Spausdinti

■    Kaliningrado srities katalikų bendruomenės pirmininkas yra Vytautas Vėgėlė. O Kaliningrado srities katalikų bažnyčios klebonas yra kun. Anupras Gauronskas. Jie dalyvavo pokalbiuose su Aukščiausios Tarybos pirm. V. Landsbergiu.

■    Tarp Vatikano ir Izraelio santykiai gerėja. Taip pareiškė į Izraelį nuvykęs Niujorko kardinolas John O’Connor. Vatikanas siekia, kad būtų garantuotos teisės visiems, kurie gyvena Jeruzalėje, jų tarpe ir palestiniečiams. Taip pat Vatikanas siekia, kad būtų laisvai leidžiama visų religijų tikintiesiems lankyti Jeruzalės šventoves. Kard. O’Connor taipgi turėjo pasikalbėjimą su Izraelio prezidentu Chaim Herzog.

■ Vašingtone prie Lietuvos ambasados pastatyti lietuviški kryžiai — medžio skluptoriaus Algimanto Grintalio ir Lietuvos menininko Aleksandro Tarabildos kūriniai. Juos, minint sausio 13 d. komunistų nužudytus lietuvius patriotus, pašventino kun. K. Ramanauskas.

■    Romoje jau studijuoja 17 Lietuvos klierikų ir 4 kunigai.

■    Rusijos prezidentas Jelcinas per Kalėdas dalyvavo pamaldose ir bažnyčiai paliko auką 50.000 rublių.

■    Visoje Lietuvoje plačiai buvo paminėtos okupantų įvykdytos sausio mėnesį žudynės. Bažnyčiose buvo pamaldos ir, minint žudynių valandas, nakčia ilgai skambėjo bažnyčių varpai.

■    Kauno 21-je vidurinėje mokykloje būna dvasinio ugdymo pamokos. Praeitų metų pabaigoje čia buvo atvykusi seselė Nijolė Sadūnaitė ir papasakojo apie savo beveik 20 metų užtrukusią kovą su NKVD.

■    Novosibirske, kur sielovadoje darbuojasi pranciškonas tėvas Paulius (Saulius Bytautas), būna misijos. Anksčiau čia buvo tėv. Augustinas, darbavęsis Afrikos misijose. Tėvų pageidavimu, toje Sibiro sostinėje tėvas Povilas bendrauja su moksleiviais. Dar čia iš Milano atvyko du italų diakonai. Atskirame namelyje gyvena 4 Motinos Teresės seserys: italė, lenkė, indė. Ketvirtoji, ten lankantis kun. V. Veprauskui, buvo išvykusi į rekolekcijas Maskvoje. Tėvas Povilas lame mieste steigia senelių prieglaudą. Čia talkina Eucharistijos seserys — dvi lenkaitės ir viena vokietaitė. Italijos vienuolė Elena Novosibirsko akademijoje dėsto italų kalbą. Novosibirske yra 2 milijonai gyventojų.

■    Kaune marijonų namuose prie Šv. Gertrūdos bažnyčios būna Liet. kat. mokslo akademijos seminarai.

■    Lietuvoje, vyskupų konferencijos nutarimu, parapijose steigiamos sielovados tarybos. Jos padės kunigams formuoti religinį gyvenimą, daugiau parapijiečių įtraukti į religinę veiklą. Jos rūpinsis jaunimo dvasiniu parengimu, vaikų ir jaunimo katekizacija, jaunimo organizacijomis, spaudos platinimu, ekonominiais parapijų reikalais.

■    Kaune, Anykščių gatvėje, gerai veikia katalikiškas montesorinis vaikų darželis “Židinėlis”. Vedėja — Greta Navickienė, Montesori auklėjimo mokiusis Čikagoje. Ji Vilniaus universitete baigusi lietuvių kalbos ir literatūros studijas. Įstaigos dvasinis vadovas — kun. V. Jalinskas, kuris moko vaikučius pažinti Dievulį. 1991 metų pabaigoje tokie vaikų nameliai buvo vieninteliai, bet dabar įsteigtos montesorinės grupės vaikų nameliuose Panemunėje, Aleksote. Tokių grupių yra Vilniuje, Mažeikiuose, Joniškyje, Anykščiuose.

■    Telšių katalikų vidurinėje mokykloje šiais mokslo metais veikia 20 klasių, kuriose yra 411 moksleivių. Dėl patalpų stokos nebuvo galima visų norinčių priimti. Sekmadieniais bažnyčioje gieda moksleivių choras. Veikia ateitininkų ir skautų organizacijos. Populiari blaivybės idėja. Nematyti rūkančių.

■    Poetė Salomėja Nėris, kaip skelbia “XXI amžius” (lapkr. 7 d. Nr. 44) prieš mirtį pasikvietė kunigą. Į ligoninę paslapčiomis buvo nuvykęs kun. Juozas Gustas. Poetė atliko išpažintį, susitaikė su Dievu ir kunigui perdavė savo dienoraštį, prašydama paskelbti viešai. Ji žinanti, kad Lietuva ją prakeikusi, bet, perskaitę šį dienoraštį, nuimsią prakeikimą. Dienoraštis dabar esąs Oksfordo universiteto bibliotekos archyve.

■    Lietuvoje steigiamas katalikų informacijos centras, kuriam vadovaus vysk. S. Tamkevičius, SJ. Išlaikyti padės Lietuvių religinės šalpos įstaiga JAV-se.

■    Lietuvos ateitininkų federacijos dvasios tėvas kun. Vaclovas Aliulis, MIC, paskelbė, kad ateitininkai žiemos akademijoje svarstys tikėjimo ir laisvės klausimus, o pavasario akademijos tema — “Tauta ir laisvė”.

■    Praeitą vasarą buvo suorganizuotas vaikų ir jaunimo maldos žygis iš Kaišiadorių į Pivašiūnų Dievo Motinos šventovę. Žygyje, nusitęsusiame per 70 kilometrų, dalyvavo 160 žmonių. Ėjo giedodami giesmes, kalbėdami rožinį. Pasiekę nakvynės vietą, statė palapines, organizavo vakaro programas, šoko prie laužo, dainavo, buvo vaidinimai.

■    Kaune prie marijonų bažnyčios atidarytas knygynėlis, kur gaunami katalikiškieji leidiniai.

■    Kauno II klinikinėje ligoninėje paskirta erdvi patalpa tikintiesiems, kur administracija nupirko užuolaidas, padėjo įrengti altorėlį ir ten dabar būna aukojamos šv. Mišios.

■    Tarptautinė katalikų spaudos sąjunga sujungia 94 pasaulio kraštų laikraštininkus visuose penkiuose pasaulio žemynuose, turi apie tūkstantį žurnalistų, leidėjų, komunikacijos srities darbuotojų.

■    Utenos mieste statoma Dievo Apvaizdos bažnyčia.

■    Į Alytaus bažnyčią buvo susirinkę tūkstančiai buvusių politinių tremtinių kalinių ir kitų patriotų. Vyko gedulingos pamaldos už žuvusius rezistentus. Po jų šimto automobilių kolona nuvyko į Pūnios šilą, kur buvo atstatytas rezistentų bunkeris, kuriame įrengtas rezistencijos muziejus.

■    Lietuvos spaudoje paskelbtas 550-ties pasi-rašusiųjų marijampoliečių atsišaukimas, skatinąs imtis priemonių prieš pornografinius leidinius, kurie daug prisideda prie moralinio nuosmukio. Atsišaukimas baigiamas šūkiu: “Jūs, valstybinių įstaigų, mokyklų kolektyvai, dorų partijų, kultūrinių sambūrių atstovai, parapijų ir organizacijų nariai, ar jau viską padarėte, kad liautųsi moralinis Lietuvos genocidas?”

■    Lietuvos katalikų vyskupų konferencija nutarė Kaišiadoryse įsteigti katalikų spaustuvę. Žemės sklypas jau gautas. “Kirche in Not” ekspertai atsiunčiami parengiamiesiems darbams. Spaustuvės pastato projektą paruošti pakviestas Vilniaus miestų projektavimo institutas. Spaustuvę kuriant, kiekviena vyskupija prisidės savo įnašu.

■    Radijo-televizijos katalikiškoms laidoms paruošti programas sudaryta komisijas: “Katalikų tribūnai” vadovaus Arimanats Raškinis, šeimos klausimais laidas rengs kun. Algirdas Paliokas, SJ, bažnytinio gyvenimo klausimais medžiaga rūpinsis vysk. Sigitas Tamkevičius, SJ, jaunimo klausimais programas parūpins prof. Arvydas Žygas, dvasinio asmenybės ugdymo medžiagą ruoš kun. Eugenijus Bartulis, katalikų spaudos reikalai pavesti Petrui Plumpai, visuomenines problemas analizuos kun. Robertas Grigas. Techniškai organizuoti lietuvių katalikų valandėles sutiko padėti Briuselio katalikų radijo-televizijos draugija.

■    Prienų šile žuvusių partizanų artimieji pastatė kryžių, kurį pašventino kun. S. Matusevičius.

■    Ukrainos katalikai gavo radijo siųstuvą ir pradeda savo reguliarią kasdieninę programą.

■    Boris Jelcinas, Rusijos prezidentas, 1991 m. gruodžio 20 d. buvo priimtas specialioje audiencijoje popiežiaus Jono Pauliaus II.

■    Vatikanas pripažino Kroatijos ir Slovėnijos nepriklausomybę.

■    JAV Katalikų universitetui paremti Čikagoje sausio 11d. buvo suruoštas banketas Hilton viešbuty. Dalyvavo penki JAV kardinolai ir apie 900 svečių, paaukojusių po tūkstantį dol.

■    Nijolė Sadūnaitė, dėkodama Steubenvilės pranciškonų universitetui už jai suteiktą aukščiausią Poverello žymenį, pasakė, kad Lietuva dabar grumiasi su okupantų komunistų per 50 metų sudaryta dvasine deformacija; vardan visos žmonijos dabar Lietuvoje grumiamasi už krikščionybės ir demokratijos idealus.

■    Nobelio premijos laureatė Artimo meilės vienuolijos įkūrėja ir vadovė Motina Teresė buvo labai pavojingai susirgusi, tačiau ją pavyko San Diego ligoninėje išgydyti. Ji dabar turi 81 m. amžiaus.

■    Jugoslovija pareiškė protestą Vatikanui už pripažinimą Kroatijos ir Slovėnijos nepriklausomybės. Jugoslavija jau atšaukė savo atstovą prie Šv. Sosto, tačiau tam pačiam atstovui — Ivickui Mastruko, kroatui, atsiuntė Kroatija įgaliojimą būti jos atstovu Vatikane. Vatikanas pranešė, kad Kroatija ir Slovėnija greit sutiko su Vatikano sąlygomis: laikytis demokratinių principų ir saugoti mažumų teises. Kroatiją ir Slovėniją nepriklausomomis taipgi pripažino Vokietija ir net 12 Europos bendruomenės valstybių, taip pat Ukraina, Lietuva, Latvija, Estija, Kanada.

Juoz. Pr.