Spausdinti

LORETA ŠILENKAITĖ

     Jaukiame name Vilniuje, šalia miško gyvena dailininkų Joanos Danutės ir Broniaus Bružų šeima. J.D. Plikionytė-Bružienė žinoma Lietuvos grafikė, o Bružas ne mažiau garsus vitražistas. Susipažino besimokydami Vilniaus dailės institute. B. Bružas be vitražo studijų dar domėjosi tapyba, rengdavo savo tapybos darbų parodėles, o J.D. Plikionytė aktyviai dalyvavo studentų mokslinės draugijos veikloje. Juos suartino ne tik pasirinktas nelengvas menininko kelias, bet ir panašios moralinės nuostatos, bendros politinės pažiūros. Abiejų dailininkų vaikystės prabėgo Aukštaitijoje. Kaip ir daugelio jų kartos žmonių — vaikystė pažymėta amžino nuogąstavimo, slapstymosi bei nepasitikėjimo kitais žyme.

     J.D. Plikionytė gimė ir augo Panevėžyje tarnautojų šeimoje. Dailininkės mama buvo jautrios, romantiškos prigimties moteris, pati piešė, norėjo tapyti žvaigždes, debesis. Šios motinos neįkūnytos svajonės savotiškai išsipildė J.D. Plikonytės grafikos lakštuose. Deja, tuometinė pokario realybė buvo kiek kitokia — neramios naktys, slapstymasis, baimė būti išvežtam į Sibirą.

Vitražo, skirto Vytauto ir Jogailos laikų katedrai, fragmentas.  Bronius Bružas

     B. Bružo vaikystės vasaros prabėgo Rokiškio apskrityje pas savo močiutę. Ištrėmus Broniaus tėvus į Sibirą, stribai nenurimo. Atsitiktinai likusį namuose berniuką būtinai norėjo atimti iš senelės ir, kaip įprasta, perauklėti tarybiniuose internatuose komunistine dvasia.

     Vieną dieną stipriai sumušę senutę, pagrobė dešimtmetį vaiką ir jau vežė į vaikų namus. Nutaikęs progą berniukas iššoko iš važiuojančio vežimo ir leidosi bėgti, o “humaniškieji” stribai pradėjo šaudyti, bet laimei nepataikė, nes per girti buvo...

     Mokyklą, kaip ir jo žmona, busimasis dailininkas lankė Panevėžyje, nes ten jį globojo teta mokytoja ir dėdė architektas, slėpdami iš baimės giminystę.

     Redakcijos Pastaba. Dail. Joana Plikionytė -Bružienė yra nupiešusi viršelius šių metų “Laiškams lietuviams”, o dail. Broniaus Bružo vitražų nuotraukomis yra iliustruotas šis žurnalo numeris. Į šį numerį įdėjome menotyrininkės Loretos Silenkaitės abiejų dailininkų gyvenimo aprašymą ir bent trumpai apžvelgtą Joanos Plikionytės kūrybą. Apie Broniaus Bružo kūrybą bus įdėta į žurnalą kita proga.

     Dramatiški vaikystės prisiminimai, pergyvenimai turėjo įtakos abiem, formuojantis kaip asmenybėms. O ypač renkantis, ar amžinos dvasinės vertybės, asmenybės vidinė nepriklausomybė ir tobulėjimo kelias, ar prisitaikėliškumas, prarandant ypatumus.

     Abu dailininkai daug dirba, pataria vienas kitam, padeda kritiškais patarimais. Bružai augina sūnų, kuris dirba ir studijuoja teisę Vilniaus universitete.

     Individualumas, subtili menininko estetinė intuicija ženklina grafikės Joanos Plikionytės Bružienės kūrybą. Dailininkė yra nemažai iliustravusi knygų vaikams, sukūrusi plakatų. Pastaruoju metu kuria lakštinę grafiką, miniatiūras, exlibrius, lieja akvareles.

     J. Plikionytės kūryba vientisa, harmoninga. Dailininkė nuolat ieško naujesnių meninės raiškos būdų. Kūriniuose matoma įtaigi plastinė kalba, mintys reiškiamos netiesmukiškai. Darbuose atsispindi trapus asmeniškas santykis su pasauliu bei filosofinės - religinės nuostatos. Tiek dideliuose estampuose, tiek mažojoje grafikoje juntamas realios aplinkos poetizavimas. Lyrinio vaizdavimo specifiką nulemia retrospektyvių vaizdinių, įvairių detalių skaidymo, fragmentinių statinių bei peizažo vaizdų pomėgis. Piešino grakščios  grafinės linijos svarba visad išlieka. Žmonės, daiktai dažniausiai išlaiko natūralius pavidalus, tačiau jie akivaizdžiai susieti alegoriškais saitais. Hiperbolizuojant atskiras formas ar geometrinius kūnus, jie įgauna alegorinę prasmę. Neretai, ypač miniatiūros, vaizdas išnyra tarsi iš sapno. Minimaliomis priemonėmis — štrichu, grakščios linijos žaismu ar spalva dailininkė geba subtiliai perteikti būties dramatinį išgyvenimą, pasiekia norimos emocinės įtampos. Estampuose matoma plati juodos-baltos spalvos skalė. J. Plikionytė savotiškai mėgaujasi, gėrisi pilkos spalvos tonų, pustonių įvairove, jų skambesiu. Kitos spalvos tik papildo ar išryškina pilkos spalvos turtingumą.

     J. Plikionytės kūriniai skleidžia stiprią energiją, kurią savotiškai švelnina visaapimantis trapus moteriškumas.

Dailininkė baigė Vilniaus Dailės Akademiją, Grafikos specialybę, 1968 m. Dalyvavo daugelyje grupinių parodų.

ASMENINĖS PARODOS: Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje, Rusijoje, JAV, Austrijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje.