Loreta Vaškus
ŠYPSENŲ MIESTAS
Tylos ir ramybės mieste
Tarp žaidžiančių su saule marškinių
Buvau aš gimus ir gyvenus
Tarp paprastų gerų žmonių
Dabar tik kartais ten nuklydus
Susitinku su likimu
Kuris šypsojosi kasdieną
Kai eidavau šviesiu keliu
Tenai nebuvo to kas skęsta
Purve ir chaose daiktų
Visi laimingi gėrė tiesą
Tiesiog iš plaukiančių dausų
Ir paukščiai nebijojo nieko
Ir žvėrys laikėsi šalia
Ten būta jūros, būta vėjo
Ten viskas liejosi džiaugsme
Dabar kas vakarą meldžiuosi
Kad sapnas būtų palankus
Nuneštų mane į tą kraštą
Kur giedras gainosi dangus.
1992
PASIILGAU
Mano akys pasiilgo žvaigždės
Iš vaikystės laukų
Tėvo pirštais dangaus
išbraidyto
Mano ausys pasiilgo garsų
Vėjo žodžiais išdainuotų
Motinos krūtyse banguojančių
Mano siela pasiilgo tiesos
Tos šventos, tos mažos
Jog esu savo žemėje
Viso, ko pasiilgau kaip šviesos
Amžinos tamsos slėnyje.
1992