JONAS BORUTA, SJ

     Vilniuje jėzuitų vidurinio mokslo mokykla, viena iš seniausių Lietuvos vidurinio mokslo institucija — kolegija, įsteigta 1570 liepos 17 d., nors dvi žemiausios klasės veikė jau nuo 1569 metų rudens, t. y. nuo pat pirmųjų jėzuitų įsikūrimo Vilniuje. Nuo 1570 spalio 23 pradėtos pamokos visose tuomet vidurinio mokslo kolegijose įprastose penkiose klasėse. Nuo 1572 m. pradėta dėstyti logika, matematika, teologija ir hebrajų kalba. 1579 metais jėzuitų vidurinio mokslo kolegijos pagrindu įkurtas Vilniaus universitetas, tačiau ir įkūrus universitetą, vidurinio mokslo kolegija veikė ir toliau. Pirmus aštuonerius metus kolegijai vadovavo Stanislovas Varševickis, įstatęs šią mokymo įstaigą į normalias darbo vėžes, moksleivių skaičius nuo 160 — 1570 m. pašokio iki 400 — 1578 metais. Pirmasis jėzuitų kolegijos rektorius St. Varševickis daug pasitarnavo Lietuvos ne tik didikų, bet ir kaimo žmonių švietimui, įžvalgiai numatė, kad būtina paruošti kaimo žmonėms kunigų, kurie sugebėtų juos šviesti jų gimtąja kalba. St. Varševickis atrinkdavo gabesnius lietuvius jaunuolius, dažniausiai iš paprastų miestiečių šeimų, juos pamokęs kolegijoje, siųsdavo tolimesnėms studijoms į įvairius užsienio universitetus, kur po studijų gaudavo kunigo šventimus ir grįždavo darbui į lietuviškas parapijas. Šį St. Varševickio rūpestį lietuviškai kalbančios dvasininkijos ir inteligentijos ugdymui pabrėžia ir lenkų istorikai, pvz.: Paplatekas. Šią tradiciją tęsė vėlesni Vilniaus jėzuitų kolegijos vedėjai. 1751 metais, po sunkaus karų, okupacijų ir marų šimtmečio jėzuitų kolegija prie Vilniaus universiteto buvo pertvarkyta į kilmingąją kolegiją. (Collegium nobilium). Ji įsikūrė prie Šv. Kazimiero bažnyčios ir vienuolyno, Lydos vėliavininko Kazimiero Kiškos jėzuitams padovanotame žemės sklype ir namuose, toje vietoje, kur dabar stovi 1922 metais jėzuitų rekonstruoti dabartiniai Jėzuitų gimnazijos pastatai. 1773 m. paskelbus jėzuitų ordino brevę, toji kolegija sunyko, o pastatai vėliau caro valdžios atiduoti kareivinėms.

     1918 m. gale Vilniaus vyskupo palaimintojo Jurgio Matulaičio pavedimu vokietis jėzuitas Friedrichas Muckermannas pradėjo paruošiamuosius jėzuitų gimnazijos atkūrimo darbus, tačiau Vilnių užėmę bolševikai jį suėmė ir išvežė į Minsko kalėjimą. 1919 m. balandžio mėnesį, lenkams išvijus bolševikus, prie Šv. Kazimiero bažnyčios įsikūrė lenkai jėzuitai.

     1921    m. senuosiuose kilmingųjų kolegijos pastatuose jie atidarė jėzuitų berniukų gimnaziją, kurią pirmaisiais metais lankė 135 mokiniai.

     1922    m. patalpos buvo rekonstruotos, o jėzuitams priklausiusiose dabartinės konservatorijos patalpose buvo įrengtas gimnazijos bendrabutis. 1938/39 m. jėzuitų gimnazijoje mokėsi 580 gimnazistų.

     Lietuvai atgavus Vilnių 1939.10.19, jėzuitų generolo W. Leduchowskio dekretu Vilniaus jėzuitų namai ir įstaigos, tame tarpe ir gimnazija, perduota Lietuvos jėzuitų provinciolo jurisdikcijai. Gimnazijoje įvestos lietuvių k. klasės, ir 1939/40 m. Vilniaus jėzuitų berniukų gimnazija veikė kaip Kauno jėzuitų gimnazijos filialas, kol sovietinė okupacinė valdžia 1940.09.01 gimnaziją uždarė.

     Jos patalpose įsikūrė sovietinė kariuomenė. Pokario metais sovietinė valdžia jėzuitų gimnazijos patalpose atidarė pirmąją berniukų gimnaziją, kuri vėliau buvo pertvarkyta į Vienuolio vidurinę mokyklą.

     Tarpukario metais Vilniaus gimnazija išugdė daug žymių humanitarų inteligentų. Šios gimnazijos auklėtinis yra dabartinis Vroclavo arkivyskupas kardinolas Henrikas Gulbinovičius.