Spausdinti

VINCAS KOLYČIUS

     “Return to the Upper Room” — tokia buvo tema Katalikų Charizmatinės Konferencijos, įvykusios š.m. Sekminių savaitgalį Pittsburgh’e. Šios konferencijos metu buvo švenčiamas 25 metų katalikų charizmatinio judėjimo jubiliejus. Iš tikrųjų charizmatinis judėjimas ir Šv. Dvasios veikimas prasidėjo su pirmosiomis Sekminėmis, tačiau prieš 25 metus jis ypatingai iš naujo paplito Katalikų Bažnyčioje.

     1967 m. vasario 17 d. savaitgalyje 25 studentai ir du profesoriai iš Duquesne universiteto susirinko Pittsburgh’o užmiestyje uždaroms rekolekcijoms. Du profesoriai jau anksčiau buvo išgyvenę — patyrę Šv. Dvasios išsiliejimą, arba, kaip sakoma, “gavę Šv. Dvasios krikštą”. Studentams, kurie ruošėsi tose rekolekcijose dalyvauti, buvo patariama perskaityti Apaštalų Darbus ir dvi knygas: “The Cross and Switchblade“ ir “They speak with other Tongues”. Rekolekcijoms baigiantis, įvyko nuostabūs dalykai, ko nė vienas iš dalyvių nesitikėjo.

     Viena iš dalyvių pasakoja: “Šeštadienio vakare ruošėm vienam draugui gimtadienio balių. Viskas buvo paruošta, maistas sudėtas ant stalo, ir aš ėjau ieškoti kitų, kad rinktųsi švęsti gimtadienį. Nuėjau į koplyčią, kuri buvo antrame aukšte ir radau keletą studentų, besimeldžiančių prieš altorių. Pajutau neįprastą Jėzaus artumą, atrodė, kad įžengiau į kokią šventą vietą. Suklupau prieš Švenčiausį ir sakiau ‘Viešpatie, aš Tau pavedu savo gyvenimą, padaryk su manim, ką tik nori’. Pajutau, lyg Jėzus mane fiziškai liestų ir kniūpsčia atsiguliau ant žemės prieš Viešpatį. Nežinau, kiek ilgai taip gulėjau, ir pakėlusi galvą pamačiau ir kitus studentus panašioje padėtyje: vieni klūpėjo, kiti galvas priglaudę prie žemės meldėsi, dar kiti, iškėlę rankas, pusgarsiai meldėsi. Buvo kažkas nuostabaus, ko dar niekada nebuvau išgyvenusi. Staiga pajutau, kad man pritrūko žodžių maldai ir padėkai ir pajutau, kad pradėjau kalbėti man pačiai nesuprantama kalba. Malda veržėsi iš širdies. Aš tik naudojau, atidaviau savo balso stygas, liežuvį ir lūpas. Po kiek laiko išėjau iš koplyčios ir sutikau dvi drauges. Jos, mane pamačiusios, paklausė: ‘Patti, kas tau atsitiko? Tavo visas veidas žiba’. Aš jas nusivedžiau į koplyčią, priėjom prie altoriaus ir mano malda buvo: ‘Viešpatie, ką Tu davei man, duok tą patį ir mano draugėms’. Abi suklupo ant kelių, jų veidai pasikeitė ir dar negreitai paliko koplyčią. Gimtadienio balius apačioje neįvyko, jis buvo pakeistas kitokiu gimtadieniu — nauju atgimimu Viešpačiui Jėzui, Šv. Dvasios išsiliejimu”. Taip pasakoja Patti Gallagher-Mansfield, kuri dabar parašė knygą “Lyg per naujas Sekmines” (As by a New Pentecost). Tai knygai įvadą parašė kardinolas Suenens, kuris savo įvade sako: “Ši knyga padeda mums skaityti Apaštalų Darbus naujomis akimis. Mes matome, kad Sekminės tęsiasi ir toliau ir charizmatinis judėjimas, popiežiaus Pauliaus VI žodžiais, yra ‘palaima Bažnyčiai ir visam pasauliui!’ ”.

     Pasibaigus šitam savaitgaliui, rekolekcijų dalyviai pradėjo dalintis savo pergyvenimais su kitais, ir judėjimas ėmė plisti. Atsirado grupės kituose universitetuose, kaip Ann Arbor, Notre Dame, Detroite ir kitur. Buvo pradėta ruošti metinės konferencijos Notre Dame universitete. 1972 metų konferencijoje jau dalyvavo 20.000 dalyvių. 1975 m. konferencija vyko Romoje, kur susirinko

Ieškant naujų idėjų ir kelių.... R. Polikaitytės nuotr.


10,000 katalikų charizmatikų iš 50 kraštų. Juos priėmė ir jiems kalbėjo popiežius Paulius VI Šv. Petro bazilikoje. 1976 m. konferencijoje Notre Dame jau buvo 30,000 dalyvių. Po to buvo pradėta ruošti konferencijas įvairiuose miestuose, kad būtų patogiau ir nereiktų taip toli keliauti.

     Per tuos 25 metus Charizmatinis Judėjimas išplito visuose pasaulio kraštuose ir šiuo metu priskaitoma, kad maždaug 72 milijonai katalikų yra įsijungę į šį judėjimą ir yra gavę “Šv. Dvasios krikštą”. Reikia pažymėti, kad tai nėra kažkas šalia Bažnyčios, bet charizmatikai yra ypatingai įsijungę į parapijos gyvenimą, kaip katechistai, lektoriai ir kitose pareigose, kiek vietiniai klebonai leidžia ir pageidauja.

     Pittsburgh’o konferencijoje š.m. Sekminių savaitgalį dalyvavo 17.000 dalyvių. Jų tarpe buvo 4 vyskupai, tarp kurių buvo popiežiaus siųstas atstovas iš Romos vysk. Paul Cordes ir per 200 kunigų. Tai buvo vėl sugrįžimas į “aukštutinį kambarį” padėkoti Dievui už jo Šv. Dvasios dovanas, pagarbinti Viešpatį Jėzų Kristų ir pasiryžti atnaujinti Bažnyčią, kartojant pranašo Izaijo žodžius: “Aš čia. Siųsk mane, Viešpatie! Aš eisiu, kur Tu liepsi”. Matome, kad pildosi popiežiaus Jono XXIII malda: “Siųsk, Viešpatie, savo Šventąją Dvasią, kad įvyktų antros Sekminės!”

     Pabaigai keletas žodžių apie charizmatinį judėjimą lietuvių tarpe. Lietuvių, kunigų ir pasauliečių, tarpe šis judėjimas buvo sutiktas su tam tikru nepasitikėjimu ir kritika. Gal blogiausia, kad žmonės kalba ir kritikuoja, nepažindami to judėjimo ir apie jį nieko nežinodami. Kai kurie mūsų kunigai mano, kad tai kažkokia “sekta”. Išeivių lietuvių tarpe į charizmatikus yra įsijungę gana daug lietuvių. Daug kur lietuviai yra įsijungę į vietines maldos grupes, kitose vietovėse renkasi lietuviškose grupėse.

     Lietuvoje charizmatinis judėjimas pradėjo plisti 1987 metais. Pati pradžia buvo labai sunki. 1990 m. pradėtas leisti charizmatinis mėnraštis “Gyvenimas Šviesoje“, kurį redagavo kun. V. Rudzinskas. Į katalikų charizmatinį judėjimą Lietuvoje daugiausiai yra įsijungęs jaunimas. Didžiausia grupė šiuo metu yra Kaune, jie yra pasivadinę “Gyvieji Akmenys”. Kada šiuo metu Lietuvoje plinta įvairios sektos, tai katalikai charizmatikai yra viena iš efektingiausių katalikų grupių evangelizuoti jaunimą, kad jis liktų Katalikų Bažnyčioje. “Gyvuosius akmenis” šiuo metu remia ir globoja vysk. S. Tamkevičius. Jie yra kviečiami evangelizacinei veiklai į įvairias parapijas ir mokyklas Kaune ir kituose Lietuvos miestuose. Jie patys apie save sako: “Mes esame tik paprasti, pilki akmenys, pažadinti Viešpaties, kad šauktume Jo vardą ir liudytume, jog Jis gyvas kiekvieno tikinčiojo širdyje ir Katalikų Bažnyčioje”.

Viešpatie, išliek savo Šventąją Dvasią mūsų tėvynėje Lietuvoje, paliesk visų lietuvių širdis išeivijoje ir Lietuvoje, kad mūsų tautoje įvyktų tikras dvasinis atgimimas