Naktinis darbas
Darbas naktį turi ir gerų, ir blogų pusių. Prie gerųjų reikia priskirti ramybę ir tylą, o prie blogųjų — tai, kad ilgiau nakties metu dirbusiems žmonėms yra didesnis širdies smūgio pavojus nei dirbantiems dieną. Kodėl? Fiziologai mano, kad trūkstant saulės spindulių, organizmas daugiau pasigamina testosterono, o šis, kaip žinome, stiprina sklerozinius procesus. Šiaurės Dakotos (JAV) universiteto mokslininkai neseniai patvirtino šią prielaidą. Jie atliko tyrimus su žiurkėmis, kurias padalino į tris grupes: vienas vertė būti aktyviomis nuo 8 val. ryto iki 4 val. po pietų, kitas — nuo 4 val. po pietų iki vidurnakčio ir trečias — nuo vidurnakčio iki 8 val. ryto. Netrukus dviejų paskutinių grupių žiurkėms pastebėtas 24% didesnis cholesterolio kiekis kraujyje nei žiurkėms iš pirmosios grupės. Panašiai atsitinka su žmonėmis. Tačiau yra būdas sumažinti tokį pavojų. Žinoma, kad sveikame organizme cholesterolio padidėjimą galima neutralizuoti mikroelementais, kuriuose yra vario. Kai kurie gydytojai netgi tvirtina, kad šiuolaikinėse dietose vario labai trūksta, ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl taip sunku išspręsti cholesterolio problemą. Taigi visi, kurie dirba naktį, turi daugiau vaitoti maistą, kuriame gausu tų mikroelementų, t.y. valgyti kepenis, pupeles, riešutus ir šokoladą.
Ekologiškai švarių grūdų auginimas
Vokietijoje vis labiau plinta javų auginimas, nevartojant pasėliams cheminių preparatų. Jau daugiau kaip tūkstantis ūkininkų pasirašė sutartis pateikti 40 tūkstančių tonų tokių grūdų malimo ir duonkepybos pramonei.
Vokietijoje egzistuoja nepriklausoma policija, kurios darbuotojai atlieka grūdų kokybės analizes tiesiog ūkiuose. Šių analizių tikslas — įsitikinti, ar tikrai kviečiai, miežiai ir avižos buvo išauginti nevartojant herbicidų, fungicidų ar kitokių chemikalų. Pripažinti kokybiškais grūdai superkami 25-30% brangiau už duoninių kviečių rinkos kainas.
Kampanija auginti ekologiškai švarius grūdus Vokietijoje prasidėjo prieš trejus metus, kai dvi stambiausios grūdų malimo ir duonos kepimo firmos pasirašė pirmąsias sutartis su ūkininkais. Iš miltų, pagamintų iš chemikalais nepurkštų grūdų, dabar kepama po 100 milijonų kepalėlių per metus. Tas pat daroma ir Prancūzijoje bei Anglijoje. Praėjusių metų rugpjūčio pabaigoje dešimt grupių vokiečių ūkininkų, auginančių tokius glūdus, įkūrė Federalinę kokybiškų glūdų augintojų sąjunga.