Spausdinti

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S. J.

ATSAKYMAI Į KLAUSIMUS

Alinė ar aludė?

     Abu daiktavardžiai yra sudaryti su priesagomis iš žodžio alus ir reiškia “alaus parduotuvė”. Darybinės reikšmės požiūriu jie yra vietų pavadinimai.

     Bendrinėje lietuvių kalboje yra per dvidešimt priesagų, su kuriomis daromi vietų pavadinimai. Daugiausia šios rūšies pavadinimų yra priesagų -ynas (alksnynas, avietynas, bitynas), -ynė (pempynė, smiltynė, usnyne), -ykla (čiuožykla, kirpykla, skaitykla) ir -uma (plokštuma, sausuma, nemuma) vediniai. Prie daresnių priklauso ir priesaga -inė. Viena šios priesagos vedinių grupė reiškia indus ar kitus kam nors laikyti skirtus daiktus: cukrinė, peleninė, rašalinė, piniginė, švininė, tabakinė', kita — tam tikras patalpas: arbatinė, bulvinė, ligoninė, malkinė, pieninė, plytinė, vaistinė. Pastarajai grupei priklauso ir alinė.

     Daiktavardis aludė yra sudarytas su priesaga -udė. Šios priesagos vediniai labai reti — žinomesni yra tik aludė ir peludė.

     Taigi ir alinė, ir aludė yra geri, taisyklingos darybos vietų pavadinimai, tik alinė yra gajesnė ir stumia iš vartosenos žodį aludė. (Albertas Ružė)

Kaip vartoti žodžius kiekis ir skaičius?

     Žodis kiekis turi reikšmes “skaičius, dydis, daugis” (DLKŽ 303) ir paprastai vartojamas su neskaičiuojamaisiais daiktavardžiais, pvz: Nustatyti cukraus kiekį kraujyje.Kartais kiekis gali būti vartojamas ir su skaičiuojamaisiais daiktavardžiais, bet tik tuo atveju, kai reikia pasakyti ne skaičių, o daugį, pvz.: Vandens tankis dar priklauso nuo jame ištirpusių druskų kiekio(žr. dar Rosinas A. Yra ir taisytinų dalykų, Mūsų kalba. 1981. Nr. 2. P. 10). Junginys druskų kiekisčia reiškia ne druskų pavadinimų sumą, o druskų daugį, matuojamą miligramais, gramais ir t.t. Tas pat pasakytina, pavyzdžiui, apie junginį gaminių kiekis, kuris gali būti matuojamas kilogramais, centneriais, tonomis, kvadratiniais ar kubiniais metrais. Priešingai, gaminių skaičiusreiškia jų pavadinimų skaičių. Todėl vartotini abu junginiai, tik būtina nepainioti jų reikšmių, kurias lemia situacija. Tačiau dažnai žodis kiekisiš viso nereikalingas, pvz.: Studentai gauna nemažus kiekius (=nemaža, daug) informacijos; Firma “Būstas” pirko dideli kiekį (=daug, nemažai) statybinių medžiagų; Priimtos valytojos penkių pensininkių kiekyje (=Priimtos penkios valytojos pensininkės)ir t.t.

     Žodis skaičiuspaprastai be apribojimų vartojamas su skaičiuojamaisiais daiktavardžiais, pvz.: Mažėja studentų skaičius; Padidėjo gyventojų skaičiusir t.t., ir žymi ne daugį, o elementų tam tikrą poaibį ar aibę. (Albertas Rosinas)

Kada vartotina virykla, kada viryklei

     Daiktavardžiai viryklair viryklėyra sudaryti iš veiksmažodžio virtibūtojo kartinio laiko kamieno vir-ėsu skirtingomis priesagomis ir reiškia ne visai tą patį.

     Viryklayra priesagos -yklavedinys ir paprastai vartojamas dviem reikšmėmis: “1. virimo įmonė; 2. virimo patalpa”. Pirmuoju požiūriu viryklayra vietos pavadinimas. Su šia priesaga vietų pavadinimai, padaryti iš veiksmažodžių, bendrinėje lietuvių kalboje yra labai įprasti, pvz.: darykla, kasykla, mokykla, raugykla, skalbykla, šaudykla, verpykla.

     Viryklakartais pavartojama ir reikšme “verdama krosnis ar šiaip koks virimo prietaisas”. Darybiškai trečiąja reikšme pavartota viryklajau priklauso įrankių pavadinimams. Tačiau bendrinėje kalboje įrankių pavadinimai su priesaga -yklanedaromi. Tam reikalui vartojama priesaga -yklė,pvz.: barstyklė, mėtyklė, pustyklė, rodyklė, taupyklė.Čia šliejasi ir viryklė“verdama krosnis ar šiaip koks virimo prietaisas”. Virykleyra vadinama ir elektrinė spiralė vandeniui kaitinti.

     Taigi, kai norime nurodyti virimo vietą (pirmosios dvi reikšmės), sakykime virykla,o kai galvoje turime prietaisą (trečioji reikšmė), vartokime viryklė. (Albertas Ružė)

Lietuvos dienraščių kalba

     “Gimtosios kalbos” vyr. redaktorius kalbininkas Aldonas Pupkis, šio žurnalo Nr. 8-9 rašo apie Vilniaus dienraščių kalbą. Tuos dienraščius jis taip įvertina: “Paskaitę po kelis Vilniaus dienraščių numerius, greitai patirsime, kad pagal kalbos gerumą dėl pirmos vietos šiuo metu varžosi ‘Respublika’ ir ‘Tiesa’. ‘Tiesos’ kalba gyvesnė ir stilingesnė, joje mažiau netaisyklingų dalykų. Tik trečioje vietoje, kur kas atsilikęs nuo anų dviejų, būtų ‘Lietuvos aidas’. Dėl paskutinės vietos atkakliai grumiasi ‘Lietuvos rytas’ ir ‘Vakarinės naujienos’. Pirmasis niekada nebuvo labai pavyzdingas, nors apie jo kalbą rašyta ne kartą ir ne viename kalbos praktikos leidinyje. ‘Vakarinės naujienos’ ne taip seniai ėjusios pasibaisėtinos kalbos, visiškai nepaisiusios kalbininkų nuolatinių taisymų ir graudenimų, dabar yra kiek pasitempusios, bet, deja, tik tiek, kad gali pralenkti nebent ‘Vilniaus laikraštį’.

     Tad visiems šiems Vilniaus dienraščiams būtina gerinti savo kalbą. Šiuo atžvilgiu iškyla kelios problemos. Iš jų svarbiausios būtų šios: nelietuviškų pavardžių rašyba, žodžių kėlimas ir visuotinai pripažintų kalbos normų pažeidimai”

■ Vilniuje katalikų mokytojų sąjunga steigia katalikišką gimnaziją. Šiam tikslui atiduoti augustinijonų vienuolyno namai.

■ Marijampolės katalikų pradžios mokyklą lanko 36 vaikai. Vedėja L. Daugelienė.