Spausdinti

■    Panevėžyje tikintiesiems grąžinti vyskupijos rūmai. Juose atidaryta katalikų mokykla: dvi pirmosios klasės ir viena antroji. Vadovauja vyskupijos kurijos atstovas. Pamokos pradedamos ir baigiamos malda.

■    Kauno arkikatedroje — bazilikoje kiekvieną mėnesio antrą sekmadienį vyksta mokytojams rekolekcijos.

■    Vysk. M. Valančiaus blaivybės sąjūdžio moterų taryba pirmame posėdyje sausio 14 d. savo šūkiu pasirinko: “Dora, sveika, laisva Lietuva”. Savo blaivystės ir doros idealus pasiryžo skleisti ir per televiziją.

■    Alytaus Šv. Kazimiero bažnyčioje buvo pagerbtas prof. Kazimieras Raišinskis jo 85-jo gimtadienio proga. Susirinko daug profesoriaus auklėtinių, miesto inteligentų ir švietimo vadovų. Šv. Mišias aukojo parapijos klebonas kun. J. Gražulis.

■    Baltarusijoje Šv. Tėvas įkūrė Mohiliovo arkivyskupiją — metropoliją ir Pinsko bei Gardino vyskupijas. Jose yra apie 1,5 mil. katalikų, kurių dauguma lenkų kilmės. Minsko-Mohiliovo arkivyskupas K. Sviatekas buvo komunistų kalintas lageriuose dešimtį metų. Baltarusijoje veikia 150 bažnyčių, 87 restauruojamos ir 9 statomos. Visose trijose vyskupijose darbuojasi 130 kunigų. Gardino kunigų seminarijoje mokosi 55 klierikai.

■    Irane palaipsniui uždaromos abortų klinikos.

■    Berčiūnų mokykloje, Panevėžio rajone, sausio 28 d. susirinkus mokiniams ir mokytojams, mokyklos direktorius pakvietė kapelioną kun. J. Jurgaitį, paprašė jį pašventinti patalpas, kryžių ir vesti tikybos pamokas. Po šventinimo apeigų kun. Jurgaitis pasakė: “Kristus — mūsų gyvenimo šviesa. Mokykla — jo šventovė. Mokiniai — jo auklėtiniai. Savo visu gyvenimu jie turi panašėti į Kristų. Kokie mes laimingi — Kristus mokosi su mumis”. Mokiniai pamoką pratęsė eilėraščiais, giesmėmis ir dainomis.

■    Jonas Paulius II 1993 m. pasiryžęs vykti į Denverį, kur rugpjūčio 12-15 dienomis dalyvaus Pasaulio Jaunimo dienos iškilmėse.

■    Kard. V. Sladkevičius pasiuntė raštą Aukšč. Tarybos pirmininkui V. Landsbergiui, prašydamas paveikti, kad pasipelnymo tikslais Lietuvos televizija neperduotų demoralizuojančių pornografinių dalykų savo programose.

■    Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacija, kurią 1947 m. Lietuvoje įsteigė kun. Pr. Masilionis, SJ, kad jos talkintų sielovados darbuose, dabar turi 95 seseris ir 8 naujokes. Jos dėsto tikybą mokyklose, skaito paskaitas, rengia vaikus ir suaugusius prie sakramentų, darbuojasi ateitininkų ir skautų organizacijose, dirba “Caritas” žurnalo leidžiamo vaikų priedo “Žiburėlio” redakcijoje. Dabar rūpinasi įsteigti savo naujokynui būstinę. Jų adresas: Donelaičio 36, 3000 Kaunas, Lithuania.

■    Iš Ispanijos į Klaipėdą atgabenta: “Kirche in Not” dovana — 100.000 egzempliorių knygos: “Dievas kalba savo vaikams”. Knygos paskirstytos visoms vyskupijoms.

■    Ukrainai nuncijumi popiežius paskyrė arkiv. Antonio Franco.

■    Vysk. S. Tamkevičius viename Vokietijos katalikų suvažiavime kalbėjo apie Bažnyčios padėtį Lietuvoje. Apie du milijonus katalikų aptarnauja tik apie 600 kunigų, kurių daugumas vyresnio amžiaus. Kasmet į kunigų seminarijas įstoja po 70-80 klierikų.

■    Kaune Lietuvos Bažnyčiai sugrąžinti buvusieji šv. Zitos draugijos pastatai.

■    Vytauto Didžiojo universiteto katalikiškame Teologijos-filosofijos fakultete studijuoja 141 studentas.

■    Sibiro lietuviai trečiame savo suvažiavime Barnaule nutarė kreiptis į kard. V. Sladkevičių, kad būtų parūpintas lietuvis kunigas Sibiro lietuviams.

■    Pelesoje, Vilniaus krašte, vadovaujant kun. Kastyčiui Kriščiukaičiui, statomi parapijos namai — krikščioniškos kultūros židinys. Tos parapijos bažnytėlę komunistai buvo pavertę kolūkio sandėliu, bet pelesiškiai, remiamai Lietuvos kultūros fondo, bažnyčią atstatė, ir ją 1989 m. pašventino arkiv. J. Steponavičius.

■    Lietuvių religinio gyvenimo istorijos, kurią ruošia istorikas kun. Vincas Valkavičius, pirmas tomas jau išspausdintas. Tai bus trijų tomų veikalas “Lithuanian Religious Life in America”. Pirmame tome aprašomi lietuvių vienuolynai, “Alkos” archyvas Putname, Lietuvių religinė šalpa ir kitos kun. K. Pugevičiaus vadovaujamos įstaigos, Floridos lietuviai, Vašingtono lietuvių gyvenimas, angliakasiai West Virginijoje. Suglaustai informuojama apie lietuvius kunigus. įvadą parašė istorijos prof. Vikt. Greene. Dedamas ir Europos istoriko T. Mikalskio vedamasis.

■    Kun. K. Pugevičius su dideliu pasišventimu ir plačiu sugebėjimu ilgesnį laiką vadovavo Lietuvių Katalikų religinei šalpai, balandžio 30 d. baigė šią tarnybą. Dabar šiai institucijai vadovauja direktorių tarybos vykdomasis komitetas: vysk. P. Baltakis, OFM, ir A. Sabalis, o einamuosius reikalus tvarko gen. sekretorė R. Virkutytė, talkinama Ramunės ir Andriaus Adams.

■    Kinijoje balandžio 13 d., sirgdamas plaučių uždegimu, mirė vysk. Juozapas Fan Xueyan. Komunistai buvo jį išlaikę kalėjimuose 30 metų už tai, kad jis nesutiko atsimesti nuo R. katalikų Bažnyčios.

■    St. Xavier kolegija Čikagoje nuo gegužės 1 d. paverčiama universitetu. Vieta — Čikagos pietuose, 103 gatvė ir Central Park Ave. Kolegija gyvavo 145 metus, vedama Mercy seserų vienuolijos. Dabar turima 3.700 studentų. Diplomus galima pasiekti iš 19 mokslo šakų. Šią švietimo įstaigą lanko nemažai lietuvių, taip pat dėsto keletas lietuvių.

■    Vokietijoje Vasario 16 gimnaziją geriausiais pažymiais baigusi Vilija Bijūnaitė, iš Toronto, šiemet pradėjo studijuoti teologiją vieninteliame Vokietijos katalikų universitete. Kai baigs, ji yra pasiryžusi vykti į Lietuvą tikybos dėstyti.

■    Kun. K. Pugevičiui, parodžiusiam daug pasišventimo ir sugebėjimo dirbti Lietuvių religinės šalpos įstaigoje, jai vadovaujant, balandžio 26 d. buvo įteiktas National Ethnic Coalition of Organizations medalis.

■    Lietuvos krašto apsaugos ministras Andrius Butkevičius, lydimas ambasadoriaus St. Lozoraičio, buvo priimtas specialioje popiežiaus audiencijoje. Perdavė popiežiui informacijas, ypač atkreipdamas dėmesį į žalingumą svetimos kariuomenės buvimo Lietuvoje.

■    Kaišiadoryse nuo vasaros pradžios numatytas intensyvus katalikų spaustuvės statybos darbas. Spaustuvė tarnaus visoms vyskupijoms. Spaustuvė gali kainuoti netoli 90 mil. rublių. Vyriausybė yra paskyrusi 6 mil., JAV vyskupų konferencija paskyrė 200.000 dol., iš Kanados vyskupų gauta 4.000 dol. Susilaukiama paramos ir iš kitų užsienio katalikų organizacijų. Jei nepritrūks lėšų ir statybos medžiagų, numatoma spaustuvę paleisti į darbą jau 1993 m. vasarą.

■    Lietuvos katalikai organizuoja našlaičiams vaikams kaimelius, sudarę fondą Vaikų tėviškės namams. Parinktas sklypas Pavilyje. Du architektai ruošia planus. Aplankė vokietis architektas iš “SOS Kinderdorf International”. Statyba numatyta pradėti dar prieš žiemą. Kaimely galės sutilpti apie 120 vaikų. Tarptautinė organizacija įsipareigojo padėti finansais. Tokių našlaičiams namų statybą norintieji paremti, aukas gali siųsti per Lietuvių Kat. religinę šalpą.

■    JAV katalikų labdara šiemet švenčia 75 m. sukaktį. Buvo suorganizuota po revoliucijos Rusijoje 1917 m. Iš pradžių toje institucijoje dirbo tik trys žmonės, dabar į šias pastangas įtraukta 3.000. Vadovauja vyskupų komisija, tačiau techniškam darbui Vašingtone sudarytas štabas, kurio vadovybėje yra kun. dr. J. Šarauskas. Paskutiniu metu iš šios institucijos susilaukė žymios paramos naujos nepriklausomos valstybės, atgavusios laisvę nuo Kremliaus tironų. Ypač Lietuva susilaukė geros paramos. Ši institucija dabar vykdo net 200 programų, kuriose paremiama apie pusė milijono labiausiai paramos reikalingųjų.

■    Genocido aukų — žydų apleistas kapines Lietuvoje baigia tvarkyti savivaldybės įstaigos, padedant ir Bažnyčios žmonėms.

■    Lietuvos ambasadorius Vašingtone Stasys Lozoraitis, šioje įstaigoje turėdamas labai daug darbo, pasitraukė iš Lietuvos pasiuntinio pareigų Vatikane. Šioms pareigoms Vatikane dabar paskirtas jo jaunesnysis brolis Kazys Lozoraitis.

■    Peru valstybėje, Pietų Amerikoje, jau 34 metus darbuojasi Requenos misijų vietovėje lietuvaitė Apolonija Valeikaitė. Ji ten yra vienintelė Lietuvaitė seselė. Jau ji baigia 83-čius amžiaus metus, yra trapios sveikatos, bet kiek tik turėdama jėgų dirba su neturtingais misijų vaikais, juose ugdydama krikščioniškuosius idealus. Vienintelis jos ryšys su lietuviais — gaunami laikraščiai ir laiškai. Jos adresas: Martires del Petroleo 340, Requena, Peru, S.A.

■    Lietuvoje išleistas pirmasis vadovėlis katechetams — “Tikiu”, išverstas iš italų kalbos. Bus išleistos penkios šio vadovėlio dalys, atskiros knygos. Vadovėlį vertė Algimantas Gudaitis, redagavo kun. Vaclovas Aliulis ir Laima Vanagaitė. Išleido Lietuvos katechetinė komisija ir Lietuvos rašytojų sąjungos spaustuvė. Vadovėlis skirtas tik katechetams, bet tinka pasiskaityti ir visiems tikintiesiems; gali padėti formuoti taurią krikščionišką asmenybę.

■    Prieš 80 metų, 1912 m. balandžio 14. d. vidurnaktį, susidūręs su ledo kalnu, nuskendo liuksusinis didžiausias to meto laivas Titanikas, plaukdamas iš Southamtono į Niujorką. Nuskendo apie 1000 jūrų mylių nuo Niujorko. Išgelbėti 711, nuskendo 1504, jų tarpe ir lietuvis kun. Juozas Montvila, 27 m., tik prieš keletą metų įšventintas kunigu. Vyko į Ameriką, nes buvo rusų administracijos persekiojamas už lietuvišką veiklą. Skęstant laivui, jam buvo pasiūlyta išsigelbėjimo vieta, tačiau jis atsisakė, pasilikdamas skęstančiame laive iki paskutinės minutės, guosdamas, ramindamas kitus skęstančius.

■    Rusijoje jaučiamas religinis atgimimas. St. Petersburgo miesto mokykloms buvo išdalinta milijonas knygų su Šv. Rašto ištraukomis. Dar 3 milijonai atiduota kitiems miestams. Maskvoje išdalinta 4 milijonai Naujojo Testamento, taikant tiems, kurie buvo ateistai. Dalinamos knygos Maskvos Gorkio parke, moterų kalėjimuose, prie McDonald užkandinių, net ir pačiame parlamente Kremliuje. Maskvos gatvėse, požeminiuose traukiniuose, kuriamos nešiojamo tipo bibliotekos.

■    Kauno kunigų seminarijoje rektorius kun. Algis Baniulis kieme pašventino kryžių, kurį padovanojo “Lituanica” avalynės fabriko tarnautojai.

■    Vytauto Didžiojo bažnyčios rektorius kun. Ričardas Mikutavičius Kauno Karo muziejui padovanojo pogrindžio spaudos rinkinį: “Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką”. “Dievas ir Tėvynė”, “Aušra”. Muziejus turi specialų pogrindžio spaudos skyrių.

■    Vasario 16 d. Marijampolės prokatedroje buvo susirinkę daug tikinčiųjų, jų tarpe šaulių rinktinė, krašto apsaugos savanoriai, tremtiniai ir politiniai kaliniai, skautai, ateitininkai pasimelsti už tėvynę. Mišias aukojo vysk. J. Žemaitis, pamoksle išryškindamas reikalą toliau darbuotis Kristaus meilės tarnyboje, patiems kilti ir kitus kelti.

Juoz. Pr.