Paruošė Gediminas Vakaris
KAUNO TARPDIECEZINĖS KUNIGŲ SEMINARIJOS KIEMELYJE PAŠVENTINTAS KRYŽIUS
“Dangiškasis Tėve, prašome, kad tikėjimas ir tėvynės meilė grįžtų į mūsų šeimas ir Lietuvos mokyklas. Įmonės Lituanica kolektyvas”. Atminimo lentelė su tokiu užrašu pritvirtinta prie gražaus medinio kryžiaus, kurį padovanojo ir pastatė Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos kiemelyje “Lituanicos” darbuotojai.
Kryžių pašventino Tarpdiecesinės kunigų seminarijos rektorius Algis Baniulis. Šv. Trejybės bažnyčioje šv. Mišias aukojo vyskupas Sigitas Tamkevičius. (Lietuvos aidas)
PASAULIO LIETUVIŲ JAUNIMO KONGRESAS. LIETUVOS ATSTOVAI - TIK STEBĖTOJAI
Gruodžio 19 dieną Argentinos nacionalinio banko rūmuose buvo atidarytas VII Pasaulio lietuvių jaunimo kongresas (PLJK).
Gruodžio 27 dieną PLJK atsisveikino su Argentina. Ištaikingu laivu, apie pustrečio šimto pasaulio lietuvių jaunimo atstovų persikėlė iš Buenos Aires į Montevideo (Urugvajų).
Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos kraštų deleguoti asmenys per studijų savaitę svarstė ir priėmė pakeitimus PLJS statute. Dabar svarbiausias PLJS tikslas — už Lietuvos Respublikos ribų gyvenančio lietuvių jaunimo rūpesčiai. Visos statute pataisos buvo grindžiamos tuo, kad išeivija po nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo turi atsigręžti į save. Kitą kongresą po dvejų su puse metų pertraukos surengti Europoje — Anglijoje, Suvalkų trikampyje arba Lietuvoje.
Naujuoju PLJS pirmininku išrinktas Paulius Mickus iš Vašingtono. Visą laiką drauge su kongreso atstovais buvo kunigas A. Saulaitis, SJ. Vien tik jo dalyvavimas, pasak daugelio, — studijų savaitės sėkmės garantuotos. Lietuvos atstovai, kurie dėl “Aeroflot” kompanijos teikiamų paslaugų žinomo lygio į kongresą vėluoja, pagal kongreso eigą reglamentuojančius dokumentus, gali tenkintis tik stebėtojų statusu.
Mūsų vienybė — tautos stiprybė! — VII PLJK šūkis (Lietuvos rytas)
VALDO V. ADAMKAUS PREMIJA
Valdo V. Adamkaus kasmetinė premija įsteigta skatinti aplinkos apsaugos veiklą Lietuvoje ir skiriama už svarbius teorinius ir praktinius darbus ekologijos srityje, už aplinkos apsaugai reikšmingus projektus ir jų realizavimą, už švietimo, mokymo informacinius darbus, ypač aktyvią organizacinę bei visuomeninę veiklą aplinkos apsaugos srityje.
Premijos dydis — tūkstantis JAV dolerių. Premija įteikiama kasmet birželio 5 dieną Vilniuje, Aplinkos apsaugos departamente. (Lietuvos aidas).
PIRMASIS SKRYDIS LIETUVIŠKO BOEING
Gruodžio 20-osios vakarą atskridęs iš Vengrijos, Vilniaus aerouoste nusileido pirmasis aviakompanijos “Lietuvos avialinijos” laineris Boeing 737-200. Netrukus jis buvo pašventintas ir išskrido į Kopenhagą. Keleivių į Kopenhagą šį kartą buvo labai mažai — skrido aviatoriai, žurnalistai ir Aukščiausios Tarybos apsaugos vyrai. Lėktuve apie trečdalį vietų turi užimti tikra valiuta mokantys keleiviai. Tada skraidymai bus pelningi. Aviabilietas į Kopenhagą, jeigu pirksi daugiau kaip prieš tris dienas, kainuos 331 dolerį. Jei vėliau — 460. Tuo tarpu Lietuvos, Latvijos ir Estijos piliečiai mokės 70 dolerių ir 685 rublius. Trečiadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais Boeing skraidys į Kopenhagą. Antradieniais, ketvirtadieniais, sekmadieniais — į Frankfurtą prie Maino, pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais — į Berlyną. (Lietuvos aidas).
PRIEŠ ŠVENTES Į TURGŲ
Paskutinę advento savaitę Kalvarijų turguje dar nesijautė artėjančių šv. Kalėdų. Nekvepėjo nei eglišakėm, nei žuvim. Vis dėlto prieš didžiąsias šventes norisi į turgų. Nors ir sumaniausia šeimininkė būtum, ne kiekviena juk turim visko, ko reikia tiems tradiciniams dvylikai patiekalų ant kūčių stalo, o, be to, ir per šv. Kalėdas privalu gardėsiais šeimyną pradžiuginti. Kalvarijų turguje močiutės turi ir aguonų, be kurių neišsiversi, čia ir džiovintų grybų virtinėlę rasi, ir kviečių kokią saują gali nusipirkti... Tiesa, kainos truputį kvapą gniaužia (vien už aguonų stiklinaitę dešimtrublės prireikia), bet kur dėsies... Kokie sunkūs laikai bebūtų, sumanios lietuvės tikrai ras ir sugebės ką ant stalo padėti, nors šio bei to atsisakyti reikės. Kiek pamenu, močiutė ir mama Kalėdoms visada kepdavo žąsį su obuoliais. Dabar žąselės Kalvarijų turguje nei mačiau, nei girdėjau. Guli įtartinos riebios rūkytos dešros, į kurias pirkėjai nė galvos nepasuka, nes kainos kaip parduotuvėje, o kokybe jos tikrai neprilygsta. Rūkytos plonakojės vištos, už kurių vieną prašoma penkių dešimtinių. Brangi — 150 rublių už kilogramą rūkyta išpjova, nors ir traukia akį, bet tik vienam kitam pirkėjui parūpsta. Tradicinių kleskučių ir kalėdinių pyragų močiutės dar pardavimui neprikepusios (miltų nebuvo). Belieka sukiotis apie statines su raugintais kopūstais, kurie švenčių stalui irgi ne pro šalį.
Ar vasarą, ar žiemą Kalvarijų turgus vis daugiau primena rytietiškąjį. Piliečiai prekybinius stalus nukloję maišeliais su riešutais, siūlo obuolius, kriaušes, mandarinus, citrinas... Ir visur kainos kaip sukirptos. Mokant po 200 rb. už kilogramą, galima laisvai nusipirkti ir bananų.
Jums smalsu, ką aš pirkau, ar daug pinigų išleidau? Spanguolių litrą kisieliui — 25 rb., pupų stiklinaitę — 3 rb. ir už keturis su puse rublio kedro konkorėžį su riešutėliais. Apsuksiu jį blizgučiais, pasikabinsiu ant eglės šakelės (skurdžius žaisliukus eglutei šiemet teregėjau net komercinėse parduotuvėse) ir džiaugsimės... (Lietuvos aidas)
■ JAV-se yra apie 60 į katalikybę perėjusių episkopalų ir liuteronų kunigų, kurie yra vedę ir pasilieka vedę, būdami katalikų kunigo pareigose.
■ Kalėdinių giesmų kasetę išleido Klyvlendo Dievo Motinos Nuolatinės pagalbos parapijos choras, kuriam vadovauja muz. Rita Čyvaitė-Kliorienė. Kaina apie 10 dol. Šias giesmes per Kūčias ir Kalėdas perdavė Lietuvos radijas.
VV.A.MOZARTO KŪRYBOS SAVAITĖ
Minint Wolfgango Amadeus Mozarto mirties 200-ąsias metines, ir Lietuvoje šiemet skamba ypač daug jo muzikos. Daugybė koncertų susitelkė, artėjant gruodžio 5-ajai. Tą 1791 metų dieną užgeso nė 36 metų nesulaukusio vieno įstabiausių pasaulio kultūros genijų gyvybė. Jau vyksta Nacionalinės filharmonijos surengtas jo kūrybos festivalis, o Operos ir baleto teatre vyksta W. A. Mozarto kūrybos savaitė.
W. A. Mozarto operos Lietuvoje pasirodė palyginti anksti. 1802 m. Vilniaus teatras pastatė “Užburtąją fleitą”, vėliau Klaipėdos teatras — “Pagrobimą iš seralio” ir “Tito gailestingumą”, šias operas rodė Vilniuje per 1821 m. viešnagę. Paskui Vilniaus scenose buvo statyta dar pora genijaus šio žanro veikalų. 1918 m. atkuriant nepriklausomą Lietuvą, pradėtos steigti ir profesinės lietuvių meno įstaigos. Valstybės teatras, didžiausias ir pajėgiausias muzikos meno židinys, per visą nepriklausomybės laikotarpį pastatė, deja, tik vieną “Don Giovanni”. 1933, 1937 m. pastatymas buvo atnaujintas, ir pakviestas vokiečių dirigentas Franzas von Hesslinas apstulbo, pamatęs pasakiško grožio Metislavo Dobužinskio scenovaizdį... Į tą pačią Kauno sceną opera grįžo 1980 m., kai Muzikiniame teatre jos premjerą parengė Saulius Sondeckis, režisierius Ginta Žilys bei dailininkai Rimtautas Gibavičius ir Gražina Rameikaitė.
“Don Giovanni” spektakliu kauniečiai pradeda W.A. Mozarto kūrybos savaitę. Lapkričio 27 d. kauniečiai parodė “Visos jos tokios” dar visai naują spektaklį. Dainavo visas Kauno solistų žiedas. Tarp šių spektaklių lapkričio 26 d. įsiterpė W.A. Mozarto operų kelią Lietuvoje pradėjusi, bet lietuvių scenoje dar niekuomet nestatyta “Užburtoji fleita”. Ją į Vilnių atvežė Baltarusijos Didysis operos ir baleto teatras. Lapkričio 28 d. Gintaro Rinkevičiaus dirigiuojamas Valstybinis orkestras su pianiste Birute Vainiūnaite atliko Koncertą A-dur, KV 488. Giedant Sigutei Stonytei, Algirdui Janutui ir solistams iš Rygos bei “Ąžuoliuko” chorui, atliko Requiem. Lapkričio 29 d. didelį koncertą surengė Operos ir baleto teatro artistai. Pirmoje dalyje skambėjo W.A. Mozarto simfoniniai veikalai, o antroje — 14 solistų orkestro ir choro atliko operų ištraukas. (Lietuvos aidas)
MEDININKAI
Gal ne tiek daug Lietuvos žmonių anksčiau žinojo, kad į rytus nuo Vilniaus, pakeliui į dabar jau buvusius lietuviškus miestelius Ašmeną ir Smurgainius, yra Medininkų gyvenvietė su labai senos pilies griuvėsiais. Šių metų liepos 21-os-ios tragedija sukrėtė kone visą pasaulį.
Kraujo Medininkuose buvo daug. Juo apšlakstyti XIII a. pabaigoje — XIV a. pradžioje statyti pilies mūrai. Medininkus kryžiuočiai puldinėjo visą XIV a. 1655 metais per karus su Maskva pilis buvo sugriauta. Paskutinį kartą mirtinas pavojus piliai iškilo jau lenkų okupacijos metais. 1921 m. buvo sumanyta pilį nugriauti, o iš jos plytų pastatyti bažnyčią. Pilį išgelbėjo tuometinio Vilniaus universiteto profesoriai. Užguiti ir nutautinti vietos gyventojai jau nebekėlė balso ir nebekovojo. Pilis dar ilgai buvo palikta Dievo valiai. Po karo kolūkis pilies kieme sėjo javus arba naktimis čia laikydavo galvijų bandą.
Medininkų pilies fragmentinio restauravimo darbai prasidėjo tik 1961 m. Jie vyko sunkokai, su ilgomis pertraukomis ir užsitęsė iki mūsų dienų. Dabar pilies likimu energingai susirūpino valstybės įmonė “Paminklas”. Jos iniciatyva paminklų restauravimo ir projektavimo instituto paruošti visos pilies restauravimo-konservavimo siūlymai.
Medininkai — ne vien pilis, bet ir buvęs miestelis. Jau 1387 m. čia įkuriama parapijos bažnyčia, o 1410 m. augustinų vienuolynas. Lietuvos didieji kunigaikščiai bažnyčiai skyrė medaus duoklę, žemės, ežerą ir dešimtinę iš Medininkų dvaro. Miestelyje 1622 m. minima buvusi turgavietė ir kelios gatvės. Tada galėjo būti 82 sodybos ir gyventi apie 500 žmonių.
Medininkų pilis ir miestelio liekanos — tai nedalomas vienetas. Jau senokai siūloma čia atlikti kompleksinius tyrimus, įtraukti miestelį į urbanistinių paminklų sąrašą. (Lietuvos aidas)
JAUNIEJI SODINA MEDŽIUS
Jaunųjų ūkininkų rateliai Lietuvoje įsikūrė 1929 m. Vienas jų darbų buvo sodinti medelius. Kasmet jų būdavo pasodinama po keletą tūkstančių. Šio darbo buvo rengiami konkursai. Daugiausia buvo sodinama tėvų sodybose ir prie mokyklų. Tai darydavo tam tikra tvarka: kaštonus, ąžuolus sodino sodo kampuose, uosius, liepas — kieme, egles, klevus, beržus — prie kelio į sodybą.
Ši graži tradicija vėl grįžo, kai jaunųjų ūkininkų rateliai buvo atkurti. Pirmieji jaunieji ūkininkai pradėjo veikti 1989 m. Kauno rajono Vilkijos žemės ūkio mokyklos jaunieji ūkininkai pasiūlė 560 ąžuolų įamžinti Vytauto Didžiojo mirties 560 metines.
Netolimoje praeityje būta nemažai moksleivių ir mokytojų, kurie medeliais puošė mokyklas. Todėl šermukšnių alėjos žaliuoja prie Šilalės pirmosios vidurinės ir Šiaulių rajono Kuršėnų žemės ūkio mokyklų bei Alytuje, liepų alėja — prie Mažeikių rajono Tirkšlių vidurinės mokyklos. Akmenės rajono Viekšnių žemės ūkio mokyklos mokiniai sodino uosių giraitę. Ąžuolai puošia Rokiškio rajono Obelų ir Švenčionių rajono vidurines mokyklas, beržai — Vilniaus rajono Paberžės ir Marijampolės vidurines mokyklas. Klevų giraitė ošia Telšiuose prie Masčio ežero. (Mūsų gamta)