■ Izraelio teismas nusprendė, kad žydai dabar gali apsigyventi Jeruzalėje Kryžiaus Kelio gatvėje, ko ankstyvesnė tradicija jiems neleido.
■ Druskininkuose virš Švč. M. Marijos bažnyčios durų iškelta puspenkto metro laiminančio Kristaus statula, kurią sukūrė skulptorius K. Patamsis ir arch. Alg. Knyga. Pašventino dekanas kun. K. Gajauskas.
■ Lietuvos ateitininkai organizuoja studijų akademijas. Tokia rudens akademija įvyko Meteliuose, žiemos akademija buvo Anykščiuose.
■ Vengrijos sostinėje Budapešte gruodžio 30 — sausio 4 dienomis vyko tarptautinis jaunimo susitikimas — Taizė. Piligrimines keliones į tas susikaupimo dienas organizuoja Taizės vienuoliai. Čia dalyvavo ir būrys ateitininkų iš Lietuvos.
■ Lietuvoje veikia apie 150 moksleivių ateitininkų kuopų, daugiausia prie vyskupijų. Netrukus numatoma steigti kuopas ir mokyklose.
■ Į Lietuvą siunčiama apie 160 egzempliorių Čikagoje leidžiamos “Ateities”, kurią labai sumaniai redaguoja D. Bindokienė.
■ Katalikų veikėjų prez. A. Stulginskio ir dr. Ant. Paplausko Ramūno biografijos ruošiamos spaudai. Joms rinkdamas medžiagą, į JAV atvykęs Lietuvos istorijos instituto vicedirektorius Alf. Eidintas ryžosi peržiūrėti archyvus Lituanistikos tyrimo ir studijų centre Čikagoje ir kitur bei rinkti duomenis Kanadoje tam skirdamas penketą savaičių.
■ Vilniaus naujojo arkivyskupo Audrio Bačkio inauguracija — kovo 3 d., dalyvaujant ir išeivijos vysk P. Baltakiui.
■ Viso pasaulio aerodromuose yra įrengtos 65 koplyčios.
■ Lenkijoje nuspręsta teisti du generolus, kurie 1984 m. suplanavo kun. Jerzy Popieluszko nužudymą. Įstatymai leistų juos nubausti net mirties bausme.
■ Ateitininkų žiemos akademijai Anykščiuose Lietuvos vyriausybė suteikė 14.000 rublių paramos.
■ Kun. Gintautas Jankauskas yra Lietuvos skautų sąjungos vyriausias dvasios vadas.
■ Paryžiaus kardinolas Lustiger Notre Dame katedroje vasario 2 d. kartu su naujai paskirtu Vilniaus arkivyskupu A. Bačkiu koncelebravo šv. Mišias. Dalyvavo apie 3.000 tikinčiųjų. Kardinolas pamoksle priminė, kaip daug Lietuva iškentėjo, pabrėžė, kad Paryžiaus ir visos Prancūzijos katalikai daug prisidėjo prie maldų už Lietuvą. Pasidžiaugė, kad Lietuva vėl nepriklausoma. Arkiv. Bačkis padėkojo kardinolui ir Prancūzijos katalikams. Jis sakė, kad dabar svarbu užgydyti okupacijos padarytas žaizdas.
■ Kaišiadorių vysk. J. Matulaitis, Kunigų Vienybės kviečiamas, pasiryžo nuo kovo 20 d. iki grįžimo į Lietuvą balandžio 14 d., lankydamas Kanados lietuvių parapijas, vesti gavėnios rekolekcijas.
■ “Vengrijos sostinėje Budapešte nuo pereitų metų gruodžio 30 iki šių metų sausio 4 dienos vyko Europos jaunimo suvažiavimas. Jame dalyvavo ir daugiau kaip tūkstantis Lietuvos jaunimo! Iš visų didžiųjų Lietuvos miestų ir iš organizuotų miestelių parapijų... Jau daugiau kaip pusmetis mes renkamės sekmadieniais prieš šv. Mišias, o kiti dar ir šeštadienių vakarais. Bendrai skaitome Šv. Raštą ir diskutuojame skaitytos vietos tema. Kaip gera dalytis Šv. Dvasios dovanomis ir vieni kitiems jas teikti bei jomis džiaugtis. Susirinkime giedame charizmatines giesmes. Jos ypač jaunimui patinka ... Meldžiame Dievą gerų dvasios vadų, nes jų ypač reikia Lietuvai...” Taip rašo Budapešte dalyvavusi jaunuolė iš Kauno. Ar tai ne liudijimas, kad Lietuvoje yra gan daug Dievo besiilginčio ir ieškančio jaunimo?
■ Estijos krikščionybė prasidėjo XII šimtmety. 1940 metais ten buvo 11 katalikų parapijų, 14 katalikų kunigų ir keliolika seselių. Okupacijos metais katalikai atspariai laikėsi, buvo labiau nepriklausomi negu liuteronai ir labiau populiarūs. Per paskutinius 20 m. apie 1000 suaugusių apsikrikštijo. Dabar Estijoje yra apie 3.000 praktikuojančių katalikų, veikia 4 parapijos. Estams katalikams padeda Latvijos katalikai.
■ Motina Frances Xavier Cabrini, pirmoji JAV pilietė paskelbta šventąja, bus specialiai pagerbta jos įsteigtos Švč. Jėzaus Širdies misionierių seselių, nes šiemet sueina 100 m. nuo jos atvykimo į JAV. Šios seselės ypač rūpinasi mergaičių auklėjimu savo mokyklose.
■ Kinijos kunigas Feancesco Tam, 30 metų iškankintas komunistų lageriuose ir kalėjimuose, nepalūžo, pasilikdamas ištikimas katalikų tikėjimui ir Romos popiežiui. Daug metų turėjo praleisti sukaustytas geležiniais pančiais. Dabar aukodamas šv. Mišias katedroje, pareiškė, kad niekada neišsižadės ištikimybės Šv. Tėvui, bet už šį pareiškimą jau nebebuvo naujai įkalintas.
■ Mikhailo Gorbačiovo, buvusio Sovietų Sąjungos vadovo, straipsnis kovo 3 d. buvo paskelbtas daugelyje laikraščių. Italijoje jį išspausdino “Stampa”. Tame straipsnyje Gorbačiovas tvirtina, kad didįjį vaidmenį komunizmo sužlugdyme Rytų Europoje yra turėjęs popiežius Jonas Paulius II. Straipsnyje Gorbačiovas tvirtina, kad susitikimas su popiežiumi padėjo jam suprasti popiežiaus vaidmenį, sukuriant naują politinę mintį. Gorbačiovas sakosi norįs bendrauti su popiežiumi.
■ Lietuvos ateitininkų federacijos gen. sekretorė Daiva Kuzmickaitė yra Nekaltai Pradėtosios Švč. M. Marijos kongregacijos vienuolė. Ji taipgi dirba “Caritas” žurnalo redakcijoje.
■ Lietuvos ateitininkai pavasarį ruošia 4 akademijas — kursus: Kaltinėnuose, Telšiuose, Klaipėdoje. Jų temos: “Asmuo ir laisvė”, “Tikėjimas ir laisvė”, “Tauta ir laisvė”. Šiemet numatytos 9 ateitininkų stovyklos Lietuvoje. Jos vyks Plateniuose, Pavištytyje, Panevėžyje. Moksleivių ateitininkų sąjungos didysis sąskrydis įvyks liepos 9-12 dienomis Marijampolėje, kur laukiama arti 5.000 dalyvių.
■ Lietuvos aklųjų fondo prezidentu išrinktas Panevėžio katedros klebonas prel. Juozapas Antanavičius.
■ Lietuvoje kalbininko kun. Kazimiero Jauniaus gimtinėje, Lembo kaime. Šilalės rajone, atstatytoje klėtelėje atidarytas jam skirtas muziejus.
■ Lietuvoje išleistas pirmas numeris informacinio biuletenio “Katalikų Bažnyčia Lietuvoje”. Leidžia Katalikų Bažnyčios informacijos centras. Leidinys nemokamai siunčiamas kunigams, laikraščiams, radijo ir TV redakcijoms, užsienio spaudos agentūroms, katalikų organizacijoms. Pirmame numeryje Kat. Bažnyčios kronika, kardinolo V. Sladkevičiaus laiškas Lietuvos vyriausybei.
■ Vilniuje atsteigiama Šv. Jokūbo katalikų ligoninė. Jai baigiamas remontuoti buvęs domininkonų vienuolynas. Statoma koplytėlė. Joje dirbs 10 slaugių ir 10 gail. seserų vienuolių. Ligoninės vyr. gydytojas Kazys Paltanavičius. Danijos labdaros klubas ligoninei atsiuntė 200 lovų ir apmokėjo 30.000 dol. transporto išlaidas.
■ “Caritas” organizacija Lietuvoje turi apie 5.000 narių, susibūriusių į 338 padalinius. Veikia pasiskirsčiusios į sekcijas: šeimos, auklėjimo, tautos bendrijos atkūrimo ir vargo mažinimo. Centro valdyba — Kaune. Prezidentas vysk. S. Tamkevičius. Skyriai — visose šešiose vyskupijose. Beveik visose parapijose “Caritas” jau turi savo skyrius. “Caritas” gen. sekretorė — Švč. M. Marijos Nekalto Prasidėjimo vienuolijos seselė Albina Pajarskaitė.
■ Vilniuje, Valstybiniame muziejuje, parodoje lankytojai supažindinami su pogrindine spaustuve AB, įrengta netoli Kauno giliai po žemėmis, kur okupacijos metu nuo 1981 metų buvo spausdinamos maldaknygės, katekizmai, patriotinės knygos. Šios spaustuvės organizatoriai Vytautas Andziulis ir Juozas Bacevičius apdovanoti tradicine “Lituanikos” įmonės kolektyvo literatūrine premija.
■ JAV Federalinis teismas nusprendė, kad skautų sąjunga neturi pareigos į savo eiles priimti ateistų.
■ Kolumbo vyčiai surinko 1,4 mil. dolerių gydyti psichiškai susirgusius suaugusius ir vaikus.
■ Švč. M. Marijos Nekalto Prasidėjimo (Putnamo) seselių vyriausiąja išrinkta ses. Ignė Marijošiūtė.
■ Į Ameriką iš kiekvienos Lietuvos vyskupijos atsiųsta po vieną asmenį (iš Vilniaus — du), iš viso 7 žmonės vieną mėnesį stebėti JAV lietuvių ir amerikiečių katechetinių institucijų ir būrelių veikimą, tikybos dėstymą mokyklose, kad galėtų tokius veiklos būdus patobulinti Lietuvoje ir padidinti sekmingumą pastangų kelti moralę. Jų sustojimo bazė JAV-se yra Putnamo vienuolynas.
■ Prof. Stasio Šalkauskio Rinktinių raštų II tomą “Pedagoginės studijos” išleido Liet. katalikų mokslo akademija. Knyga turi 887 psl. Redagavo dr. J. Girnius. Išleidimu rūpinosi kun. A. Liuima, SJ. Finansavo dr. K. Alminas ir kun. dr. J. Vaišvilas.
■ Popiežiaus Jono Pauliaus II jaunystę ir pirmuosius popiežiavimo metus smulkiai aprašė jo jaunystės mokslo draugas kun. M. Malinskis. Į lietuvių kalbą išvertė kun. R. Jakutis. Pavadinimas: “Pašaukė mane ...”, 351 psl. Tiražu 100.000 išleista Vilniuje, gaunama ir “Drauge”, kaina tik 2 dol. Vaizdžiai perteikiami faktai.
■ Poetės Salomėjos Nėries kūnas iš Karo muziejaus sodelio buvo nulydėtas į Vytauto Didžiojo bažnyčią Kaune. Čia aukotos šv. mišios ir paskiau ji, su sūnaus ir giminių pritarimu, palaidota Petrašiūnų kapinėse. Kaip žinoma, prieš mirtį ji pasistengė susitaikyti su Dievu.
■ Paskutinis komunistinės Čekoslovakijos prezidentas Gustavas Husakas mirties patale susitaikė su katalikų Bažnyčia.
■ Lietuvos miestuose plinta anoniminių alkoholikų būreliai ir net buvo sušaukta jų atstovų konferencija Vilniuje, dalyvaujant ir šio sąjūdžio lietuviams atstovams iš Amerikos.
■ Vytauto Didžiojo universitetas Kaune, vadovaujamas rektoriaus prof. Algirdo Avižienio, švęsdamas savo 70 m. sukaktį, gegužės 28-31 dienomis drauge ryžosi paminėti ir Lietuvių katalikų mokslo akademijos 70 m. sukaktį, jubiliejaus proga suteikdamas poetui prof. Czeslaw Milosz ir Liet. kat. mokslo akademijos pirm. Antanui Liuimai, SJ, garbės daktaro laipsnius.
■ Arkivyskupo Audrio Bačkio įvedimas Vilniaus metropolitu kovo 3 d. praėjo labai iškilmingai. Šalia kardinolų dalyvavo 23 vyskupai, apie 150 kunigų ir minios žmonių. Dalyvavo Aukšč. Tarybos pirm. V. Landsbergis, min. pirm. G. Vagnorius. Iškilmes transliavo Vilniaus radijas. Arkivyskupas apsigyveno Šv. Mikalojaus par. klebonijoje, nes arkivyskupo rūmai šalia katedros dar tebėra nesugrąžinti, iš jų dar nėra iškelta “Respublikos” laikraščio redakcija.
■ Maskvoje dėl nepakeliamų finansinių sunkumų užsidarė laikraštis “Pravda”, per 80 metų buvęs komunistų partijos organas.
■ Pasaulyje yra 401.479 pasauliečiai ir vienuoliai kunigai. Katalikų visame pasaulyje yra 906.346.000 — beveik ketvirtadalis visų gyventojų. Vyrų vienuolių pasaulyje yra 62.942, o seselių vienuolių — 885.645. Tokias žinias iš 1990 m. paskelbė žurnalas “Vocations” Nr. 8 (1992).
■ Brazilijoje, Bahia valstijoje, seselė Dulce buvo parodžiusi tiek daug pasišventimo padedant neturtėliams, kad kai ji mirė kovo 13 d., sulaukus 77 m. amžiaus, jos šermenyse ir laidotuvėse dalyvavo apie 40.000 žmonių. Pats tos valstijos kardinolas Lucas Moreira aukojo šv. Mišias jos laidotuvėse. Ji buvo Misionierių seselių kongregacijos narė.
■ Benediktinė seselė Sebastijone Geary, tapusi našle, nors buvo išauginusi šešis vaikus, turėdama 58 m. amžiaus, įstojo į vienuolyną ir darbuojasi Čikagos arkivyskupijoje. Ji yra medicinos seselė padėjėja Šv. Pranciškaus ligoninėje Blue Island.
■ Ausschwitze, nacių įsteigtoje stovykloje, kur buvo nacių išžudyta gal netoli 2 milijonų žmonių, buvo įsikūrusios vienuolės karmelitės melstis už nužudytuosius ir atgailauti už nacių žiaurumus. Žydams protestuojant prieš jų ten buvimą, jos išsikelia maždaug už 1.500 pėdų nuo tos vietos. Joms įrengiamos naujos vienuolyno patalpos.
■ Katalikų medicinos misijų taryba, kurios centras Niujorke, bendradarbiaudama su Lietuvių religine šalpa, pasiuntė į Lietuvą dvi naujas vaistų siuntas. Siuntų vertė milijoninė. Persiuntimo išlaidas apmokėjo Liet. religinė šalpa.
■ Lenkijos kardinolo Juozapo Glemp raštą paskelbė “Gazeta Wyborcza” vasario 24 d. Šiame rašte kardinolas kviečia lietuvius ir lenkus užmiršti praeities nesantaikas.”Mes turime vieni kitiems atleisti” — pareiškė kardinolas.
Juoz. Pr.