Spausdinti

■    Vysk. A. Deksnys Berne, Šveicarijoje, su lietuviais ir šveicarais atšventė Lietuvos nepriklausomybės 75 m. sukaktį. Po 50 metų aplankęs Friburgą, stebėjosi, kaip miestas ir universitetas yra išsiplėtę.

■    Naujojo Lietuvos prezidento A. Brazausko priesaikos paskutiniai žodžiai buvo “Tepadeda man Dievas”. Atsiliepdamas į kun. R. Mikutavičiaus kalbą, prezidentas pabrėžė, kad dvasininkija atlieka didelį darbą, o katalikybė pas mus vyrauja.

■    Vysk. P. Baltakis, lankydamas Vengrijos lietuvius, sutiko vengrų, išmokusių lietuviškai. Vengras diakonas, sužinojęs, kad lietuviai tame mieste neturi savo kunigo, išmoko lietuviškai ir, įšventintas kunigu, buvo paskirtas aptarnauti lietuviams. Tai yra kun. Tibor Tessar.

■    Lietuvių jachtai, plaukiančiai aplink pasaulio kontinentus, pasiekus Australiją, Pertho lietuvių kunigas Alfonsas Savickas jachtos įgulai aukojo Mišias, apie kurias G. Pilaitis “Dirvoje” parašė, kad “praskaidrino mūsų apdruskėjusias sielas”.

■    Lietuvoje praėjusiais metais buvo paminėta 15 m sukaktis, kai komunistų okupacijos metu buvo pradėtas leisti pogrindžio žurnalas “Rūpintojėlis”. Šv. Kazimiero bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios, ypač prisimenant mirusius šio žurnalo talkininkus. Tai buvo redaktorius K. Šapalas, kunigai J. Lauriūnas, K. Gureckas, J. Šalčius, J. Zdebskis, seselė O. Galdikaitė.

■    Kaune, Panemunėje, paskutinį sekmadienį prieš Kalėdas buvusioje turgaus aikštėje pašventintas paminklas “Tauro” apygardos Birutės rinktinės partizanams, kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę Piliuonos, Pakuonio, Margininkų apylinkėse ir Dubravos miške. Paminklas pastatytas toje vietoje, kur okupantai buvo sumetę aikštėje išniekintus partizanų lavonus. Aktorius K. Genys ta proga priminė neužmiršti pasiaukojimo dėl laisvės, tardamas: “Be atminties nebus ateities”.

■    Albanijos spaudos agentūra ATA paskelbė, kad balandžio 25 d. popiežius lankysis Albanijoje.

■    Lietuvoje formuojamas katalikų televizijos darbuotojų kolektyvas. Tuo rūpinasi vysk. S. Tamkevičius, džiaugdamasis, kad iš Vokietijos gauta televizijos studija.

■    Lietuvos vyriausybė yra sudariusi popiežiaus atvykimui tvarkyti komisiją, kuriai vadovauja ministras savivaldybių reikalams A. Matulevičius. Komisijoje yra 20 narių, daugiausia ministrų pavaduotojai.

■    Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacija, įsteigta kun. Pr. Masilionio, SJ, 1947 m. pogrindžio sąlygomis, dabar yra sustiprėjusi, turi 87 seseris ir, kardinolui leidus bei vietiniams vyskupams pritariant, įsteigė savo skyrių Latvijoje (4 seserys), Kazachstane (6 seserys), Moldavijoje (6 vietinės seserys). Jos visos atliko naujokyną Lietuvoje.

■    Vatikano radijas transliuoja savo laidas per palydovą (satelitą).

■    Kaune seselės benediktinės, atgavusios Šv. Mikalojaus bažnyčią, ją suremontavo ir, kardinolui V. Sladkevičiui leidus, įvedė dalinę adoraciją, kuri vyksta penktadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais.

■    Vilniuje gruodžio mėn. įvykusioje Lietuvos katalikų mokytojų sąjungos antroje konferencijoje dalyvavo 22 skyrių atstovai.

■    Pernai Vilniuje buvo išleista istorikės A. Vasiliauskienės suredaguota knyga “Lietuvių katalikų mokslo akademija” smulkiai supažindinant su mūsų didžiausiais mokslo žmonėmis bei jų įnašu į akademijos veiklą. Čia suglaustai duodama akademijos istorija, aptariami jos vadovybių darbai, suvažiavimai, leidiniai, veikla Lietuvoje ir išeivijoje, ypač atkreipiant dėmesį į istorikų veiklą, išryškinamas jos ilgamečio pirmininko kun. A. Liuimos, SJ, svarus įnašas. Medžiagą pateikia ne vien autorė, bet jai pavyko įtraukti net dr. St. Bačkį.

■    Vilniaus arkikatedros prel. K. Vasiliauskas pašventino prezidento vėliavą. Naujasis prezidentas nusilenkė altoriui ir vyskupų palaikams. Savo inauguracijos kalboje prez. A. Brazauskas pažymėjo šventą lietuvių tautos tikėjimą Dievu. Jis pažymėjo, kad visi piliečiai, kokio tikėjimo jie bebūtų, bus vienodai gerbiami. Prezidento vėliava pašventinta Šv. Kazimiero koplyčioje.

■    Šiauliuose įsikūrė katalikų verslininkų bendrija. Pirmininkas K. Adomėnas.

■    Motinos Marijos Kaupaitės beatifikacijos byloje apklausinėti 58 liudininkai, gyvena įvairiuose kraštuose. Specialios komisijos surinktus duomenis pasirašė kard. J. Bernardinas ir kovo mėn. 13 d. juos delegacija nuvežė į Vatikaną. Yra nepatvirtintų žinių, kad popiežius kelionės į Lietuvą proga šią Šv. Kazimiero vienuolijos steigėją gali paskelbti palaimintąja.

Juoz. Pr.