Paruošė MARIJA A. JURKUTE
Bažnyčios informacijos tarybos posėdis
Rugsėjo 14 d. Kaišiadorių vyskupijos kurijoje įvyko Bažnyčios informacijos tarybos posėdis, kuriame dalyvavo tarybos pirmininkas Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis, katalikų leidyklų atstovai. Pasitarimo dalyviai buvo informuoti, kad MEDEC organizacija, remiama Vokietijos šalpos organizacijos “Kirche in Not”, siūlo spalio 25-29 d. surengti seminarą katalikų knygų leidykloms ir periodinių leidinių redakcijoms. Seminarą nutarta organizuoti Birštone, Kunigų sanatorijoje.
Tarybos nariai išklausė p. R. Maskeliūno ataskaitą apie rengiamą leidėjų asociacijos projektą. Ponas R. Maskeliūnas pasidalino mintimis apie galimas šio susivienijimo funkcijas, jo struktūrą. Parengti detalesnį projektą jam sutrukdęs darbas Popiežiaus apsilankymo Lietuvoje komitete. R. Maskeliūnui pavesta kuo skubiau susipažinti su visomis redakcijomis ir leidyklomis, pageidaujančiomis tapti asociacijos narėmis, ir pateikti tarybai detalų susivienijimo projektą.
Vyskupas Juozapas Matulaitis informavo apie katalikų Adomo Jakšto spaustuvės statybos eigą. Statybos darbus numatoma užbaigti apie Naujuosius Metus, paleisti spaustuvę norima 1994 m. vasario mėnesį.
Bažnyčios informacijos tarybos pirmininko pavaduotojui t. Vaclovui Aliuliui MIC persikeliant gyventi į Romą, pavaduotoju jo vietoje išrinktas kun. Aušvydas Belickas MIC.
Kaišiadorių katalikų spaustuvė kol kas negaus numatytos pajėgios spausdinimo mašinos
Kaip Lietuvos vyskupus informavo Vokietijos šalpos organizacija “Kirche in Not”, remianti katalikų spaustuvės Kaišiadoryse projektą, laikinai atsisakyta aprūpinti spaustuvę pažadėta pajėgia “Speedmaster” tipo spausdinimo mašina. Dokumente teigiama, jog tokį sprendimą padiktavęs nuogąstavimas, kad mašina būsianti apkrauta mažiau nei 10%, juolab, kaip pažymima, katalikų leidinių tiražai nuo 1990 m. nuolatos mažėja. “Kirche in Not” darbuotojai siūlo “dviejų žingsnių” projektą. Visos žadėtos mašinos, išskyrus “Speedmaster”, pateikiamos kaip numatyta, kas turėtų tuojau pat užtikrinti Katalikų Bažnyčios nepriklausomybę nuo pasaulietinių spaustuvių. Katalikų spaustuvininkams sukaupus patyrimo ir paaiškėjus, kad spausdinamos, rengiamos ir parduodamos religinio pobūdžio literatūros kiekis reikalauja papildomų spausdinimo mašinų (tokių kaip “Speedmaster”), būtų nesudėtinga, kaip sakome rašte, šiuos įrengimus suderinti su jau esamais. Šis projektas teiktų, be kita ko, šiuos privalumus: sumažėtų rizika abiem pusėms (Bažnyčiai ir “Kirche in Not”); atsirastų laiko, per kurį katalikų leidyklos galėtų įrodyti, jog jos gali parengti ir parduoti pakankamą religinio pobūdžio literatūros kiekį, kuris pateisintų pajėgesnių spausdinimo mašinų įrengimą.
Popiežius norėtų aplankyti Rusiją ir Ukrainą
Popiežius Jonas Paulius II vėl pareiškė savo norą aplankyti Rusiją ir Ukrainą. Apžvelgdamas savo pastoracinę kelionę po Baltijos šalis rugsėjo 15 d. surengtoje visuotinėje audiencijoje, jis išreiškė viltį, “kad Dievas man leis” vieną dieną aplankyti ir “kaimyninių kraštų” Bažnyčias. Kelionės po Lietuvą, Latviją ir Estiją metu jis susitikęs su tikinčiaisiais, kurie, nepaisydami deportacijų, areštų ir persekiojimų, liko ištikimi popiežiui ir Bažnyčiai “dešimtmečiais ir sunkiausiomis sąlygomis”, pabrėžė popiežius.
Jonas Paulius II konstatavo, kad ši kelionė jį nuvedusi į vietas, “kur įspūdingai pasireiškė Dievo Tautos tikėjimas, viltis ir meilė, ypač skausmingų patirčių laikotarpiais”. Sykiu jis užsiminė apie Kryžių kalną Lietuvoje, kur tikintieji nešę “savo nesuskaičiuojamas kančias ir skausmus didelių ir mažų kryžių forma”.
Apžvelgdamas savo kelionės ekumeninę dimensiją, popiežius Jonas Paulius II aiškiai pabrėžė, jog aplankytų kraštų krikščionys ypatingu būdu turėtų dėti pastangas “vardan suskilusios krikščionijos suartėjimo bei vienybės”. Popiežius atkreipė dėmesį, jog greta protestantiškų Bažnyčių atstovų ekumeniniuose susitikimuose dalyvavę ir stačiatikių tikėjimo krikščionys. Maskvos patriarchui Aleksijui II atstovavęs specialus pasiuntinys. Vatikanas tai laiko “vilties ženklu”, liudijančiu apie galimybę vėl pagerinti santykius tarp Maskvos ir Romos, kurie buvo beveik visiškai nutrūkę nuo 1990 metų.
Italijos pagalba Lietuvos projektams
Finansinę paramą pirmiesiems trims Lietuvos plėtojimo projektams suteikė Itali-jos-Lietuvos tarpvyriausybinis fondas. 32 tūkstančiai JAV dolerių skirti statistikos leidybinei veiklai, 64 tūkstančiai Vokietijos markių — medicininės kompensacinės technikos gamybai plėtoti, 40 tūkstančių dolerių — aukštesniajai mokyklai rekonstruoti.
Lietuvos statistikos departamentas už gautas lėšas įsigis poligrafinės įrangos; Kauno personalinė įmonė “Plėtra” — medžiagų, reikalingų ligonių po onkologinių operacijų protezams, čiužiniams nuo pragulu, kitai medicinos įrangai gaminti.
Su italų pagalba pertvarkoma Utenos aukštesnioji technikos mokykla šiais metais visiškai pakeitė savo profilį: ji visam Aukštaitijos regionui rengs biznio administravimo viduriniosios grandies specialistus.
Visų šių įstaigų vadovams Italijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Frankas Tempesta (Franco Tempesta) įteikė tokį nutarimą patvirtinančius laiškus.
Lietuvos-Italijos tarpvyriausybinis fondas buvo įkurtas praeitų metų žiemą. Jo sąskaitoje kaupiamos lėšos, gautos pardavus kombinuotuosius pašarus ir kitus žemės ūkio produktus, kuriuos 1992-93 metais mūsų šaliai neatlyginamai skyrė Italijos vyriausybė. Pinigai bus naudojami Lietuvos švietimo, pramonės, transporto ir kitoms ūkio sritims plėtoti.
Ambasadorius Frankas Tempesta pažymėjo, kad ši pirmoji pagalbos Lietuvai akcija yra eksperimentinė. Jei ji pasiseks, Italijos vyriausybė yra pasirengusi ir ateityje remti Lietuvos plėtojimo projektus. Ta proga ambasadorius priminė, kad 14 procentų iš Europos Bendrijos teigiamos pagalbos Lietuvai taip pat skiria Italija. (Lietuvos aidas)
"Jauniesiems piemenukams" — dar tik penkeri
Vilniuje, Mokslininkų rūmuose buvo susirinkę “Baltic Amadeus” kūrėjai, partneriai ir gerbėjai. Pirmojo penkmečio proga suėję pakelti šampano taurę, jie ne tik aptarė nueitą kelią, bet ir linkėjo vieni kitiems ištvermės bei atkaklumo. Nors šių bruožų “Baltic Amadeus” nestokoja nuo pirmųjų dienų, kai 1987-aisiais gorbačioviško atšilimo paskatinti sumąstė su pietų korėjiečiais pagaminti per metus 100 tūkst. kompiuterių. Tiesa, pasvarstę suprato, kad jų didingiems planams rinka per maža. Beieškodami racionalaus sprendimo, akademiko L. Kairiūkščio patarti, užmezgė ryšius su kolegomis iš Austrijos. 1988-jų rugsėjo pabaigoje buvo įregistruota pirmoji Lietuvoje mišri įmonė, partneriaujanti su kapitalistine firma. Steigėjai — Lietuvos mokslų akademija ir Austrijos firma “Austrokop Electronics” — nusibrėžė pagrindinę kryptį: padėti Lietuvos organizacijoms įžengti į kompiuterių pasaulį. “Baltic Amadeus” susibūrė puikūs programuotojai ir elektronikos specialistai, sparčiai išmoko naudotis Vakarų technologijomis, to išmokė ir kitas Lietuvos organizacijas. Šis vardas tapo kokybės ir solidžios reputacijos sinonimu. To siekti jiems padeda ir dabartiniai partneriai VFR, Austrijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV ir Rusijoje. Jie ne tik parduoda, bet stengiasi kompleksiškai spręsti visus kliento uždavinius. Darbuojamasi daugelyje barų: medicinos diagnostikos, leidybos, apskaitos ir kompiuterių tinklo sistemos. Tarp kitų panašių firmų jie išsiskiria savo mokymo centru, kuriame rengiami įvairūs kursai. Užmojį ir veiklos mastą rodo per 20 atstovybių įvairiose valstybėse. Firmos generalinis direktorius Juozas Zalatorius, pasakodamas apie jų, kaip jis sakė, jaunųjų piemenukų, darbus, nuotykius ir planus, paskelbė dar vieną šios firmos drąsų ir labai reikalingą sumanymą: prieš kuri laiką jie įkūrė “Amadeus” labdaros fondą, kuris parems ir informatiką, ir sveikatos apsaugą, ir kultūrą, ir menininkus, kaip ir vakare jiems koncertavusį Kauno kamerinį chorą. (Lietuvos aidas)
Jūros gėrybės — "Stikliuose"
Nuo šiol Vilniaus “Stiklių” restorano lankytojai galės paragauti 24 naujus patiekalus iš jūros gėrybių.
Iš viso “Stikliuose” gaminami 66 pavadinimų patiekalai — 14 šaltų ir 4 karšti užkandžiai, 5 pavadinimų sriubos, 22 antrieji patiekalai bei 7 rūšių desertai. “Jūros gėrybių” virtuvei buvo ruošiamasi 3 mėnesius. Didžioji dalis produktų lėktuvu atgabenti iš Danijos, o didieji omarai, langustai — net iš Singapūro. Karpius “Stikliai” perka iš Pabradės ūkio tvenkinių, unguriai kol kas — iš Ignalinos, o vėliau bus vežami iš Danijos. Ilgiausiai gaminama sriuba “Vandenyno bučinys” (midijos, kalmarai, plekšnė, krevetės, daržovės), kainuoja ji 25 litus. Brangiausias “Jūros gėrybių” karštas patiekalas — omaras — 100 litų, pigiausias — midijos rūgštynių piurė — 25 litai. “Stiklių” naujovė — kompleksiniai pietūs. Pasirinkę 4 patiekalus (pavyzdžiui: lašiša su grybais, vištienos sultinys su ryžiais, bananai, mandarinai, likeris), sumokėsite 40 litų, bet jausitės sotus visą dieną. Jau dabar “Stikliai” planuoja atidaryti 100 vietų alinę, kurioje visi patiekalai bus gaminami lankytojui matant.
“Stiklių” virėjai tobulinosi Italijoje, Ispanijoje, JAV, Prancūzijos Lenotre mokykloje. Pasak vyr. virėjo Lino Bražinsko, iš visų Europos virtuvių stengiamasi paimti tai, kas geriausia.
Restorane yra pietavę Danijos karalienė Margarethe II, Švedijos karalius Carlas XVI Gustavas, Monoko princesė Karolina, Prancūzijos, Suomijos prezidentai bei daug kitų įžymių politikų ir meno veikėjų. (Lietuvos aidas)
Lietuva jau ruošia lakūnus
Pirmųjų mokslo metų pradžią iškilmingai sutiko Vilniaus technikos universiteto Avijacijos institutas. Jis rengs lėktuvų pilotavimo ir skrydžių valdymo specialistus.
Busimieji studentai, pasirinkdami specialybę, pasirinko ir kokia kalba mokysis — lietuvių arba anglų. Technikos universitete jau treti metai veikia tarptautinių studijų centras, kuriame visos paskaitos vyksta angliškai. Be to, į institutą numatyta pakviesti dirbti dėstytojų iš užsienio bei siųsti į kitas šalis savo atstovus ruoštis šiam darbui.
VTU rektorius prof. E. Zavadskas Aviacijos instituto atidarymo iškilmėse pabrėžė, kokią didelę svarbą Lietuvai turi šis įvykis. Iki šiol Lietuvos vaikinai lakūno ar kitą, su aviacija susijusią profesiją galėjo įsigyti tik užsienyje.
Rektorius padėkojo visoms organizacijoms, tarnyboms, padėjusioms įsteigti Vilniaus technikos universiteto padalinį — Aviacijos institutą. (Tiesa)
Lietuviško filmo sėkmė Nione
25-ajame tarptautiniame Niono (Šveicarija) festivalyje vieną iš svarbiausių apdovanojimų pelnė Lietuvos kinematografininkų Kornelijaus ir Dianos Matuzevičių filmas “Iliuzijos”. Jo autoriams paskirtas specialus Šveicarijos radijo ir televizijos prizas. Dviejų dalių filmas “Iliuzijos” — tai rašytojo Jokūbo Josadės portretas.
Niono festivalis yra vienas iš prestižiškiausių dokumentinių filmų festivalių pasaulyje, kuriame jau vien parodyti savo darbą yra didelė garbė. Konkursinę programą iš pateiktų filmų atrenka griežta komisija. Prieš keletą metų tarptautiniame Niono festivalyje buvo rodoma lietuviškų dokumentinių filmų retrospektyva. Tai buvo pirmas išsamus Lietuvos kino dokumentikos pristatymas Vakarų Europoje. (Tiesa)
Įkurta Lietuvos jaunimo rūmai
Kaune įkurti Kauno, taip pat visos Lietuvos jaunimo rūmai. Lietuvos jaunimo rūmai bus visuomeninė, ne pelno organizacija. Tarptautinių jaunimo rūmų narys. Pasak steigiamajame susirinkime dalyvavusio Tarptautinių jaunimo rūmų prezidento padėjėjo Asko Mannisto, ši organizacija turi savo skyrius daugelyje pasaulio šalių ir jungia apie 400.000 narių. Jaunimo rūmų nariu gali tapti kiekvienas 18-40 metų amžiaus žmogus, turintis aukštąjį išsilavinimą arba studijuojantis aukštojoje mokykloje, mokantis bent vieną užsienio kalbą ir dirbantis praktinį darbą versle, valdymo srityse.
Pagrindinė Jaunimo rūmų idėja — kiekvieno nario asmeninės iniciatyvos, lyderio savybių, valdymo sugebėjimų tobulinimas, taip pat ryšiai su bendraminčiais kitose pasaulio šalyse. (Lietuvos aidas)
Paminėtas pašto jubiliejus, pagerbtas astronomas
Sukako 100 metų, kai pastatytas Klaipėdos centrinis paštas. Ta proga Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus darbuotojai paruošė retrospektyvinę parodėlę. Po parodos atidarymo vyko iškilmingas astronomo F.V. Argelanderio atminimo plokštės atidengimo ceremonialas. Portretinį bareljefą atidengė viešnia iš Vokietijos, “Anikė iš Taravos” draugijos pirmininkė M.E. Elerman-Molenchauer ir miesto meras B. Petrauskas. Vėliau Laikrodžių muziejuje paskaitas skaitė Bonos universiteto Astronomijos instituto daktaras E. Lamla. Renginiuose dalyvavo ir kalbėjo Vilniaus pedagoginio universiteto docentas L. Klinka. (Lietuvos aidas)
Virbalio miestui — 400 metų
1593 metais Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaištis Žigmantas Vaza suteikė tuometiniam Virbalio kaimui Magdeburgo miesto teises ir patvirtino herbą. Jame pavaizduotas angelas, laikantis svarstykles ir kalaviją.
Į iškilmingą Virbalio miesto 400 metų paminėjimą buvo atvykę Seimo pirmininko pavaduotojas A. Sakalas, Seimo nariai V. Andriukaitis, A. Rudys ir R. Dagys, Vilkaviškio vyskupas J. Žemaitis. Iškilmės prasidėjo šv. Mišiomis Virbalio bažnyčioje. Vėliau miesto centre buvo atidengtas paminklinis akmuo, skirtas miesto 400 metų jubiliejui. Jo autorius — Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkas B. Leonavičius.
Miestelis, pasitikdamas jubiliejų, tarytum naujai atgimė. Pagrindinėse gatvėse naujai išlietas asfaltas, perkloti šaligatviai. Pasak Virbalio mero V. Parfionovo, šventei ruoštasi nuo metų pradžios. Virbaliečiams lėšomis daug pagelbėjo Š. Marčiulionio fondas. (Tiesa)
Lenino paminklas — biustas, net iš bronzos lietas, pasirodo, niekam nereikalingas
Jonavos policijos komisariatas sprendžia neįprastą problemą — kur dėti bronzinį Lenino paminklą-biustą, kuris buvo atgautas iš vagių.
Paminklą vario ieškotojai išgabeno iš komunalinių įmonių kombinato teritorijos, kur jis buvo “sandėliuojamas” nuo pirmos jo nukėlimo nuo postamento miesto centre minutės.
Kol buvo renkama medžiaga bylai, vyko teismo procesas, vertybę (paminklas — ne tik didelis bronzos gabalas, bet ir skulptoriaus K. Bogdano kūrinys, globojamas paminklosaugininkų) saugojo policijos komisariate vyrai. Aukščiausiojo Teismo nutartis reikalauja, kad paminklas būtų grąžintas ten, kur buvo saugomas iki vagystės, tačiau komunalinių įmonių kombinato vadovai nė girdėti nenori apie šį vario berniukų masalą.
Tarybų valdžios laikotarpio istorijos paminklo likimas kol kas policininkų rankose. (Lietuvos rytas)
Panevėžio dailės galerijoje bus galima posėdžiauti, kurti, pirkti ir netgi miegoti
Architektūrinė komisija, įvertinusi tris Panevėžio dailės galerijos išplėtimo projektus, pirmąją 1750 litų savivaldybės numatytą premiją paskyrė architektūrinių firmų “Siena” ir “Archstudija” bendram projektui. Kadangi pagal miesto valdybos kultūros ir kapitalinės statybos skyrių užsakymą projektus kūrė ir akcinė bendrovė “Panevėžio miestprojektas” bei firma “Trio”, joms atiteks 1250 ir 1000 litų premijos.
Konkursas buvo skelbtas, įvertinus, kad penktus metus iš eilės mieste vykstantys keramikų simpoziumai tampa svarbiu reiškiniu ir saugyklose sukaupta daug vertingų keramikos darbų. Prie esamos Dailės galerijos išaugsiantis priestatas, galima sakyti, prilygs naujai galerijai.
Jis turės konferencijų salę, nuolatinių ekspozicijų salę, dailininkų studijas. Numatyta ir tai, kad suvažiavę keramikai čia galėtų net gyventi. Projektą pristatinėjusių konkurso nugalėtojų manymu, projektą būtų galima įgyvendinti etapais, kad ne taip nukentėtų savivaldybės biudžetas. (Lietuvos rytas)
Bus senelių namai
Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedros klebono monsinjoro Juozapo Antanavičiaus rūpesčiu, Panevėžyje, prie Katedros, statomi senelių namai. Jau sumūrinti pamatai. Šiuose namuose galės gyventi apie šimtą senelių. Bažnyčią pinigais parėmė socialinio aprūpinimo ministerija, miesto savivaldybė. Pastatyti keturių korpusų senelių namams šių lėšų nepakaks. Statybos iniciatoriai laukia naujų rėmėjų. (Lietuvos aidas)
Paminėtas Šventojo Tėvo pontifikato 15-metis
Šiaulių Šv. Ignaco jėzuitų bažnyčioje buvo paminėtas Šventojo tėvo Jono Pauliaus II išrinkimo popiežiumi 15-osios metinės. Ta proga bažnyčioje surengta paroda, kurioje eksponuojama nuotraukos, plakatai, bei kita medžiaga, mininti Šventojo Tėvo apsilankymą Lietuvoje, ypač šioje bažnytėlėje ir Kryžių Kalne. Čia Jo paliktos dovanos (arnotas, mišiolas, rožančius). Taip pat jėzuitų centro kieme, kuriame ilsėjosi Šventasis Tėvas, buvo pasodintas ąžuoliukas, o ant bažnytėlės sienos pakabinta lentelė su pažymėjimu, jog čia 1993 m. rugsėjo 7 d. meldėsi Šventasis Tėvas. (XXI amžius)
Naujas muziejus
Anykščių rajone atidarytas dar vienas — Svėdasų krašte muziejus. Jis įkurtas Kunigiškių kaime esančioje senovinėje pradžios mokykloje buvusiame kolūkio muziejuje.
Muziejuje atkurta senovinės klasės ekspozicija, daug vietos čia skiriama literatūros klasikui kanauninkui Juozui Tumui-Vaižgantui, akvarelės meistrui Kajetonui Sklėriui. Nuotraukos, dokumentai, knygos pasakoja apie kitus Svėdasų krašto žmones: poetus Bronę Buivydaitę, Stepą Zobarską, Antaną Strazdą. (Tiesa)