Spausdinti

Paruošė MARIJA A. JURKUTĖ

GEDIMINAS ORENTAS: LIETUVĄ PAKEIS MOKYTI ŽMONĖS

     Penkiolika metinių stipendijų po pusantro šimto dolerių Vilniaus technikos universitetui paskyrė Venesueloje gyvenantis verslininkas Gediminas Orentas. Jis dabar yra vienas rimčiausių šios mokyklos fundatorių — prieš tai doktorantams jau buvo išdalyta keturiolika jo stipendijų.

     “Esu įsitikinęs, kad užsienio lietuviai naudingiausiai padėtų Lietuvai, remdami aukštąsias mokyklas, — pasakė G. Orentas, — Lietuvai reikia mokytų žmonių, jie sugebės modernizuoti šalį...”

Popiežius meldžiasi Palaiminimų salėje kartu su lankytojais iš įvairių kraštų.

     G. Orentas turi idėją išplėsti mokslo rėmimo akciją lietuvių kolonijose ir tikisi, kad vien Venesueloje pavyks surinkti dar 40-50 tokių stipendijų, nors čia, pasak jo, gyvena tik apie šimtą “veiklių” žmonių.

     Nuo Kudirkos Naumiesčio kilusi Orentų šeima 1944 metais pasitraukė į vakarus. Kai visi iš Vokietijos pervažiavo gyventi į JAV, G. Orentas pasirinko Venesuelą. “Tai buvo jaunas, į priekį einantis kraštas, O aš turėjau savo idėjų, minčių, kurias norėjau įgyvendinti”, — sako jis. Dabar G. Orentas turi ryšių su Lietuvos pramonininkais, jo sūnus Kęstutis čia yra įkūręs bendrą firmą. (Lietuvos aidas)

"SIGMA—400" RYŠIŲ SISTEMOS NAUJOVĖ

     Valstybinė skaičiavimo mašinų gamykla “Vilniaus Sigma” pradeda gaminti elektronines automatines telefono stoties “Sigma-400”, skirtas kaimo telefono tinklams.

     “Sigma-400” — tai vilniečių ir Latvijos valstybinio ryšių instituto bendro darbo rezultatai. Ryšius su Rygos konstruktoriais prieš pustrečių metų užmezgė “Lietuvos telekom” vyr. inžinierius P. Kačinskas.

     “Sigma-400” — visiškai nauja, analogo buvusios SSSR teritorijoje neturinti telefono stotis. Konkurentai kol kas tik Vakarų šalių firmos. Ji yra mažagabaritinė (knygų spintos dydžio), mobili, turi nuo 64 iki 384 abonento numerių, gali abonentui teikti papildomas mokamas paslaugas (tiesioginis ryšys, sutrumpintas numerių rinkimas, peradresavimas ir t.t.). Vieno numerio kaina — apie 25 JAV doleriai, arba dešimt kartų mažesnė negu užsienio gaminio. Gamyklos direktorius R. Gintautas mano, kad svarbiausia realizavimo rinka — Rusija, Ukraina, Moldova. Jau dabar yra nemažai užsakymų. Lietuvoje tokios stotys veikia Joniškyje (1200 numerių) ir Pakruojyje. Didelis privalumas — distancinis stoties valdymas. Kur nors gyvenvietėje esančios stoties darbą kontroliuoja rajono centre dirbantis operatorius. Nauja produkcija nepamainoma ne tik kaimo vietovėse, bet ir miestuose: ją gali pasistatyti didelės gamyklos, prekybos centrai, kuriems reikia daug telefonų abonentų, taip pat lengvai pritaikoma naujuose privačiuose namų kvartaluose.

     Ryšių specialistai gerai įvertino šį gaminį ir tvirtino, kad ji turės savo rinką. Jau baigiami naudojimo bandymai, ir bus pateikti dokumentai Rusijos Vyriausybei, kuri išduos pažymėjimą, leidžiantį jungti “Sigma-400” į tenykščius ryšių tinklus. Trys tokios telefonų stotys jau parduotos ir Lietuvoje. (Lietuvos aidas)

LIETUVOS VARDU PAVADINTOS LOS ANGELES GATVĖS

     Pažvelgę į naujausią Los Angeles žemėlapį, nustebsite — net dvi Granada Hills priemiesčio gatvės pavadintos Lietuvos vardu.

     Miesto vadovybė šitaip pavadino gatves, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę. Tai pavyko pasiekti lietuvių iniciatorių grupės dėka, kurie dar anksčiau ragino garsinti Lietuvos vardą. (Lietuvos aidas)

LIETUVA, KUR NEKALBAMA LIETUVIŠKAI

     Tokia Lietuva yra. Tai Lenkijos kaimas Litva, netoli didžiojo Mazovietsko. Manoma, jog šitaip kaimas buvo pavadintas, kai atiteko vienam iš Radvilų. Dabartiniai Litvos gyventojai jokių ryšių su Lietuva neturi, bet vadinami litvakais. (Lietuvos aidas)

PAŠTO ŽENKLUOSE — ŠV. TĖVAS LIETUVOJE

     Metų pradžioje Ryšių ministerijos paskelbtą pašto ženklo, skirto popiežiaus Jono Pauliaus II vizitui Lietuvoje, konkursą laimėjo šiaulietis Andrius Repšys. Jo keturiuose piešiniuose pavaizduotos vietos, kur lankysis popiežius: Aušros Vartai, Kauno Santaka, Šiluvos koplyčia, Kryžių kalnas. Visuose juose ir Jono Pauliaus II portretas. Naująją ženklų seriją leidžia “Pašto ženklo” leidybos centras. Spausdinti numatoma Leipcige. Ženklai turėtų būti pagaminti iki popiežiaus atvykimo.

     Andrius Repšys yra dailės Vilniaus akademijos ketvirto kurso studentas. Jo grafikos dėstytojas — docentas Albertas Gurskas. (Lietuvos aidas)

ŠIMTMEČIO NAUJIENA: LIETUVA IMPORTUOJA MĖSĄ

     Klaipėdos mėsos kombinatas pirmasis Lietuvoje pradėjo perdirbti importuotą skerdieną. Bendra Lietuvos-Vokietijos firma “Dukatas” Vokietijoje nupirko 20 tonų kiaulienos, už 1 kg sumokėjusi po 1,4 Vokietijos markės.

     Su užsienio firmomis dėl skerdienos importo derasi ir kiti Lietuvos mėsos fabrikai. Pavyzdžiui, akcinė bendrovė “Panevėžio maistas” gavo pasiūlymų iš Olandijos bei JAV firmų, kurios gali parduoti gyvas kiaules ir ketvirčiuotą jautieną atitinkamai po 1,2 DM ir 0,90 JAV dolerio už kilogramą.

     Kaip pasakė Panevėžio įmonės direktorius Gintautas Valatka, iš importuotos kiaulienos bei jautienos bus gaminamos dešros ir konservai. Jie bus pardavinėjami Lietuvoje ir užsienyje. Direktorius mano, kad ateityje ši produkcija turėtų būti pigesnė, negu pagaminta iš lietuviškos žaliavos. Šiemet įmonės pajėgumai išnaudojami tik 30 proc., todėl ji priversta ieškoti pigesnės mėsos.

     Šiaulių mėsos kombinato direktorius Kęstutis Matkevičius mano, jog, perkant mėsą Vakaruose, atsiras konkurencija. Ji — geras reiškinys, nors galbūt ir sukels žemdirbių pyktį.

     Gyvulininkystės specialistai teigia, jog šio šimtmečio Lietuvos istorijoje tai pirmas kartas, kai mūsų valstybė importuoja mėsą. (Tiesa)

AR MUZIKA PADĖS ATSIKRATYTI RŪKYMO?

     Ortopedijos įmonės poliklinikoje pradėjo veikti pirmasis Kaune antistresinis kabinetas.

     Kabinetui vadovaujantis gydytojas Kęstutis Kuzmickas sako, kad nusiraminimą ir poilsį klientams garantuoja speciali aparatūra, kurią įsigyti iš vienos Tartu (Estija) universiteto laboratorijos padėjo “Baltex” firma.

     Atėjęs į kabinetą, klientas atsisėda į patogų krėslą, užsideda specialius akinius ir nusiteikia 45 minučių poilsiui. Visa kita daro nedidelis kompiuteris, kuris kontroliuoja šviesos ir garso dažnius. Įrenginio, sukurto JAV, konstruktoriai rėmėsi mokslininkų tyrimais, įrodžiusiais, kad šviesos ir garso signalams vienu metu veikiant smegenis, galima sukurti tam tikrą būseną. Alfa būsena ne tik atpalaiduoja, bet ir malšina chronišką skausmą, theta — gerina motivaciją ir padeda atsikratyti žalingų įpročių — sakykim, rūkymo.

     Kitos šviesos ir muzikos sukurtos būsenos gerina atmintį, sportininkams padeda pasiekti geresnių rezultatų.

     Gydytojas K. Kuzmickas sako, kad JAV kompanija, gaminanti antistresinius aparatus, juos reklamuoja taip: “Jeigu jūs norite išgyventi konkurencijos sąlygomis, jums reikia mašinos, kuri padėtų įveikti stresą”. (Lietuvos rytas)

NAUJOS TAKSI TAISYKLĖS

     Įsigaliojusios naujos “Naudojimosi taksi taisyklės” turėtų sudrausminti vairuotojus ir įvesti tvarką, atsiskaitant už taksi paslaugas. Taisyklėmis reikalaujama, kad kiekviename taksi būtų įrengtas tvarkingas ir plombuotas taksometras, and mašinos stogo — plafonas su užrašytu leidimo numeriu ir jį išdavusio miesto arba rajono pavadinimu.

     Neturint taksometro, leidimai neišduodami. Naujuosius taksometrus, kurie rodo gerokai daugiau duomenų ir suteikia galimybę kontroliuoti vairuotojus, taksistai privalo įsigyti iki 1994 metų pabaigos.

     Už taksi paslaugas negalima reikalauti mokėti daugiau, nei nustatyta savivaldybės. Tarifas gali būti keičiamas vėlyvomis paros valandomis, nedarbo dienomis, kai važiuojama į užmiestį. Apie tai keleivis turi sužinoti iš paslaugų tarifų informacijos lentelės, kurios privalo būti kiekviename automobilyje. Beje, savivaldybės nustatytą mokestį už įvažiavimą į kai kurias miesto vietas ar kelius privalo susimokėti keleivis. Bendrakeleiviai į taksi paimami, tik pirmam keleiviui sutikus.

     Vairuotojui, pažeidusiam taksi taisykles, leidimas gali būti panaikintas. (Respublika)

LIETUVOS KOMUNISTAI—STROPIAUSI

     Tiems, kurie vis dar mano, kad draugas A. Sniečkus nebuvo toks jau blogas, “Pozicijos” savaitraštis (Nr. 15) skelbia Lietuvos KP CK biuro posėdžio, įvykusio 1960 m. gruodžio 6 d. dokumentus. Posėdis buvo skirtas katalikų bažnyčios Klaipėdoje statybai.

     A. Sniečkus padaro trumpą klausimo dėl katalikų bažnyčios statybos Klaipėdoje apžvalgą. Primena, kad jis tuo reikalu kalbėjosi su TSKP sekretoriumi Kozlovu.

     “Mes, — sako A. Sniečkus, — nenuolaidžiaujame katalikų bažnyčiai. Priešingai, mes daug bažnyčių ir vienuolynų uždarėme. Savo laiku mus kaltino ‘kairiuoju nukrypimu’, mus kvietė į TSKP CK Sekretoriatą, kur man šiuo klausimu reikėjo duoti paaiškinimus. Mumis skundėsi Polianskis. Jis skundėsi, kad mes uždarom bažnyčias. Polianskis, remdamasis Lietuvos kunigų ir vyskupų pareiškimais, parašė į TSKP CK pažymą, jis priešinosi Katedros bažnyčios Vilniuje uždarymui, jis mus spaudė dėl to, kad mes statytume bažnyčią Klaipėdoje. Mat ten jūros uostas, daug atvyks užsieniečių, bus nepatogu, kad tikintieji neturės bažnyčios, bus priversti melstis daržinėje.

     Pinigai bažnyčios statybai buvo renkami ne tik iš Lietuvos tikinčiųjų, bet ir JAV. Bažnyčia buvo pastatyta per 3 metus. Iš kur jie ėmė statybinių medžiagų? Iš Gruzijos, iš uždarų gamyklų, statybinių organizacijų. Telšių žydė, kaip kalbama, perdavė bažnyčios statybai apie 75.000 rublių, gautų iš užsienio.

     Jeigu Polianskis nebūtų skundęsis visur dėl mūsų, mes būtume nei nepagalvoję statyti bažnyčią Klaipėdoje. Mes ir minties tokios neturėjome. Dėl to mūsų sąžinė švari (kaip komunistų). Mes daug uždarėme bažnyčių, vienuolynų, kunigų seminarijų. Mes visaip kliudėme kunigams dirbti”.

NAUJOS KALBOS KLAIDŲ SĄRAŠO DALYS

     Bene svarbiausia publikacija ką tik pasirodžiusiame 3-ajame “Gimtosios kalbos” numeryje — naujos kalbos klaidų sąrašo dalys: “Įvairių formų vartojimo klaidos”, “Sakinio dalių ir sakinių jungimo klaidos” bei “Neteiktina žodžių tvarka”. Šias dalis patvirtino Valstybinė lietuvių kalbos komisija, taigi tai oficialus valstybės dokumentas. Visiems, kurie viešai vartos šiuose sąrašuose nurodytas klaidas, gresia Kalbos inspekcijos nuobaudos. Vien jau dėl to šis GK numeris turėtų būti graibstyte graibstomas.

     Beje, sąrašo dalyje “Įvairių formų vartojimo klaidos” įdėta viena iš pačių didžiausių gramatikos klaidų — bendraties (arba padalyvio) vartojimas šalutiniuose tikslo aplinkybės sakiniuose (Kad sustabdyti infliaciją, reikia...). Visaip mėgi-narna šią klaidą išguiti iš viešosios vartosenos, bet gražūs pamokymai ne ką tepadeda. Šitaip suprasdamas, J. Jakelevičius tame pačiame 3-jame GK numeryje, kreipdamasis į Televizijos vadovus, siūlo dar vieną “kovos” su nelemtąja klaida būdą — tikrai nepaprastą. O kokį — tesuranda patys žurnalo skaitytojai.

     Numeryje, be to, skelbiamas straipsnis apie žymiojo kalbininko A. Salio teorinius svarstymus ir praktines pastangas gryninti mūsų kalbą — mesti lauk visokius drapakus, dušus, košmarus ir vartoti arba jau esamus lietuviškus žodžius, arba daryti naują. Kaip yra šiandien? Kitame straipsnyje J. Klimavičius, tarsi žiūrėdamas tiesiai žurnalistams akysna, tarė: “Jeigu nematot, kaip baisingai Jūs apkibę tarptautiniais svetimžodžiais, kaipgi norėsit jų nusikratyti? O ir pamačius dar reikia valios, darbo! Juk Jūs tuos tarptautinius žodžius tiesiog įsimylėję”.

     Minėtinas ir L. Bilkio straipsnelis “Prie Vilnelės jau negrįšime”: tikroji į Nėrį įtekančios upelės forma yra Vilnia (ir tai joks šių dienų atradimas), todėl ji, o ne anoji mažybinė turi būti vartojamą. Numeryje (ypač “Klausimų kertelėje”) skaitytojai ras ir kitų savo kalbos praktikai reikalingų dalykų. (Lietuvos aidas)

PAGERBĖ PALAIMINTOJO SUKAKTĮ

     Sukako 122 metai, kai Marijampolės apskrities Lūginės kaime gimė palaimintasis Jurgis Matulaitis. Ta proga jo vardu pavadintos Vilniaus parapijos jaunimas lankėsi Lūginės kaime. Prie Lūginės koplyčios, pievoje, šv. Mišias aukojo klebonas kunigas Medardas Čeponis. Mišioms ypatingos nuotaikos teikė ir paukščių, ir žmonių giesmės. (Lietuvos aidas)

"SILIKATAS" KEPA PYRAGAIČIUS

     Vilniaus valstybinė “Silikato” įmonė, tapusi akcine bendrove, šiuo metu išgyvena itin sunkų laikotarpį. Iš penkių mineralinės vatos gamybos technologijos linijų veikia viena, kolektyvas dirba tik keturias dienas per savaitę. Be to, produkcijos, kuri pagaminama, parduoti neįmanoma — Lietuvoje sumažėjo statybos medžiagų poreikis, O NVS šalims jos per brangios. Ieškoma išeičių.

     Įmonės vadovai tariasi su vokiečiais dėl naujos modernios įrangos, kuri leistų gaminti apie 60 rūšių plytų (šiuo metu gaminama tik viena). Numatoma pasirašyti sutartį su suomių firma “Partek” dėl mineralinės vatos gamybos.

     O kol kas “Silikate” atidarytas kulinarijos -konditerijos cehas. Jo produkcija bus prekiaujama keliose sostinės parduotuvėse; jau yra ir firminė parduotuvė bei jos filialai kituose šalies miestuose. (Respublika)

LAZDYNUOSE STOVĖS BAŽNYČIA

     Ar galėjau kada nors pagalvoti, kad, artėjant senatvei, tiesiog panosėje išaugs... bažnyčia? Gyvenu Vilniuje, Lazdynuose. Kitoje Erfurto gatvės pusėje matau 40-ąją vidurinę mokyklą, savaitinį vaikų darželį, suaugusiųjų polikliniką, vandens rūmus, kino teatrą. Pastaruosius du statinius skiria didoka pieva... Taigi čia, kur buvo judri vaikų, paauglių, senelių ir... keturkojų ganykla, iškils naujoji bažnyčia.

     Ji jau turi ir vardą, ir kleboną. Vadinsis šv. kunigo Jono Bosko vardu. Tai vienuolių saleziečių ordino įkūrėjas. Vadinasi, tarp saleziečių ir naujosios Vilniaus bažnyčios turi būti organinis ryšys. Taip, tasai ryšys — kunigas salezietis Izidorius Sadauskas. Jis paskirtas šios bažnyčios klebonu. Į Lietuvą kunigas atvyko iš Kanados. Yra pastatęs ne vieną bažnyčią. Reikia manyti, jog Šv. Jono Bosko bažnyčia Lazdynuose jam bus brangiausia. Kodėl? Todėl, kad statoma ne užsienyje, o Tėvynėje, kurioje daug dešimtmečių šventyklos buvo ne statomos, bet griaunamos.

     Destrukcijos, griovimo inercija labai stipri. Kunigas Izidorius ją pajuto, vos pareiškęs šios bažnyčios statybos užsakymą. Valdiškos įstaigos ilgai elgėsi tarsi apkurtusios. Teko daug kilometrų nueiti įvairiausių instancijų koridoriais ir kabinetais, daugybę popierių popierėlių pakilnoti, panešioti.

     Bet pagaliau pirmieji “kryžiaus keliai” įveikti. Lazdyniečiai pro savo butų, o prašaliečiai pro automobilių, troleibusų, autobusų langus nuo šių metų balandžio 18 dienos toje aukščiau aprašytoje “ganykloje” regi gražų medinį, vainikais ir gėlėm papuoštą kryžių, regi didžiulius buldozerius, kranus, rausiančius duobę koplyčios ir klebonijos pamatams. Jau kas vakarą prie kryžiaus vyksta gegužinės pamaldos, o sekmadieniais šv. Mišios — lietuvių ir lenkų kalbomis atskirai. Žmonių susirenka nemažai. Ypač daug jų buvo susirinkę balandžio 18 d. per Atvelykį, kai įvyko kryžiaus ir statybvietės šventinimo iškilmės. Į jas atvyko J.E. vyskupas J. Tunaitis, Dievo Apvaizdos bažnyčios klebonas K. Kindurys ir Šv. Jono Bosko bažnyčios klebonas I. Sadauskas.

     Nors pūtė žvarbokas vėjas, bet jis lazdyniečių neišgąsdino. Jie susikaupę dalyvavo šv. Mišiose, įdėmiai klausėsi mišraus choro giesmių ir patys nuoširdžiai giedojo. Buvo sugiedotas ir Lietuvos himnas. Prasmingą pamokslą apie dvasinį susikaupimą, šeimyninę santarvę pasakė vyskupas J. Tunaitis. O klebonas I. Sadauskas, kreipdamasis į savo parapijiečius, nepabūgo atskleisti tikrosios šios bažnyčios statybos reikalų padėties. Pagal sąmatą statyba kainuos 200 tūkstančų JAV dolerių. Padaręs pirmąją rinkliavą tarp Kanados bei Amerikos tikinčiųjų, klebonas statybai atsivežė tiktai 4 tūkstančius dolerių. Tačiau klebonas nenusimina: “Gal jums pasirodys ir keista, tačiau pasakysiu, kad aš labiau pasitikiu ne turtingaisiais tautiečiais, bet tais, kurie mažiau turi, kurie, kaip ir ašai pats, ‘karais’ (automobiliais - A.G) nevažinėja. Žinau, be pinigų bažnyčios nepastatysi, tačiau be tikėjimo ir meilės — tuo labiau... Kokie paprasti ir išmintingi žodžiai.

     Lazdynų mikrorajonas — erdvus. Už architektūrinį projektą bei jo įvykdymą autoriai bene prieš 25-erius metus pelnė aukštus apdovanojimus. Tačiau toje architektūrinėje erdvėje anuomet neatsirado vietos sakraliniam simboliui. Džiugu, kad nors dabar dvasinis vakuumas kompensuojams... Šv. Jono Bosko bažnyčią suprojektavo architektas V. Čerkanauskas. Pernai sostinės Savivaldybės salėje jo projektas buvo demonstruojamas tarp kitų geriausiųjų. V. Čekanauskas buvo ir vienas iš Lazdynų mikrorajono projektavimo autorių. Tokiame šio menininko darbų sutapime galima įžvelgti gilią simbolinę prasmę — mūsų norą dvasiškai tobulėti, ieškoti tiesos ir Dievo...

(Alfredas Gusčius)

■ Vilniaus Lazdynų rajone bus statoma Šv. Jono Bosko bažnyčia, kuriai projektą sudarė arch. Vytautas Čekanauskas. Pirmiausia bus statoma klebonija, parapijos namai ir nedidelis saleziečių vienuolynas.