Spausdinti

+  Algimantas Kezys ir Loreta Vaškus. DVIGUBAS SOLO. Išleido Amerikos Lietuvių Dailės klubas Čikagoje 1994 m. Spaudos darbą puikiai atliko Questar spaustuvė. 126 psl., kaina 15 dol. Knygą galima gauti “Galerijoje”, 4317 S. Wiscon-sin Ave., Stickney, II 60402.

     Vienas iš tų dviejų “solo” yra Loreta Vaškus su savo naujais eilėraščiais, o kitas — Algimantas Kezys su savo meniškomis nuotraukomis. Šį “Laiškų lietuviams” numerį iliustruojame A. Kezio nuotraukomis ir įdedame porą Loretos eilėraščių.

     Knygai įžangą parašė Arvydas Reneckis. Čia pateikiame dalį tos įžangos:

     Dvigubas solo — paradoksalus žodžių žaismas ant šio eilėraščių bei fotografijų rinkinio viršelio — atveria uždangą ir pakviečia mus į savitą dvasinį pasaulį, kuriuo keliaudami per šiuos puslapius patiriame, kaip tas žodžių žaismas pamažu pradeda įgyti realią prasmę.

     Pirmą kartą į viešumą išeinantys Loretos Vaškus eilėraščiai ir tarp jų įsiterpiančios žymaus foto menininko Algimanto Kezio nuotraukos sudaro savotišką derinį, kuriame prie harmonijos pratusiai akiai bergždžia būtų ieškoti kokių nors atitikmenų. Žodžiai ir vaizdai čia vienas kito neiliustruoja, nepaaiškina; ir netgi asociatyviai žvelgdami, vargu, ar susietume, kad jie būtų buvę vienas kito įkvėpimo šaltiniu. Šiuos tekstus ir vaizdus persmelkia galbūt vienintelis visaapimantis solo — vienatvės balsas.

     Algimantas Kezys savo fotografijose tarsi ištraukia pasirinktąjį objektą arba figūrą virš jį supančios aplinkos, sustingdo jį netikėtu kampu, neįprastoje šviesoje, suabstraktina, pakylėja jį iš realybės į nematerialią būtį, taip ir palikdamas amžiams vienišu pavidalu arba šešėliu steriluozuotoje aplinkoje. Algimanto Kezio vaizdas tarsi pagauna tą skaidrios nuotaikos momentą, tą vienatvę, kuri yra reikalinga, kad galėtum apmąstyti pasaulį. Tokio mąslaus vienišumo jausmas dar ryškesnis jo dvigubos ekspozicijos technika atliktose fotografijose, kuriose dažniausiai matome ne tik išskirtą figūrą arba šešėlį, bet ir apmąstomos arba išjaučiamos aplinkos dvasinę rekfleksiją. Solo, sklindantis iš šių vaizdų yra taikus, nedramatiškas, sukuriantis tą emocinį lauką, kurio būtinai reikia, norint pasiekti dvasinį nusiraminimą bei pusiausvyrą.

     Kitoks solo prabyla į mus Loretos Vaškus eilėraščių lyrinio “aš” lūpomis, iš kurių kartais sklinda lyrinė refleksija, bet dažniausiai — maištinga, savęs beieškančiojo asmens drama. Pirmiesiems, dar Lietuvoje parašytiems Loretos eilėraščiams, būdingas romantizuotas, nostalgiškas, apmąstymas, trykštančio vitališkumo jausmas, jaunystės, meilės, gyvybės tęstinumo tema. Lyrinis “aš” čia dar neskamba solo balsu, o harmoningai įsilieja į žemiškos aplinkos chorą.

     Ryškiu kontrastu pirmiesiems nuskamba tolesni šio rinkinio eilėraščiai, parašyti jau Amerikoje 1989-93 metais. Taip ir neturėję progos patirti lyrinio “aš” metamorfozės, staiga išgirstame jį iš pradžių tarsi kaip vienišą piligrimą, o čia pat — ir kaip maištingą mizantropą šalčiu dvelkiančiame, svetimame sudužusių vilčių pasaulyje.

+ Antanas Klimas. LIETUVIŲ KALBOS DALYVIŲ VARTOSENA. Mokslo ir Enciklopedijos leidykla. Vilnius, 1993. 86 psl., kaina sutar-tinė.Tiražas — 1500 egz.

     Galima sakyti, kad prof. A. Klimas jau nuo seniau “sirgo dalyvių liga”. Jau 1987 m. jis parašė “Laiškams lietuviams” (Nr. 4, p. 138-140) straipsnį “Dalyviai — lietuvių kalbos puošmena”. Tada jis pasakė ruošiąs ir platesnės apimties leidinį apie dalyvius. Pagaliau tas jo planas įvykdytas. Reikia džiaugtis, nes dalyviai tikrai yra mūsų kalbos turtas ir puošmena. Perskaitę šią studiją, visi įsitikins, kad tie dalyviai, padalyviai ir pusdalyviai nėra jau toks didelis “baubas”, kaip kai kuriems atrodo. Jie supras, kad galvoti apie jų nereikalingumą, būtų tikras nesusipratimas. Jų panaikinimas būtų ne tik lietuvių kalbos nuskurdinimas, bet ir nužudymas.

+ Čikagos Lituanistinės mokyklos METRAŠTIS. 1993-1994 mokslo metai. Redagavo: Juozas Plačas, Nora Aušrienė, Jūratė Dovilienė, Dana Mikužienė ir Vakarė Valaitienė. Leidinys užpildytas pačių mokinių rašinėliais, piešiniais ir įvairių fotografų nuotraukomis. Gražiai ir patraukliai išleistas.

■    Karaliaučiaus srities keliaujantis katalikų klebonas kun. Anupras Gauronskas Mišias laiko net keturiolikoje vietų — parapijų. Jis Tilžėje sugriautos bažnyčios sklypą atgavo lietuvių katalikų bendruomenei. Ten jau statoma bažnyčia.

■    Vilniaus arkiv. metropolitas A. J. Bačkis šv. Kazimiero šventės proga kovo 14 d. Paryžiuje atlaikė šv. Mišias už Lietuvą, kalbėjo per Notre Dame radiją. Prancūzų krikščionių bendrovių savininkų ir vadovų draugija suruošė su arkivyskupu studiją apie Rytų Europos kraštų visuomenės problemas.