Spausdinti

PREL. JUOZAS PRUNSKIS

    Amerikietis laikraštininkas, redaktorius, daugelio knygų autorius Jim Forest yra pažangus spaudos darbe. Jis artimai bendradarbiavo su katalike konvertite, socialinių idėjų skleidėja Dorothy Day, net paruošė jos biografiją ir redagavo jos sąjūdžio laikraštį “Catholic Worker”, parašė kito garsaus konvertito Thomas Merton biografiją ir daug kitų veikalų. Būdamas generaliniu sekretoriumi vadinamosios International Fellowship, per paskutinius septynetą metų dažnai lankėsi Sovietų Sąjungoje, įvairiose jos valdomose valstybėse ir parašė 217 psl. studiją: “Religion in the New Russia. The Impact of Perestroika on the Varieties of Religious Life in Soviet Union”. Išleido Crossroad leidykla pereitų metų pabaigoje.

     Autorius jau ir prieš dabartinį atolaidį pastebėjo daug religinių proveržų, su kuriomis verta susipažinti. Jis gerokai nustebo, kai dar 1987 m. Leningrade sutiko atominės fizikos specialistą Nikolai Preobraženski, kuris buvo tapęs stačiatikių kunigu, tepraslinkus ketveriems metams po Brežnevo mirties. Gorbačiovas, būdamas vaikas, buvo pakrikštytas, bet vėliau jis tapo komunistu, taigi ir ateistu. Tačiau susitikime su rusų patriarchu ir kitais vyskupais Šv. Kotrinos salėje jis pareiškė apgailestavimą dėl klaidų, padarytų Bažnyčios ir tikinčiųjų atžvilgiu, kas buvo priešinga konstitucijai ir net socialistiniams principams. Jis pažymėjo, kad grąžinamos bažnyčios ir ruošiamas įstatymas apsaugoti tikėjimo laisvę.

Sovietų Sąjungoje lankydamasis, Vatikano sekretorius krikščioniškai vienybei kard. Johannes Willebrand pareiškė, kad jau laikas pašalinti priešiškumus tarp stačiatikių ir katalikų ir darbuotis tarpusavio meilės dialogo dvasia. Metropolitas Juvenalis vienu metu savo kalboje citavo Dostojevskio paskelbtą dėsnį: “Mūsų Bažnyčia turi būti ne tik mūsų, bet ir mūsų gyvenime”.

     Kai Sovietų Sąjungoje buvo minimas tūkstantmetis nuo krikščionybės įvedimo, dalyvavo ir Gorbačiovo žmona. Iškilmės buvo per radiją (ir turbūt per televiziją) perduodamos po visą kraštą. Giedojo vienuolių ir seminaristų choras iš Zagorskio vienuolyno, Bolšoj teatro salėje jų giesmės buvo girdimos pirmą kartą po 1917 m. revoliucijos. Autoriui kalbantis su žmonėmis, viena moteris pareiškė: “Reikia tikėti Dievą, kitaip — esi miręs. Religija yra gyvenimas”.

     Danilovo vienuolyne iškilmėse dalyvavo ir kard. Willebrandas.

     Sovietų televizija rodė filmą “Motina Marija” apie vieną vienuolę, kuri po revoliucijos turėjo bėgti iš Sovietų krašto. Ji įsikūrė Paryžiuje, net slėpdavo rusų kareivius, pabėgusius iš nelaisvės. Vokiečiai ją areštavo. Ji mirė Ravensburgo lageryje 1945 m. kovo 30 d., pasisiūlydama mirti už kitą mirčiai skirtą moterį. Per vienerius metus Sovietų Sąjungoje buvo įregistruota 800 naujų stačiatikių bendrijų. Pradėjo plaukti Šv. Rašto knygos iš Skandinavijos ir iš D. Britanijos. Jau ir tikintieji galėjo būti renkami į parlamentą.

     Pokrovskio vienuolyne vieno pamokslo metu kun. Timotiejus Šaidurovas užklausė klausytojus: “Ar jūs sutiksite gyventi materialisto gyvenimu?” — “Ne!” — šaukė žmonės. “Ar būsite abejingi maldai?” — “Ne!”

     Sovietų Sąjungoje auga vienuolynai. Gausu stojančių. Jau net Kievo ligoninėje dirba kai kurios seselės.

     Stačiatikių kunigas S. Kozlov patvirtino, kad žmonės kaskart labiau krypsta į tikėjimą, bet nemažai juos blaško ir ekonominiai reikalai. Daugelis krikštijasi. Ukrainiečių kunigas Vladimir Kuzov pasakojo, kad daugelis mokytojų ir daktarų matomi bažnyčioje, jų vaikai krikštijami ir yra didelis pareikalavimas religinės literatūros. Jaučiamas padidėjęs prielankumas iš vyriausybės sudarytų komitetų tikybos, Bažnyčios reikalams. Jau ir Karelijoje yra bažnytinis labdaros fondas. Pasauliečiai tikintieji ir kunigai lanko ligonines.

     Petrozavodske moteris Lidija su ašaromis akyse knygos autoriui pasakojo, kaip ji klausosi kasdien “Dievo žodžių iš Amerikos Balso”. Maskvoje Danilovo vienuolyne pasakojo, kaip tikintieji ligoninėje skaito religines, šventas knygas. Seniau tai būtų apšaukiama kaip proto susilpnėjimo žymė. Jau vaikams leidžiama vykti j vienuolyną, susipažinti, kaip ten vienuoliai gyvena. Metropolitas Pitirim Maskvoje tvarko vyskupų knygų leidyklą. Jis yra Prisikėlimo bažnyčios, netoli Kremliaus, klebonas ir bendrauja su Raisa Gorbačioviene. Rusų stačiatikių savaitinis laikraštis paskelbė, kad per 18 mėnesių buvo tikintiesiems grąžinta 1.700 cerkvių ir 18 vienuolynų. Religiniai koncertai pasidarė nuolatiniu dalyku. Platus susidomėjimas tremtiniais, kankiniais už religiją. Pamaldomis pagerbiami žuvusieji. Net spaudoje buvo paskelbta, kai buvo Kalinovsko kapinėse ruošiamos pamaldos už Stalino slaptai nužudytuosius ir ten palaidotus. Vienas stačiatikių dvasininkas papasakojo, kaip jo tėvas, kunigas, buvo areštuotas, kai berniukas teturėjo 14 m. Jis nusprendė būti vienuoliu, kad neturėtų šeimos ir drąsiau, laisviau galėtų tarnauti Kristui.

     Knygos apie religiją Sovietų Sąjungoje autorius kalbėjosi su žurnalo “Slovo” redaktoriumi Sergei Markus, kuris paliudijo, kaip marksistų filosofas Timofejevič Frolov susidomėjo religija ir kaip to filosofo idėjos yra sudominusios Gorbačiovą. Religinė programa jau duodama ir Maskvos televizijoje. Frolovas skelbia, kad marksizmas nebegali pasilikti dogmatinis, jis turi būti atviras, turi rimtai peržiūrėti savo pažiūras ir rimtai žvelgti į tokius autorius, kaip Solovjovas, Teilhard de Chardin (jėzuitas).

     Net ir sentikiai, persekioti dar ir caro laikais, dabar pasijuto laisviau. Jie atgavo savo šventoves Dūkšte ir Utenoje.

     Ypač šviesiau dabar pasidarė Ukrainos katalikams unitams. Jie daug pasiekė savo ryžtu. Net keli unitų katalikų vyskupai buvo paskelbę bado streiką. Daug tūkstančių unitų katalikų dalyvaudavo demonstracijose, reikalaudami laisvės. Vienu metu Ukrainoje net 50.000 dalyvavo jų pamaldose. Iš Ukrainos komunistų partijos centro komiteto buvo pašalintas Vladimiras Ščerbicki, “pe-restroikos” priešininkas, o taipgi ukrainiečių katalikų engėjas. Vienu metu ukrainiečiai sutemus savo namuose uždegė tūkstančius žvakių, paminėdami milijonus Stalino aukų. Gorbačiovas visa tai žinojo ir, lankydamasis pas popiežių Joną Paulių II, užtikrino, kad nauju įstatymu bus garantuota sąžinės laisvė ir katalikams bus užtikrinta galimybė patenkinti savo dvasinius poreikius. Savo knygoje “Religion in the New Russia” autorius J. Forest daug puslapių paskiria informacijoms apie Bažnyčios laisvėjimą ir religinį atgimimą Lietuvoje, bet tai jau mums gerai žinoma. Veikale dėsto ir apie naują gyvastingumą anksčiau komunistų priespaudą kentėjusių protestantų, žydų, musulmonų, budistų bažnyčiose.

     Politiniu atžvilgiu Gorbačiovas Lietuvai buvo blogiau negu šaltas. Jo diktatūros metu Lietuvoje liejosi kraujas ir ašaros, tačiau užsienio demokratijų spaudimas ir žmonių ryžtingas pasipriešinimas priespaudai vis dėlto atnešė Lietuvai laisvę ir didesnes galimybes religijos laimėjimo proveržoms visose kitose Maskvos kontroliuojamose respublikose.