Spausdinti

Paruošė MARIJA A. JURKUTĖ

PSO REMS LIETUVOS SVEIKATOS APSAUGOS REFORMĄ

     Lietuvos kontaktai su Pasauline sveikatos organizacija aptarti Kopenhagoje, PSO Europos regiono centre. Į Danijos sostinę su dviejų dienų vizitu atvykęs Lietuvos sveikatos apsaugos ministras J. Brėdikis Centro generalinį direktorių I.E. Asvalą ir departamentų vadovus supažindino su mūsų šalies sveikatos apsaugos reformų projektu. PSO Europos regiono vadovybė sutiko paremti reformas kai kuriomis konkrečiomis programomis ir tarpininkauti Pasaulio banke dėl papildomo šio darbo finansavimo.

     J. Brėdikis ir Danijos slaugytojų asociacijos prezidentas K. Stalknechtas šios organizacijos būstinėje pasirašė bendradarbiavimo sutartį.

     Už didelę paramą Lietuvai prof. J. Brėdikis įteikė padėkos raštą Danijos sveikatos apsaugos ministrui T. Lundui. Lietuva ypač dėkinga už vakcinas vaikų skiepijimui, preparatus sergantiems cukralige, taip pat už konsultacinę pagalbą. Danijos specialistai padeda tobulinti medicinos mokymo sistemą, pertvarkyti farmacijos struktūras, rengti šeimos gydytojus. (Lietuvos rytas)

ARCHEOLOGINIAI KASINĖJIMAI STANAIČIUOSE

     Šiemet jau ketvirtą kartą archeologai plušėjo Vilkaviškio rajone esančiame Stanaičių pilkapyje. Dar per ankstesnes ekspedicijas, kurias rengia Vilniaus universitetas, rasta daug įvairių vertingų archeologinių radinių.

     Beveik visų ankstesnių ekspedicijų metu buvo atkasta daug laidojimo vietų, o viename iš kapų rasta urna, galinti papuošti ne vieną istorijos muziejų. Pagal rastus keramikos dirbinius, taip pat ir pagal laidoseną, archeologai nustatėm kad Stanaičiuose senieji baltai gyveno beveik prieš pustrečio tūkstančio metų.

     Šią vasarą, kasinėjant pilkapyne, aptiktas dar senesnis kultūrinis sluoksnis — beveik 4 tūkstančių metų. Tai rodo, kad šioje vietoje gyvenvietė buvusi jau žalvario amžiuje.

     Kasinėtuose kapuose ir šiemet surasta įvairios keramikos, senovės graikų ar romėnų moneta, liudijanti, kad galbūt jau prieš keletą tūkstantmečių baltai palaikė prekybos ryšius su pietų Europa.

     Daugelį Stanaičių pilkapyne surinktų archeologinių radinių ruošiamasi eksponuoti Marijampolės kraštotyros muziejuje. O Archeologinė ekspedicija Stanaičiuose turėtų tęstis ir kitais metais. Prie lietuvių archeologų žada prisijungti ir kolegos iš Danijos. (Tiesa)

GERUMO PAMOKOS

     Trejus metus Montessori metodu vaikus auklėja Pakruojo katalikiškas darželis “Varpelis”. Neseniai prie darželio, klebonijos patalpose, įsikūrė ir privati mokykla. Joje dešimt pirmokėlių mokosi dailės, muzikos, tikybos, anglų kalbos. (Lietuvos aidas)

SULAUŽYTAS POETAS

     Kai pokario metais Lietuvoje stalininis Ždanovo batas trypė jos kultūrą, o socializmo diegėjai uoliai pjudė Lietuvos žmones, skirstydami pagal bolševikinį “klasių kovos” principą į tarybų valdžios šalininkus ir priešininkus, inteligentijos atžvilgiu buvo vykdoma subtilesnė “riestainio ir botago" politika: vienus stengtasi papirkti, kitus dvasiškai veikti, bausti, tremti ir fiziškai naikinti. Žiauraus susidorojimo auka tapo ir poetas Kazys Jakubėnas. 1946 m., matyt, broliui advokatui Alfonsui Jakubėnui prašant, o J. Paleckiui tarpininkaujant, poetas buvo, kaip reta, TSRS Aukščiausiojo teismo išteisintas dėl nusikaltimo nebuvimo jo veiksmuose. Bet poetas savo lemties totalitarinėje sistemoje neišvengė. Jo paties rašytas gyvenimo aprašymas — akivaizdus pavyzdys, kaip socialistinė tikrovė laužė menininkų gyvenimą, slopino kūrybą.

     Kelios ištraukos iš 1949 m. gruodžio 11 d. rašytojo K. Jakubėno gyvenimo aprašymo.

     “1946 m. balandžio mėnesį buvau areštuotas ir už literatūros vakaruose perskaitytus eilėraščius “Laikrodėlis”, “Paukšteliui” buvau patrauktas teisinėn atsakomybėn pagal BK 58 str. 2 d.”

     “Atgavęs laisvę, giliai apsvarstęs tai, kas įvyko, randu, kad savo veiksmais aš padariau žalos ne tik sau, bet ir bendrai LTSR kultūriniam gyvenimui pasilikdamas nuošaliai tarybinės literatūros kūrimo.

     Aiškiai dabar matau, kad viso to galėjau išvengti, jei tik būčiau buvęs daugiau disciplinuotas ir, svarbiausia, jei į įvykius būčiau žiūrėjęs ne gaivališko opozicionieriaus, bet marksininko-kovotojo akimis”.

     “Dabartiniu metu turiu paruošęs naują eilėraščių rinkinį vaikams, kuriame prieinama forma stengiausi atvaizduoti mūsų šalies laimėjimus, žadinti tarybinio patriotizmo jausmus”. (Gimtasis kraštas)

JUNGTINĖS VALSTIJOS PRIVALO DĖTI DAUGIAU PASTANGŲ VARDAN PASAULINIO SOLIDARUMO

     Popiežius Jonas Paulius II priminė Jungtinėms Valstijoms šios šalies “reikšmingą vaidmenį” pasaulinėje politikoje, ieškant naujų solidarumo formų ir praktiškai įgyvendinamo bendradarbiavimo tarp tautų. Rugsėjo 2 d. priimdamas naują JAV pasiuntinį prie Šventojo Sosto Raymond L. Flynn’ą, popiežius teigiamai įvertino šiai šaliai būdingą pagarbos laisvei tradiciją ir jos pasirengimą ginti laisvę didelių aukų kaina. “Jungtinės Amerikos Valstijos paskatino daugelį besivystančių kraštų stengtis sukurti stabilų demokratišką gyvenimą”, pasakė Jonas Paulius II audiencijoje popiežių rezidencijoje Castelgandolfe. Tačiau, jo žodžiais, laisvės siekimo niekada negalima atskirti nuo pagarbos tiesai apie žmogų bei jo tapatybės. Jei tai įvyksta, laisvė gali lengvai “pavirsti tuščia ir paviršutiniška, ir netgi pasitarnauti kaip dingstis pasipelnymui, priespaudai ir prievartai”.

     Jonas Paulius II priminė, kad griuvus sienai tarp Rytų ir Vakarų, dar labiau “išryškėjo skandalingos skurdo, prievartos ir politinės priespaudos sienos”, vis dar tebeskiriančios didelę dalį žmonijos. Tarptautiniai vadovai turėtų jausti didžiulę atsakomybę už tai, kad ateinančiai kartai būtų sudaryta galimybė kurti teisingesnius ir harmoniškesnius santykius tarp visų žmonijos šeimos narių. Popiežius taip pat išreiškė įsitikinimą, jog amerikiečių tauta su nauja jėga remsis tomis tiesomis, kurios daug prisidėjo prie šalies augimo. Pirmutinę vietą jų tarpe užimanti pagarba gyvybei, pažymėjo Jonas Paulius II, darydamas užuominą apie Jungtinėse Valstijose vykstančius debatus dėl abortų.

POPIEŽIAUS JONO PAULIAUS PASTORACINĖ KELIONĖ PO LATVIJĄ

     Užbaigęs keturių dienų pastoracinę kelionę po Lietuvą, popiežius Jonas Paulius II rugsėjo 8 d. atvyko į Latvijos sostinę Rygą. Sakydamas kalbą aerouoste, Jonas Paulius II paragino Latvijos gyventojus įveikti nepasitikėjimą bei neapykantą ir tarp šalies piliečių atkurti pasitikėjimu pasižyminčius santykius. Popiežius prisiminė 50 metų trukusią politinę ir socialinę priespaudą ir pakvietė latvius į karčią praeities patirtį atsakyti “deramomis priemonėmis”. Bažnyčios vadovas toliau pabrėžė, kad krikščionybė, skelbianti tikėjimą, viltį ir meilę, nurodanti orientyrus tokių aktualių krašto problemų, kaip perėjimas iš vienos ūkinės ir visuomeninės sistemos į kitą arba įvairiausių kultūrų žmonių sugyvenimas vienoje šalyje, sprendimui. Sykiu jis pritarė ekumeniniams ryšiams bei norui siekti Bažnyčių vienybės.

     Trumpai pasimeldęs Rygos katalikų katedroje ir aplankęs respublikos prezidentą Guntį Ulmanį, popiežius Jonas Paulius II vidurdienį liuteronų katedroje susitiko su įvairių krikščioniškų Bažnyčių atstovais. Kreipdamasis į susitikimo dalyvius, popiežius pažymėjo, jog ekumenizmas šiandien, kai pasaulį saisto abipusiškos priklausomybės ryšiai, esąs svarbesnis negu bet kada anksčiau. “Stovėdami ant krikščionybės trečiojo tūkstantmečio slenksčio, dėkojame Dievui už naują ekumeninį pavasarį”, pasakė jis. Jonas Paulius II taip pat pabrėžė, kad šiandieninis pasaulis esąs atviresnis vienybės, solidarumo ir taikos vertybėms. Tiktai bendrai skelbdamos Dievo žodį, Bažnyčios gali perduoti transcendentinę žmogiškosios būties reikšmę ir pasipriešinti tendencijoms, siekiančioms pavergti žmogų.

     Tęsti ir suintensyvinti ekumeninį procesą popiežius Jonas Paulius II kvietė ir per šv. Mišias, kurias jis aukojo Marijos šventovėj Aglonoje, 200 km į rytus nuo sostinės, rugsėjo 9 dieną. Jis taip pat išreiškė džiaugsmą, kad, atgavus religijos laisvę, — “po ilgų tylėjimo apie Dievą metų” — vėl galima iš viso krašto viešai organizuoti piligrimines keliones į Agloną. Skirtingai negu Lietuvoje, katalikai Latvijoje tesudaro 20% viso gyventojų skaičiaus.

LATVIJOS ARKIVYSKUPAS: SEKTŲ PLITIMAS KELIA DIDŽIAUSIĄ PAVOJŲ

     Rygos arkivyskupas Janis Pujats masinį sektų įsiveržimą į Baltijos kraštus pavadino didžiausiu pavojumi Latvijos Katalikų Bažnyčiai. Interviu Lenkijos katalikų savaitraščiui “Tygodnik Powszechny” arkivyskupas, taip pat pažymėjo, kad šalyje plintančios ir vakarietiško visko leidžiamumo nuotaikos. “Šiandien reiškiniai, kuriuos mes laikome sunkiomis nuodėmėmis, netgi propaguojami per televiziją”, pareiškė Pujats. Šiuo požiūriu nauja laisvė pasižyminti ir tamsiomis pusėmis.

     Tačiau Latvijos Katalikų Bažnyčia laikytina labai gyvybinga, pabrėžė arkivyskupas, iki popiežiaus Jono Pauliaus II vizito likus keletui dienų. Bažnyčios tikėjimą išpažįsta apie pusė milijono gyventojų, iš kurių 50 procentų reguliariai dalyvauja šv. Mišiose. Šiuo metu vien Rygos arkivyskupijoje studijuoja 45 klierikai. Komunistų valdymo metais uždraustos vienuolijos vėl suleido šaknis, tarp jų jėzuitai, domininkonai ir kapucinai.

     Santykius tarp valstybės ir Bažnyčios arkivyskupas pavadino gerais. Valstybė pripažįstanti bažnytines santuokas, valstybinėse mokyklose leidžiama dėstyti tikybą. “Tačiau vis dėlto aš tikiuosi, kad nauji įstatymai ateityje išreikš dar teigiamesnį nusistatymą Katalikų Bažnyčios atžvilgiu”, pabrėžė Pujats.

• Uždarant VIII Mokslo ir kūrybos simpoziumą, lapkričio 28 d. Lietuvių centro koplyčioje, Lemonte, buvo ekumeninės pamaldos, kuriose dalyvavo vysk. Paulius Baltakis ir lietuvių evangelikų Jiuteronų vysk. Hansas Dumpys. Giedojo Dainavos ansamblis, vad. Dariaus Polikaičio.

NAUJUS MOKSLO METUS PRADĖJO TRYS LIETUVOS KUNIGŲ SEMINARIJOS

     Rugsėjo mėnesį naujus mokslo metus pradėjo trys Lietuvos kunigų seminarijos, iš kurių Vilniaus arkivyskupijai priklausančioji atidaryta šiais metais. Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje šiais mokslo metais studijuos 175 klierikai, iš kurių 41 į seminariją įstojo šią vasarą (II kurse studijuos 40, III —- 32, IV — 41, V — 21). Daugiausia auklėtinių yra delegavusi Kauno arkivyskupija — 52; Vilkaviškio vyskupija — 37, Vilniaus Arkivyskupija ir Panevėžio vyskupija — po 29, Kaišiadorių — 17. Vienuolijoms (daugiausia pranciškonams) priklausys 12 klierikų.

     Naujuosius mokslo metus seminarija sutiko ne tik gražiai sutvarkyta aplinka, bet ir atnaujinusi vadovybę. Rektoriumi paskirtas mons. Pr. Tamulevičius, vicerektoriumi — kun. A. Jagelavičius, prefektu — kun. A. Neverauskas, Teologijos fakulteto dekanu — kun. Vytautas Steponas Vaičiūnas. Dvasiniu seminaristų lygiu rūpinsis du dvasios tėvai: kun. L. Zaremba, SJ, ir kun. J. Šumskis, OFMC. Seminarijoje šiais metais ketinama sustiprinti aliumnų pedagoginį-psichologinį pasirengimą, daugiau dėmesio skirti užsienio kalboms, Šv. Rašto studijoms. Teologijos fakultete ketinama įvesti studentų atstovavimą fakulteto taryboje.

     Į Telšių seminarijos pirmą kursą šiais metais įstojo 17 kandidatų į kunigus. Iš viso seminarijoje studijuos 74 klierikai; dar trys klierikai pasiųsti studijuoti į Romą. Į šiais metais pradėjusią veikti Vilniaus seminariją įstojo 22 kandidatai.

LENKIJA: BAŽNYČIA SUSIRŪPINUSI DĖL KAIRIŲJŲ PERGALĖS RINKIMUOSE

     Lenkijos Katalikų Bažnyčia išreiškė tam tikrą susirūpinimą kairųjų, anksčiau buvusių komunistinių jėgų, pergale rinkimuose. Kaip Vokietijos katalikų žinių agentūrai KNA rugsėjo 20 d. Varšuvoje pareiškė Lenkijos Vyskupų konferencijos sekretorius vyskupas augziliaras Tadeusz Pieronek, Bažnyčiai rinkiminėje kovoje nepavykę savo abejonėmis kairiųjų partijų atžvilgiu įtikinti rinkėjų. Savo rinkimams skirtame ganytojiniame laiške vyskupai nenorėję vienpusiškai pasisakyti prieš kairiąsias partijas. Tačiau buvę aiškiai pabrėžta, kad dabar kandidatuojantiems ekskomunistams per 45 jų valdymo metus nepavykę išpildyti savo ekonominių pažadų.

     Lenkijos kultūros dienų renginyje Vienoje lenkų filosofas ir kunigas prof. Jozefas Tischneris, komentuodamas simpatijas komunistams, pasakė, jog pagrindinė šio reiškinio priežastis esantis liaudyje įsitvirtinęs požiūris, kad “duona ir laisvė” esą nesuderinami dalykai: “Mūsų krašte tikima: jei mes būsime laisvi, gyvensime be duonos, taigi geriau turėti duonos negu laisvę”. Kunigo žodžiais, darbininkijos tarpe nėra rinkos ūkio šalininkų. O juk ekonominė situacija Lenkijoje nebuvusi “tokia jau bloga”, kokią ją vaizdavę komunistai. Žmonės, Tischnerio įsitikinimu, paprasčiausiai norėję “turėti daugiau”, o daugelis negalėję pakelti, “kad darbininkų klasė nebevaidina visuomenėje pagrindinio vaidmens”.

LIURDAS: GYDYTOJAI PATVIRTINA STEBUKLINGĄ PASVEIKIMĄ

     Gydytojų duomenimis, Prancūzijoje Liurde įvyko stebuklingas pasveikimas. 58 metų vyras Jean Salaun sirgo daugeriopa skleroze ir buvo beveik visai paralyžuotas. Po vonios garsiajame šaltinyje jis vėl galėjo normaliai judėti, pranešė rugsėjo 8 d. piligriminės vietovės gydytojų biuras, registruojantis visus natūraliu būdu nepaaiškinamus pagijimo atvejus.

     Prieš paskelbiant Bažnyčiai piligrimo pasveikimą stebuklu, ilgame procese kritiškai nagrinėjami visi atvejo elementai. Prielaidą paskelbti stebuklu, be kita ko, sudaro tai, kad asmuo turi sirgti sunkia, praktiškai nepagydoma liga, kad visos medicininės gydymo priemonės buvo bevaisės, kad pasveikimas yra staigus, ir galutinis. Iki šiol stebuklingais pripažinti 68 pasveikimo atvejai po piligriminės kelionės į Liurdą. Paskutinį kartą pasveikimas pripažintas stebuklingu 1989 m. liepos mėnesį. Tada buvo kalbama apie italę, kuriai prieš trylika metų buvo išgydytas piktybinis auglys ant kojos.

EUROPOS VYSKUPŲ SUSITIKIMAS PRAHOJE

     Rugsėjo 7-12 d. Čekijos sostinėje Prahoje vyko Europos vyskupų susitikimas, kuriame pirmą kartą dalyvavo vienuolijų bei pasauliečių atstovai. Tai pirmasis neseniai reformuotos “Europos vyskupų konferencijų tarybos” (CCEE) surengtas simpoziumas, kurio šūkis “Gyventi Evangelija — laisvai ir solidariai”. Šiame aštuntajame nuo Vatikano II susirinkimo Europos vyskupų simpoziume dalyvavo apie 100 vyskupų, 70 pasauliečių, 50 vienuolių, 50 Europos kunigų tarybų narių, Romos kurijos atstovai.

■    Kun. Kazimieras Pugevičius, gimęs 1928 m. Baltimorėje, MD, kunigu įšvęstas 1953 m., šiais metais atšventė 65 m. amžiaus ir 40 m. kunigystės sukaktis. Nuo 1975 ligi 1992 m. jis buvo Lietuvių religinės šalpos reikalų vedėjas Niujorke. Jo pastangomis buvo slaptai į JAV atgabenama “Lietuvių Katalikų Bažnyčios Kronika”, verčiama į anglų kalbą ir atskirais sąsiuviniais leidžiama.

■    Prel. Julius Maciejauskas (1968-1947), Švėkšnos bažnyčios statytojas (1900-1906) ir klebonas (1899-1937), atvykęs į Los Angeles 1938 m., čia po kelerių metų įsteigė lietuvių Šv. Kazimiero parapiją ir joje ligi mirties klebonavo. Vykdant velionio valią, jo palaikai, ilsėjęsi Los Angeles 46 metus, lydimi prel. Jono Kučingio, buvo pervežti į Lietuvą ir š.m. gegužės 26 d. palaidoti Švėkšnos bažnyčios kriptoje. Perlaidojimo iškilmėse dalyvavo Telšių vysk. A. Vaičius, Kaišiadorių vysk. Juozas Matulaitis, apie 50 kunigų ir daugybė tikinčiųjų.