Spausdinti

     50 kartų grįžo vyturėliai,
     50 kartų noko ir kviečiai.
     50 metų Ostiją vis kėlei
     Visagalio Sūnų iš dangaus kvietei.

     50 kartų vasaros žydėjo.
     Džiūgavo jaunystė Vynmedžio darže.
     Dieviška palaima vis lydėjo sėją
     Ką barstei į širdisviltimi sužeis!

     Tėviškės arimai ilgesiu alsavo.
     Nemunėlis plaukė motinų rauda.
     Šitie skausmo šuorai ir į širdį Tavo
     Įsirėžę tapo nuoširdžia malda.

     Ir prašvito rytaspamatei Tėvynę
     Ne tokios ilgėjos mylinti širdis...
     Daug nedoros rankos čia žiedų išskynė,
     Ir giesmė netyla iki šiol graudi...

     Metai jubiliejaus! Kam graudingos giesmės?!
     Lai jausmai nuoširdūs užjūrin keliaus
     Per erdvių tolybę ranką Tau ištiesme
     Meilės, ir vienybės, ir maldos galia...

     Kas gi man belieka?!Atsidusti tenka:
     Vien SVEIKA MARIJARožių dovana:
     Lai kantrybės versmės niekad neišsenka!
     Lai širdis palieka amžinai jauna!

Teofilija Žemaitytė, Marijampolė