

Prielinksnio pasvartosena

     Prielinksnis pas vartojamas su galininku. Kai kurių žemaičių tarmių jo vartojimas su kilmininku bendrinei lietuvių kalbai nepriimtinas, pvz.: Ateik pas mūsų (= pas mus). Aš einu pas kaimyno (= pas kaimyną).

     Šis prielinksnis dažnai klaidingai vartojamas, ypač dabar Lietuvoje, nusižiūrėjus į rusų kalbą. Štai keletas atvejų:

     1.    Prielinksnio pas konstrukcijos nevartotinos su veiksmažodžio būtiformomis kokiam nors turėjimuireikšti. Pvz.: Pas mane yra (= turiu) daug gerų knygų. Pas jį nėra (= Jis neturi) jokios artimo meilės. Ar pas tave yra (= Ar tu turi) pinigų? nežinau, iš kur pas jį (= iš kur jis turi) tiek kantrybės.

     2.    Prielinksnio pas konstrukcijos nevartotinos priklausomybeiar nuosavybeireikšti. Čia geriau tinka kilmininkas. Pvz.: Pas Maironį (= Maironio kūryboje) yra daug patriotinių eilėraščių. Tokių apsakymėlių galima rasti pas Žemaitę (= Žemaitės raštuose). Pas jį labai susilpnėjusi klausa (= Jo klausa labai susilpnėjusi). Pas ją labai gražūs plaukai (Jos plaukai labai gražūs). Tėvai stengiasi pas savo vaikus išugdyti atsakomybės jausmą (= Tėvai stengiasi išugdyti savo vaikų atsakomybės jausmą).

     3.    Prielinksnio pas konstrukcijos nevartotinos netiesiogiai nusakytam veikėjuireikšti. Čia taip pat reikėtų vartoti kilmininką ar kitokią konstrukciją. Pvz.: Pas mane kitaip parašyta, negu pas tave (= Mano kitaip parašyta, negu tavo.Arba: kitaip parašiau, negu tu). Pas jį viskas buvo nuspręsta iš anksto (= Jo viskas buvo nuspręsta iš anksto.Arba: Jis viską buvo nusprendęs iš anksto).

     4.    Prielinksnio pas konstrukcijos nevartotinos reikšti asmeniui, kuriam kas įvyksta, nutinka. Tokias konstrukcijas reikia keisti naudininku, o kartais ir kilmininku. Pvz.: Pas mane (= Man) kartais atsiranda noras mesti tą darbą. Pas jį (= Jam) vakar buvo labai pakilusi temperatūra.Čia galima taip pat sakyti: Vakar buvo labai pakilusi jo temperatūra. Pas tą vargšelį (= To vargšelio) protas nelabai veikia.

     5.    Prielinksnio pas konstrukcijos nevartotinos objektui reikšti su kreipimosi (klausti, prašyti, teirautis, atsiprašyti) arba gavimo, įsigijimo (gauti, imti, pirkti, išmokti, skolintis) veiksmažodžiais. Kaip reikėtų vartoti, paaiškės iš pavyzdžių: Pasiklausk pas savo tėvus ( = savo tėvus, savo tėvų). Teiraukitės pas gudresnius žmones ( = gudresnių žmonių). Prašiau pas savo motiną (= savo motiną, savo motinos). Reikės kreiptis pas advokatą (= į advokatą). Pasiskųsk pas direktorių (= direktoriui). Pas ką (iš ko) gavai tokią gražią dovaną? Pas ką (= kur) galima įsigyti šią knygą? Pas ką (= iš ko) išmokai šią dainelę? Pinigų gali pasiskolinti pas kaimyną (= iš kaimyno).

■ Rietave spalio 14 d. įvyko partizanų laidotuvės. Susirinko keli tūkstančiai žmonių. Dalyvavo ir iš Kauno atvykęs kun. Alf. Svarinskas. Partizanų liekanas giminės atpažino iš rastų prie jų kaulų asmeniškų reikmenų —šukų, veidrodėlių. Prieš laidotuves partizanų palaikai buvo pašarvoti Kultūros rūmuose atviruose karstuose, kad žmonės įsitikintų, jog laidojami ne tušti karstai. Laidotuvių pamaldose Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia buvo perpildyta. Per pamokslą kun. Br. Latakas išryškino didįjį partizanų idealizmą, kurį stiprino jų tikėjimas. Kapinėse kalbėdamas Sibiro kankinys Viktoras Petkus, atsisveikino tėvynės vardu. Sąjūdžio tarybos narys St. Eigirdas išvardino 97 pavardes laisvės kovotojų, kurie žuvo Rietavo miškuose, pažymėdamas, kad tai dar nepilnas sąrašas. Partizanų palaikai rodo baisius nužudytųjų kankinimus, net ir perpjautus kaulus.