Spausdinti

Paruošė MARIJA A. JURKUTĖ

ŽEMĖS VIEŠKELIAIS ĖJĘS

     “Nepelnytai užmirštas žmogus”, — pasakė Vincas Auryla rašytojo, pedagogo, kalbininko, rezistencinės kovos dalyvio Konstantino Bajerčiaus gimimo 90-jų metinių minėjime, kuris buvo surengtas Lietuvos rašytojų sąjungos klubo. Jis susirinkusiuosius supažindino su trumpu, bet labai turiningu šio tikro lietuvių tautos sūnaus gyvenimu.

     K. Bajerčius gimė 1903 m. spalio 24 d. Pajotijuose, Šakių rajone. Baigė Jurbarko “Saulės” gimnaziją, mokytojavo pradžios mokyklose. Vėliau jaunasis mokytojas Vytauto Didžiojo universitete Teologijos-filosofijos fakultete ėmė studijuoti pedagogiką ir lituanistiką. Tuo pat metu K. Bajerčius dirbo laikraštyje “Mūsų žodis”, bendradarbiavo “Darbininke”, “Lietuvos mokykloje”, “Pavasaryje”. Po studijų apsigyveno Alytuje, kur dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą, buvo seminarijos inspektorius. Vokiečių okupacijos metais jis rašė į pogrindžio spaudą, gelbėjo žmones. Mirė K. Bajerčius 1946 m. Tiksliau sakant, buvo užmuštas enkavedistų Alytaus kalėjime. Kur ilsisi jo palaikai, kol kas niekas nežino.

     V. Auryla pasidalijo mintimis apie K. Bajerčiaus literatūrinį, mokslinį palikimą. O jį sudaro eilėraščių ir dainų rinkiniai “Žemės vieškeliais”, “Iš pasakų krašto”, knygelės vaikams “Namuose ir giriose”, “Spindulėliai”, “Nugirstos šnekos”. Studijų metais parengtas referatas “Laimė psichologijos šviesoje”.

     Minėjime taip pat dalyvavo ir kalbėjo K. Bajerčiaus sūnūs Mindaugas ir Vygantas. Savo prisiminimus apie jį papasakojo jo giminės, buvę mokiniai. Įdomių minčių pareiškė rašytojas Julius Būtėnas, profesorius Vytautas Kubilius ir kt. Pluoštą K. Bajerčiaus kūrybos paskaitė aktorius Juozas Šalkauskas. Gražiai nuskambėjo dainos, kurias atliko viešnios iš Lietuvos — Alytaus — tremtinių ir politinių kalinių ansamblis.

     Čia pat veikė K. Bajerčiaus knygų, rezistencinės spaudos leidinių parodėlė. (Tiesa)

GEDIMINO LAIŠKAI

     Lietuvių literatūros ir tautosakos institute įvyko mokslinė konferencija “Gedimino laiškai”, kurią surengė instituto trečius metus veikiantis Senosios literatūros seminaras.

     Mokslininkai, tarp jų du iš užsienio — Rasa Mažeikaitė iš Kanados ir Stephen Rowell iš Anglijos — analizavo tris 1323 metų gegužės 26 dienos Gedimino laiškus, rašytus Vokietijos amatininkams, kad atvyktų dirbti ir gyventi į Lietuvą.

     “Bandoma iš visų kampų pasižiūrėti į tris pasirinktus Gedimino laiškus, yra naujų aiškinimų. Laiškai savo idėjomis aktualūs ir šioms dienoms, juos reikia mokėti perskaityti naujai, įvesti į mokslinę apyvartą”, — sakė vienas konferencijos rengėjų, instituto senosios literatūros skyriaus vedėjas Algis Samulionis.

     Kaip pasakė Klaipėdos universiteto istorijos katedros vedėjas Alvydas Nikžemtaitis, laiškų originalų nėra, išliko apie aštuoneta jų nuorašų. Kiek Gediminas laiškų parašė iš viso — nežinoma, tik aišku, kad mūsų istorikus pasiekė ne visa jo korespondencija. Nežinia, kiek atvykę ir amatininkų, bet laiškai sukėlė XVI a. Lietuvos visuomenės lūžį visose srityse, tai buvo Lietuvos modernizacijos viduramžiais pradžia, — mano laiškų tyrinėtojas. Šių trijų laiškų 1323 metų liepos 18 dienos nuorašas saugomas Berlyne, institute galima susipažinti su nuorašo, naujai išversto į lietuvių kalbą, fotokopija. Konferencijos medžiaga bus išleista serijiniame seminaro leidinyje, kuris vadinsis “Lietuvos metraščiai ir kunigaikščių laiškai”.

     Kitų metų pradžioje seminaras numatęs surengti Donelaičio konferenciją. (Lietuvos aidas).

GERIAU NESIGIRTI

     Daugiau nei 300 savų farmacininkų, dalyvaujant svečiams iš užsienio, susirinkę į Lietuvos farmacijos sąjungos 8-ąjį suvažiavimą, svarstė tautinės vaistų politikos problemas. Pasak respublikos Farmacijos sąjungos sekretorės J. Siaurusaitienės, didelė bėda — išaugusios vaistų kainos. Visiems aišku, kad būtina plėsti lietuviškų vaistų gamybą. Tačiau nebus pajudėta iš vietos, neišsprendus žaliavų stygiaus problemų. Be to, būtina keisti pasenusias vaistų pramonės technologijas bei buvusios gamybos sąlygas. Lietuvos vaistų pramonė turi atitikti tarptautinius standartus, kad kuo mažiau vaistų reikėtų įsivežti iš užsienio. Suvažiavime kalbėta ir apie įvežamų vaistų kokybę bei jų kontrolę. Farmacininkai pripažino, jog būtina plėsti lengvatinėmis sąlygomis skiriamų vaistų sąrašus, iš naujo peržiūrėti socialiai remtinų ligonių kategorijas.

     Teks peržiūrėti ir kai kuriuos Lietuvos valstybinius ir farmacijos įstatymus, nes pasitaiko atvejų, kai vieni kitiems prieštarauja. (Respublika)

PAŠALPA ŽVAKĖMS

     Kiekvieno respublikos piliečio mirties atveju nuo Naujųjų metų jo šeimos nariui ar kitam laidojusiam asmeniui bus mokama trijų minimalių gyvenimo lygių dydžio pašalpa (per 100 Lt.). Tokį įstatymą priėmė Seimas.

     Mirus invalidui, pensininkui, taip pat socialinę pašalpą gaunančiam šeimos nariui, mirties pašalpa padidinama dvigubai.

     Pašalpos iš savivaldybių biudžeto turės būti mokamos ne vėliau kaip per 24 valandas po kreipimosi. Laidojantis asmuo dėl pašalpos gavimo turės kreiptis ne vėliau kaip per tris mėnesius. (Respublika)

NORVEGIŠKI PĖDSAKAI

     Veskio amatų mokyklos pedagogui Amundui Amundstadui komandiruotė į Kauną statybininkų rengimo centrą —septintoji: kartu su kolega Roniu Sanerudu jie čia įsteigė pavyzdinį (ir pirmąjį Lietuvoje) šilumos energijos inovacijų ir taupimų centrą. Be to, dirbdamas Lietuvoje, Amundas susirinko medžiagų ir mokslo darbui apie investavimo į šilumos ūkio programas. Busimasis magistras įsitikinęs, kad net ir socializmo laikais statytuose pastatuose su dideliais langais įmanoma sutaupyti per 30 proc. šilumos — tam reikia tik kokybiškos santechnikos, kurią centrui pateikė garsi TA firma, gaminanti kokybiškiausią Europoje šilumos ir vėdinimo įrangą. Beje, pristatant centrą, Norvegijos Valstybei kainavusį 100 tūkst. JAV dolerių, dalyvavo ir TA viceprezidentas Hansas Kristianas Hoelas, pakvietęs apsilankyti TA atstovybėje, įkurtoje Vilniuje, Juozapavičiaus 9a-805.

     Beje, šis kauniškis Energijos kompetencijos ir taupymo centras pasitarnaus kaip laboratorija ne tik profesinėms mokykloms, rengiančioms aukštos kvalifikacijos darbininkus, bet ir kaip visos Lietuvos statybos firmų, projektuotojų konsultavimo centras. Viena jų — kauniškė “Šiluma”, padėjusi norvegams montuoti iš Oslo atsivežtą įrangą, jau spėjo įsitikinti, kad norvegiška santechnika geros kokybės, o vonių ir tualetų interjerų detalės labai komfortiškos. (Respublika)

VYSK. K. PALTAROKO KATALIKIŠKOJI MOKYKLA

     Panevėžio katalikiškoji vidurinė mokykla, veikianti trečius mokslo metus, nuo šiol vadinasi vyskupo Kazimiero Paltaroko vardu. Šiam pavadinimui pritarė Panevėžio miesto taryba.

     Vyskupas K. Paltarokas buvo pirmasis Panevėžio vyskupijos, įkurtos 1926-aisiais, vyskupas. Sovietiniais metais K. Paltarokas kurį laiką buvo vienintelis vyskupas Lietuvoje. Mokykla turi mieste gerą vardą, į pradines klases mokiniai priimami konkurso tvarka. Vidurinė mokykla turi siekimą tapti gimnazija. (Lietuvos rytas)

PARTIZANO ATMINIMUI

     Kaune, Vytauto Didžiojo bažnyčioje, A. Ramanausko-Vanago mirties dieną — lapkričio 28-ąją — buvo aukojamos šv. Mišios už jo vėlę. Pilnutėlėje bažnyčioje kauniečiai pagerbė vieno žymiausių Lietuvos partizanų atminimą.

     Po pamaldų, kuriose dalyvavusių didžiąją dalį sudarė vyrai, eisena pajudėjo Vytauto Didžiojo muziejaus link. Padėtos gėlės, vainikai prie Nežinomojo kareivio kapo, Laisvės paminklo.

     Trumpomis kalbomis prisiminti A. Ramanausko-Vanago žygiai, jo aukos prasmė. “Ką pasakytum, generole, mums šiandien, — kalbėjo Alytaus politinių kalinių atstovas Kizelevičius, — kai valdžios kabinetuose atsidūrė tie, kurie paklusniai vykdė Maskvos valią?”

     Valdžios atstovų renginyje nesimatė. Antra vertus, sunku įsivaizduoti, pavyzdžiui, Seimo vadovus prie Nežinomo kareivio kapo. Net prezidentas čia dar, berods, nė karto nėra buvęs. (XXI amžius)

BUVO KAREIVINĖS, BUS NAKVYNĖS NAMAI IR LABDAROS VALGYKLA

     Buvusiuose sovietinės kariuomenės kareivinių pastatuose Kaune, A. Juozapavičiaus prospekte, miesto valdybos nutarimu, įsikurs nauji šeimininkai. Viename iš pastatų rengiamas socialiai remtinų miesto gyventojų centras.

     Jame bus labdaros valgykla, našlaičių bendrabutis, nakvynės namai, kultūros salė pagyvenusiems žmonėms, patalpos invalidų darbui, pigių maisto produktų parduotuvė socialiai remtiniems žmonėms. Centre bus ir liūdesio kambarys, šalia jo atidaroma ritualinių reikmenų parduotuvė. (Lietuvos rytas)

MŪSŲ VIS MAŽIAU...

     Viščiukai skaičiuojami rudenį, o naujagimiai viduržiemį. Vilniaus civilinės metrikacijos inspektorės D. Černiauskienės skaičiavimais, sostinėje praeitais metais gimė 5752 mažyliai. Metais anksčiau geru tūkstančiu daugiau — 6800 vaikų.

     Mažylių vardų parinkimui didelės įtakas turėjo demonstruoti filmų serialai. Tad sostinėje^ jau esama ir Barbarų, ir Santanų. Na, o Marijų, Dainų bei Laurų ir šiaip netrūko. Iš vyriškų vardų Vilniuje bene populiariausi Karoliai ir Justai, ne ką nusileidžia Mindaugo ir Pauliaus vardai. Tiek tarp mergaičių, tiek tarp berniukų sostinėje pasigendama grynai tautinių vardų.

     Praėjusiais metais Vilniuje užregistruota 3700 santuokų. 4 poros tuokėsi su mero “palaiminimu”. Mat jaunosios neturėjo net 15 metų. Netrūko ir pagyvenusio amžiaus žmonių santuokų. Tik priežastys smarkiai skyrėsi nuo jauniklių.

     Praeitais metais Vilniuje išsiskyrė 2001 sutuoktinių pora, metais anksčiau — 2333.

     Didžiausią nerimą kelia sumažėjęs gimimų skaičius visoje Lietuvoje. Praeitais metais užregistuoti 47 tūkstančiai naujagimių, o metais anksčiau — 53.000! Deja, Lietuvoje labai padaugėjo mirties atvejų. Praėjusiais metais respublikoje mirė 46 tūkstančiai žmonių, o metais anksčiau 45000 mažiau — 41.000. (ELTA)

MARIJOS GARBINIMAS KREKENAVOJE

     Kiekvieno mėnesio penkioliktąją dieną Marijos šventovėje Krekenavoje vyksta iškilmingos pamaldos Marijos garbei, prašant jos užtarimo visuose reikaluose. Šios pamaldos įvestos Krekenavos klebono kun. Petro Budriūno rūpesčiu. Kiekvienas mėnuo yra paskirtas atskiram Panevėžio vyskupijos dekanatui. (XXI amžius)

NAUJA BALTIJOS KILTIS AVUTEIL

     Užtruko užsieny keletą dešimtmečių, o kai atėjo laikas sugrįžti į Lietuvą, išsigandau, kad nesusikalbėsiu su savaisiais savo gimtinėje. Ir kaip nustebau, kad tėviškėje nereikėjo vartoti rankų bei pirštų ženklų, o aš viską supratau! Patekau į naują kiltį, kurios barbarizmų šnekta tiko kone visam pasauliui, jau nekalbant apie Ameriką. Žemiau aš pateiksiu šios baltiškos naujakalbės pavyzdžius.

     Postsovietinė (eskaluotina akseleracija: postvestuvinė, postkarinė, postgujis) epocha, inauguruota brifingais, daidžestais, pachmieliu. Strateginis aljansas eksponavo sąmonės plokštumą, konceptualizavo operatyvų kolapsą. Mače subjektai startavo, konfliktavo, finišavo, autsaiderius dreifavo. Adekvati nacija verbalizavo komunalinį, fetišinį aukcioną, reglamentavo nu-vorišų gastarbeiterių prizus. Korumptuoti turai reizais disponavo inovacinius aizbergus, liumpenizavo klozetus. Debilių, bosų asociacija dopingą kuruodama bolotiravosi. Fermoje ažiotažas: dotuoti sponsoriai rakursais konvertavo produkciją, štrichavo rezultatyviausius produktus. Animaciniai prizininkai preskonferencijoje parafavo komfortinius slengus. Respektabili persona batalijų peripetijos ekstremaliai šokiravo benefiso donorus. Konsultuotas bumo piko spikeris delimitavo faktografišką stresą. Bazuoti gangai operavo pleibojų displėjus, katapultavo prioriteto imidžą. Viktorinų titrų respondentai raute iniciavo fermerių blizą. Abreviatūra koregavo asocijuoto kroso presingą. Morgo servisas suicidiškai divertifikavo reketininkų reliktų bukletus. Karambolio trilerio šou certifikuoti arbitrai permanentiškai degustavo akcesorių tandemo prezumpciją.

     Visas pasaulis privalo šlovinti “elitinę” Avuteil kiltį, nors ir atbulai raidžiujama! A. Nemura (XXI amžius)

DZŪKIJOS MIŠKUOSE MEDŽIOJA UŽSIENIEČIAI

    Praėjusių metų pabaigoje Lazdijų rajono miškuose medžioje du vienos Vokietijos medžioklės firmos medžiotojai laimikiu buvo patenkinti — per savaitę jie nušovė 3 briedžius, 7 šernus ir vieną elnią. Už šį laimikį Medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijos skyrius turėjo gauti apie 3000 markių.

    Medžioklės plotai Lazdijų rajone užima 140 tūkstančių hektarų miško. 10 tūkstančių hektarų sudaro Veisiejų urėdijos komerciniai medžioklės plotai, likusieji priklauso Medžiotojų draugijai.

    Kaip informavo Veisiejų urėdijos miško kultūrų, apsaugos ir medžioklės inžinierius Ramūnas Baunauskas, iš viso nuo sezono pradžios — gegužės vidurio — čia jau nušauti 6 briedžiai, 13 elnių, 6 mangutai. Sumedžiotų stirnų, šernų, kiškių ir lapių skaičius gerokai didesnis.

    Ir ateityje Lazdijų medžioklės plotuose akies taiklumą bandys užsieniečiai. (Lietuvos rytas)

KOPLYČIA LIGONINĖJE

    Kauno III klinikinės ligoninės ir Šančių bažnyčios klebono Jono Babono iniciatyva šioje ligoninėje įrengta koplytėlė tikintiems ligoniams. Ją paruošė ir sutvarkė Kauno UAB “Pušis”, o kunigas J. Babonas aukojo pirmąsias šv. Mišias. Su sergančiaisiais taip pat susitiko Kauno arkivyskupijos kancleris Rimantas Norvilą, kuris ligonius nuteikė rimčiai ir susikaupimui. (Lietuvos rytas)

■ 1995 m. Clevelando Šv. Jurgio parapija švęs 100 m. sukaktį. Renkama medžiaga parapijos istorijai. Parapijos klebonu dabar yra kun. Juozas Bacevičius. Čikagos Šv. Jurgio parapijos bažnyčia 101—siais savo gyvenimo metais, deja, buvo 1993 m. vasarą nugriauta.