Spausdinti

Paruošė MARIJA A. JURKUTĖ

NEPRALENKTAS "LIETUVOS AIDO" REKORDAS

     1938 metų vasario 15 dienos popietę Kauno gyventojai laikė savo rankose neregėtiną 64 puslapių “Lietuvos aido” numerį. Gausiai iliustruotas šventinis laikraštis atrodė įspūdingai: dvidešimties metų nepriklausomybės sukaktuvių proga redakcija spausdino dešimtis solidžių straipsnių, apžvelgiančių, kas per praėjusius metus nuveikta įvairiausiose valstybės gyvenimo srityse. Storiausią “Lietuvos aido” numerį išspausdino anais laikais didžiausia ir galingiausia, ne tik Lietuvoje, bet ir visame Pabaltijyje, Kauno “Vilties” spaustuvė.

     Prieš 55-erius metus pasirodžiusios “Lietuvos aido” popietinės laidos iki šių dienų savo apimtimi nepralenkė nė vienas lietuviškas dienraštis. (Lietuvos aidas)

“GIMTOSIOS KALBOS” SUKAKTIS

     Prieš 60 metų, 1933 m. pradžioje, išėjo iš spaudos naujas kultūros leidinukas, pavadintas “Gimtoji kalba”. 1-ame šio 16 puslapių, kaip vėliau buvo pavadinta, “bendrinės kalbos laikraščio” sąsiuvinyje pažymėta, kad jis leidžiamas “pamė-nesiui, išskyrus liepos ir rugpjūčio rnėn.” vadinas, yra periodinis kalbos kultūros leidinys.

     “Gimtoji kalba” ėjo iki pat 1941 metų. Per aštuonerius metus ji didžiai pasitarnavo lietuvių kalbos kultūrai, — ne tik prisidėjo prie bendrinės kalbos norminimo, bet ir kėlė įvairių kalbos vartojimo sričių ydas, taisė daugelį svarbių žodyno ir gramatikos klaidų. Mirus Jablonskiui (1930 m.), “Gimtoji kalba” buvo žymiausias kolektyvinis kalbos praktikos autoritetas.

     Po karo žurnalas vėl buvo leidžiamas Jungtinėse Amerikos Valstijose (1958-1968). Lietuvoje vietoj dvimėnesinio Lietuvių kalbos draugijos leidinio “Mūsų kalba” imta spausdinti mėnesinį “Gimtosios kalbos” žurnalą. Šis vingiuotas bendrinės kalbos kultūros leidinio kelias apžvelgiamas šių metų žurnalo 1-ame numeryje. Tai matyt iš įžanginio prof. J. Palionio straipsnio ir LKD garbės nario J. Būtėno atsiminimų. Be to, perspausdinama rašinių iš prieškarinių ir amerikinių sąsiuvinių. Iš jų, be kita ko, sužinome, kiek ir kas skaitydavo “Gimtąją kalbą”, ir mūsų dienų akimis žiūrint, liūdna galvoti apie dabartinį žurnalo tiražą (prenumeratorių šįmet — vos daugiau kaip 2000), o juk prieš karą skaitytojų buvo 10.000 (kaip ir 1990 m.!).

     Šių metų pirmajame “Gimtosios kalbos” numeryje pradedamas spausdinti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintų kalbos klaidų sąrašas, kuris bus reikalingas visiems viešojo žodžio vartotojams, nes už jame nurodytas klaidas Valstybinė kalbos inspekcija turės teisę bausti žurnalistus, viešųjų užrašų autorius ir kt. (Lietuvos aidas)

TĘS KRAŠTO LITERATŪRINES TRADICIJAS

     Klaipėdos mokslo ir kultūros darbuotojų iniciatyva uostamiestyje atkurta Lietuvių literatūros draugija. Iniciatyvinės grupės susirinkime buvo pažymėta, kad minėta draugija tęs Mažosios Lietuvos lietuvių literatūrinio gyvenimo tradicijas. O literatūrinio gyvenimo tradicijos šiame krašte labai gilios: 1879 m. Tilžėje buvo įkurta lietuviška literatūrinė draugija, kurios įkūrėjai buvo K. R. Jokobi, F. Gizevijus, 1885 m. Tilžėje įsteigta “Birutės”, o nuo 1922 m. uostamiestyje — “Aukuro” draugijos.

     — Mūsų pagrindinis tikslas — rinkti, tyrinėti ir publikuoti literatūrinį ir kultūrinį Klaipėdos krašto palikimą. Ketiname pradėti leisti literatūrinės draugijos metraštį, — pasakė šios draugijos pirmininkas, Klaipėdos universiteto senato pirmininkas docentas Aleksandras Žalys. (Lietuvos aidas)

ŠVEDAI SUSIRŪPINĘ IGNALINOS AE SAUGUMU

     Švedų firmos “Vattenfall” ir “Abb Atom” su Ignalinos atomine elektrine pasirašė sutartį dėl priešgaisrinės apsaugos gerinimo ir saugumo didinimo elekrinėje.

     Numatoma atlikti 35 milijonų kronų vertės darbų. Juos finansuos Švedijos valstybinė atominės energijos inspekcija.

     “Abb Atom” pateiks specialią distancinio valdymo įrangą, kuri apsaugos nuo didelio radioaktyviųjų medžiagų išsiskyrimo trūkus vamzdžiams reaktoriuje.

     “Vattenfall” uždavinys — pagerinti priešgaisrinę apsaugą. (Lietuvos rytas)

DANAI DOMISI VILNIAUS VANDENIU

     Vilniaus savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius pasidalyti informacija apie nuveiktus darbus prie apskrito stalo sukvietė specialistus, kurie rūpinasi sostinės vandentiekio ir kanalizacijos ūkiu. Šis pasikalbėjimas, anot organizatorių, buvo būtinas, nes projektus dėl miesto vandentiekio ir kanalizacijos ūkio pertvarkos rengia tik nedidelis žmonių būrelis, todėl būna, kad vilniečiai ir Vyriausybė nesupranta savivaldybės sprendimų. Jaučiama ir atvežtų naujų idėjų įtaka. Bet jau spėjusių išgarsėti prancūzų iš “Lyonnaise dės Eeux-Dumez”, sostinės vandenimis domisi ir danai. Vilniaus vandens biologinio valymo įrenginių statybos užbaigimo bei modernizavimo projektą, kurį iš specialaus fondo Rytų Europos kraštams remti finansavo Danijos aplinkos apsaugos ministerija, yra parengusi firma “I. Krūger Consult AS”. Firma “Uritek” suka galvą, kaip iš geriamo vandens pašalinti geležį. Vilniuje žvalgosi ir “De-gremont”, “Puritek”.

     Pasaulio bankas parengė net 8 studijas, kiek reikėtų pinigų pastatyti naujiems arba rekonstruoti esamiems Baltijos šalių didžiųjų miestų vandens valymo įrenginiams. Rygoje, kur buvo aptarti aplinkos apsaugos programų įgyvendinimo Baltijos šalyse reikalai, Šiaurės investicijų, Europos rekonstrukcijos ir plėtojimo bei Pasaulio bankų atstovai pareiškė, kad 18 mlrd. ekiu jiems dideli pinigai, todėl lengva ranka neduosią. Anot jų, suklerusių valymo įrengimų šeimininkai, maksimaliai efektyviai naudodami turimas lėšas, turėtų patys stengtis susitvarkyti. Ir tik po metų ar kelerių triūso bus galima kalbėti apie kreditus. Tokia stambių tarptautinių organizacijų pozicija skatina priimti Skandinavijos šalies paramą. (Lietuvos aidas)

LIETUVOS GYVENTOJAI VALGYS ŠAMPINJONUS

     Rekonstruotame buvusiame briketų fabrike pasėti pirmieji grybai. Naujasis “Rekyvos” įmonės Lingailių cecho padalinys — didžiulis trijų aukštų pastatas su pritemdytomis patalpomis. Eksperimentinis baras užima 120 kv. metrų plotą. Tai būsimo didelio — pusantro kvadratinio kilometro baro modelis.

     Įrengimai pradėti komplektuoti dar prieš metus. Cecho viršininkas V. Vitkevičius su inžiniere Rima Šivickaite pusantro mėnesio dirbo privačioje grybų auginimo fermoje Olandijoje. Sėklos parsivežta iš garsaus Pamaskvės ūkio, įkurto olandų. Artimiausiu metu grybų sėklų dar gaus iš Varšuvos. Kokio derliaus tikimasi? Europinis standartas — 22 kg iš kv. metro. Iš vieno sodinimo užauga trys derliai: pirmasis — po 21, antrasis — po 28, trečiasis — po 35 dienų. Pirmiausia šampinjonus ragaus šiauliečiai, bet jais bus prekiaujama ir kitose Lietuvos vietose. Kilogramas šampinjonų kainuos apie 150 talonų. Ateityje galvojama ir apie eksportą.

     Šampinjonų auginimas — tik viena iš “Rekyvos” durpių įmonės ekologiškai švarių produktų gamybos krypčių. Jau treji metai auginamos amerikietiškos bei estiškos kultūrinės spanguolės. Jomis apsodinta apie 10 hektarų. Spanguolyno plotą galvojama padvigubinti.

     Pirmasis derlius būna tik penktaisiais metais. Rekyviškius konsultuoja amerikiečiai. (Lietuvos aidas)

IR PRANCŪZAMS ĮDOMI LIETUVA

     Du tūkstančiai Prancūzijos Provanso, Alpių ir Kote d’Azuro (PACA) regiono įmonių savo produkciją eksportuoja į kitas šalis. Net 500 firmų vadovai pasiryžę prekes tiekti ir į Lietuvą. Ne viena įmonininkų delegacija jau lankėsi Lietuvos fabrikuose ir prasitarė, jog norėtų įsigyti lietuviškos taros (metalinių dėžių ir laivų talpintuvų), tekstilės, dirbti kartu modelių namuose.

     PACA, trečias pagal dydį Prancūzijos regionas (ten gyvena 4,2 mln. žmonių), greičiausiai tikisi pralaužti įšalusius abiejų valstybių verslininkų bendradarbiavimo ledus. Prancūzijos ambasados prekybos skyrius drauge su PACA ketina Vilniuje organizuoti plataus vartojimo prekių mugę, kur kainos (ir net prancūziško šampano!), anot Prancūzijos ambasados prekybos skyriaus patarėjo p. X. Delemarre’o, neturėtų viršyti 25 JAV dolerių.

     O pirkti bus galima už visokius pinigus.

     Šia paroda-muge siekiama lietuvius supažindinti kol kas dar tik su vienu Prancūzijos kampeliu, kuris, beje, žmonių skaičiumi didesnis už Lietuvą. Mugę remiąs PACA prezidentas įsteigė tarybą, kuri sprendžia PACA bendradarbiavimo su Lietuva reikalus.

     Prancūzijos ambasadoje jau pradėjo veikti šios šalies ir Lietuvos ekonominio bei komercinio plėtojimo koordinacinis komitetas. Pasak prancūzų, skirtingai negu vokiečiai ir skandinavai, jie dar tik atranda Lietuvą, todėl pirmiausia keisis informacija, nagrinės abiejų šalių verslo žmonių, pramonininkų siūlymus dėl bendradarbiavimo. (Lietuvos aidas)

ŠIAULIAILAISVOJI EKONOMIKOS ZONA ?

     Šiauliai 50 metų buvo uždaras miestas. Iškėlus SSSR karinių oro pajėgų bazę, karinį aerodromą galima pritaikyti civiliniams-komerciniams tikslams. Tai galėtų būti didelių užsienio investicijų objektas. Todėl Šiaulių miesto deputatai kreipėsi į Vyriausybę, prašydami leisti Šiauliams kartu su Susisiekimo ministerija dalyvauti šį aerouostą integruoti į Lietuvos ūkį. Manoma, kad toks aerodromo panaudojimas būtų labiau naudingas Lietuvos ekonomikai, negu jo pritaikymas kariniams tikslams.

     Apie tai, kad Šiauliuose būtų prekybos ir transportavimo laisvoji ekonomikos zona, jau kalbėta Kaune vykusiame Vyriausybės sudarytos darbo grupės pasitarime. Ar greit Šiauliams aerodromo dėka bus suteiktas užsienio kapitalui gan patrauklus laisvos ekonomikos zonos statusas, sunku pasakyti. Anot miesto mero A. Saldos, kiekviena prarasta diena — minusas. (Lietuvos aidas).

KAIP ĮVEIKTI PSICHOLOGINĘ KRIZĘ

     Pokario metais Lietuvoje ėmė sparčiai daugėti savižudybių. Pernai savo noru iš gyvenimo pasitraukė 1200 žmonių, Pagal šią liūdną statistiką, Lietuva nebe pirmi metai yra antroje vietoje po Vengrijos.

     Savižudybė — psichologinės krizės rezultatas. Kaip ją įveikti? Seminaras tokia tema įvyko Vilniaus universitete. Jį surengė Psichologinių krizių ir savižudybių tyrimo grupė, įsikūrusi VU Klinikinės ir socialinės psichologijos katedroje.

     Psichologinė krizė — tai sukrėtimas, kurį įveikti reikia labai daug jėgų. Bet įveikęs ją, žmogus dažnai pasijunta labiau subrendęs, tvirtesnis.

     O nepajėgęs to padaryti, kartais niekada nebeatsitiesia. Tokiems žmonėms reikia padėti, kad vėliau jie nesusirgtų psichinėmis ligomis, nepasidarytų alkoholikai, narkomanai, pagaliau — kad nenusižudytų.

     Seminare kalbėta apie tai, kaip kurti krizių įveikimo centrus ir rengti darbui juose savanorius. Pagrindinė problema, kaip ir kitoje pelno nesiekiančioje veikloje, — lėšų stoka. Beje, užsienyje panašią veiklą remia sponsoriai. Galbūt rėmėjų atsiras ir Lietuvoje. O kol kas socialinės krizės vis aštrėja ir gilėja, o galimybės jas spręsti senka. Blogiausia, kad daugelis aplinkinių apie tai net nesusimąsto ir nepastebi žmogaus, kuris nebyliai šaukiasi pagalbos. (Lietuvos aidas)

MARIJAMPOLĖS CHORUI—PIRMA PREMIJA

     Š.m. vasario 6-10 d. Romoje vyko Palestrinos choro konkursas, kuriame dalyvavo devyni chorai iš įvairių šalių. Pirmąją premiją laimėjo Marijampolės Krikščioniškojo kultūros centro choras, kurio dirigentas kun. G. Sakalauskas.

PAKUONIO PARAPIJOS TIKINTIEJI PRAŠO APGINTI KUNIGUS NUO NUSIKALTĖLIŲ

     Pakuonio parapijos (Prienų raj.) tikintieji prašo Bažnyčios ganytojus daryti ryžtingesnį spaudimą Lietuvos Vyriausybei, Seimui, Prezidentui ir kitoms valdžios instancijoms, kad jos dėtų daugiau pastangų kunigų saugumui užtikrinti. 81 Pakuonio parapijos tikinčiojo pasirašytame pareiškime sakoma, kad 1993 m. sausio 27 d. trys kaukėti asmenys įsiveržę į kleboniją ir reikalavę iš klebono kun. Igno Plioraičio pinigų. Užpuolikai kleboną mušę per galvą “bananais”, spardę, jam buvę grasinta ginklu, į veidą purškiamos nuodingos dujos. “Tai didelė trauma mūsų dvasios vadui, o mums, tikintiesiems, iš gailesčio rieda ašaros”, rašoma pareiškime. Tikintieji klausia: “Nejaugi laisvoje Lietuvoje ir toliau bedieviai teroristai persekios Katalikų Bažnyčią, kankins ir žudys mūsų krašto kunigus?”

ARKIVYSKUPAS BAČK1S: LOZORAITIS NEBUVO "VATIKANO KANDIDATAS”

     Vilniaus arkivyskupas Audrys Bačkis interviu Italijos katalikų dienraščiui “Avvenire” pareiškė, kad dėl ekskomunisto Algrido Brazausko pergalės rinkimuose Bažnyčia nenukentėsianti. Tačiau jis pripažino, kad kai kurie Demokratinės darbo partijos nariai šiek tiek suirzę, kad dalis kunigų ir bažnytinių grupių pasisakė už Stasio Lozoraičio kandidatūrą. Tačiau oficialiai Bažnyčia abiejų kandidatų atžvilgiu laikiusis neutralios pozicijos. Arkivyskupas pakartotinai paneigė Lozoraitį buvus “Vatikano kandidatu”, kaip teigė kai kurios publikacijos.

     Bačkis apgailestavo dėl Lietuvoje vyraujančios “moralinių vertybių tuštumos”, kurią paliko pusę amžiaus čia viešpatavęs komunizmas. Jis nurodė, kad beveik visi lietuviai esą pakrikštyti, tačiau praktikuojančių katalikų miestuose tėra vos 15 procentų.

     Didžiausia pralaimėjusių demokratinių partijų klaida, arkivyskupo Bačkio nuomone, buvusi agrarinė reforma. Jos išdalinusios valstiečiams žemę, tačiau neaprūpinusios jų būtinomis priemonėmis žemei dirbti. Problematiškas buvęs ir ketinimas grąžinti žemę seniesiems savininkams. Čia buvęs teisus Brazauskas, sakęs, jog žemę reikia duoti tiems, kurie ją dirbsią dabar. Tai nulėmę Brazausko pergalę tradiciškai katalikiškame kaime.

     Arkivyskupas Bačkis priminė, kad Bažnyčia, kovodama prieš komunizmą ir už lietuvių tautos nepriklausomybę, buvo suartėjusi su buvusio demokratinio prezidento Vytauto Landsbergio partija. Tačiau šie laikai praėję, ir demokratijos sąlygomis Bažnyčia nebegalinti remti kokios nors politinės grupės. Arkivyskupas pabrėžė, jog jis nemanąs, kad Brazausko pergalė rinkimuose reiškianti grįžimą į komunistinę praeitį.

■ Per trejus atkurtos Nepriklausomybės metus Lietuva yra išleidus ligi 1993 m. kovo 13 d. apie 70 pašto ženklų, iš kurių 11 yra religinėmis temomis. Reikia tikėtis, kad popiežiaus apsilankymui prisiminti bus išleista daugiau Šios rūšies pašto ženklų.

■    Šių metų pradžioje Marijampolėje buvo paminėta pedagogo kun. Pijaus Dambrausko, mirusio JAV, šimto metų gimimo sukaktis.

■    Vasario 24 d. Vilniuje įvyko Pasaulinės liuteronų sąjungos koordinacinė konferencija Baltijos kraštų liuteronų Bažnyčios būklei aptarti.

■    Skelbiama, kad Apaštalų Sostas ir Baltarusijos Respublika nutarė užmegzti diplomatinius santykius.