CHIARA LUBICH
Dvasios vaisiai yra meilė, džiaugsmas, taika, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas. Tokiems dalykams nėra įstatymo”
(Gal 5,22-23).
Šie žodžiai yra paimti iš šv. Pauliaus laiško kritišku metu galatams, kada jie buvo ypatingai bandomi. Jie buvo veikiami apgaulingų mokytojų, kurie juos kreipė nuo Evangelijos, todėl apaštalas skubėjo imtis veiksmingų priemonių, parodydamas tų žalingų klaidų pavojų. Jis juos įspėjo, jog sekdami tas klaidas, jie rizikuoja prarasti neišmatuojamus išganymo turtus — Šventosios Dvasios dovaną — kurią mums pelnė Jėzus savo mirtimi ant kryžiaus.
Tame paragrafe, iš kurio tie žodžiai yra paimti, šv. Paulius parodo didžiausią skirtumą tarp savimylos vergystės ir tokio gyvenimo, kuriam per Šventąją Dvasią Jėzaus meilė mus pašaukė, įkvepia ir mums vadovauja.
Tarp įvairių efektų, kuriuos mumyse Šventoji Dvasia sukelia, ir kuriuos šv. Paulius sumini, mes pastebime tuos išsireiškimus apie meilę, kuri žmones vienija, skatina į taiką, kantrybę, malonumą ir t.t. Apaštalas primena, jog Šventoji Dvasia tokią krikščionišką meilę mumyse ugdo ir skatina pagal ją gyventi.
Šventoji Dvasia išvysto krikščionyse tokią meilę, tokį pat norą siekti taikos ir vienybės, kurią turėjo Jėzus. Šv. Paulius rašo filipiečiams, kad ir jie privalo turėti tokią atidą vieni kitiems, kokią turėjo Jėzus (Fil 2,5).
Kita Šventosios Dvasios dovana yra vidinė laisvė, kuri leidžia mums laisvai kontroliuoti polinkius į blogį ir tuo būdu su džiaugsmu ir noriai daryti tik gerumą. Kai krikščionys yra Šventosios Dvasios įkvėpti, tada jie ir gali gyventi pagal Jėzaus žodžius. O mylėti Dievą ir artimą, eiti prieš srovę, aukotis už taiką ir vienybę jiems yra savaime suprantama. Tada griežti įstatymo įsakymai jiems jau neatrodo sunkūs.
Kaip mes galėtumėm gyventi pagal čia mąstomus žodžius? Svarstant kai kurią krikščioniško gyvenimo patirtį ir pasirenkant tikslą, kartais galėtų atrodyti, kad tas tikslas įmanomas tik mažoms privilegijuotų žmonių grupėms. Tačiau tas tikslas į kurį apaštalas nori paskatinti visus jo bendruomenių krikščionis ir yra tasai, į kurį Jėzus šaukia kiekvieną krikščionį per krikštą.
Todėl dabar pažinę tą tikslą, mes turime gerai žinoti ir tą kelią, kuris mus į jį veda. Taip pat visuomet privalome padėti vieni kitiems tuo keliu eiti. Mes galime tai daryti, kooperuodami su Šventosios Dvasios malone, kuri mus ragina gyventi pagal Jėzaus žodžius, ypatingai pagal Jo tarpusavio meilės įsakymą, apkabindami savo kryžių kartu su Juo. Tai reiškia, kad turime būti ištikimi Šventajai Dvasiai tais momentais, kai ateina bandymai, gundymai, sunkenybės, tuos momentus padarydami vertingiausiais. Tada tuo būdu ir galime leisti Šventosios Dvasios vaisiams mumyse vešėti ir klestėti.
Tad siekime tų Šventosios Dvasios vaisių augimo pirmiausia mūsų pačių tarpe, o ypatingai — stenkimės jungtis į vienybę su visais krikščionimis.
Antrasis Vatikano Susirinkimas mums kaip tik ir primena, kad krikščionių vienybė ateis kaip Šventosios Dvasios dovana (Ekumenizmo Dekretas).
Mums labai padeda ir padrąsina taip aukotis, kai žinome, jog kartu su mumis stengiasi taip daryti daugybė tikinčiųjų visuose kontinentuose ir tautose.
Iš anglų kalbos išvertė Kostas Paulius