Spausdinti

Paruošė MARIJA A. JURKUTĖ

PASKUTINĖ SMAUGLIŲ KELIONĖ UTENOS RAJONE

     Utenos rajono Joneliškio kaime, 300 metrų nuo kelio sankryžos į Švenčionis, Utenos valstybinės įmonės “Utenos rajono keliai” darbuotojai rado maišą. Pakračius jį, išdribo du dideli smaugliai. Ropliai buvo negyvi, matyt, uždusę.

     Vienas smauglys buvo 3,2 metro, kitas-2,5 metro ilgio. Pagulėjo smaugliai Utenos rajono aplinkos apsaugos agentūros šaldytuvuose, juos nufilmavo vietos televizija. Neaišku, kieno jie, iš kur. Galbūt juos išmetė koks nors pravažiuojančio automobilio vairuotojas. Aiški tik jų ateitis-taps egzotiškomis iškamšomis. (Lietuvos rytas Nr. 92)

Marina City. Viena iš Čikagos garsenybių.   A. Kezio nuotr.

MOLIS, MOLIS - LIETUVOS BROLIS...

     Viekšniai nuo seno garsėja puodžiais. Riebus molis ir nagingos rankos maitino amatininkų kartas. O dabar apylinkėse ir pačiame miestelyje likęs vienintelis šiuo amatu besiverčiantis Romualdas Voveris. Jis sakosi esąs paskutinis miestelio puodžius. Rudenį ketina uždaryti dirbtuvę ir ieškoti kitokio darbo. Taip jau padarė kiti puodžiai, nes valdžia su savo mokesčių politika privedė juos prie bankroto. Iš kartos į kartą buvo perduodamos molio ir ugnies paslaptys. Joninių mugėse, amatų šventėse. Jaunesnysis Romualdo brolis Albertas taip pat puodų meistras. Tačiau puodų nebežiežia: uždėjo nepakeliamus mokesčius, nėra iš ko mokėti.

     Abu puodžiai viliasi, jog žmonės nuo užsienio plastmasinių niekučių greitai nusigręš ir vėl vertins šimtmečiais mėgtą keramiką (Lietuvos rytas Nr. 145)

VYRAS PAGĄSDINO ŽMONĄ

     Keturias paras Plungės centrinės ligoninės reanimacijos skyriaus gydytojai kovojo dėl T.J. gyvybės. Žmona pasakojo, kad penkiasdešimt vienerių metų sutuoktinis, norėdamas ją pagąsdinti, išgėrė visą musmirių užpiltinę, kuri buvo skirta odai įtrinti. (Lietuvos rytas Nr. 226)

PIRMAJAI LIETUVIŠKAI GIMNAZIJAI — 80

     Panevėžio valstybinė berniukų gimnazija švenčia 80 metų sukaktį. Ne kartą keitusi vardus ir politines nuostatas pagal vienos ar kitos okupacinės valdžios kepurę, mokykla sugebėjo išsaugoti gerą vardą, pedagoginį orumą, išugdė visą plejadą garsių mokslo vyrų. Dabar gimnazija pavadinta Juozo Balčikonio vardu.

     Sukakties proga buvo atidengtas Vytauto Ulevičiaus koplytstulpis, surengtas susitikimas su buvusiais gimnazistais. Gimnazijos muziejuje jo vadovas Vytautas Baliūnas pasako vis naujus faktus apie kiekvieną jo laidos auklėtinį. Visa istorija sudėta į V. Baliūno parengtą ir auklėtinių pastangomis išleistą knygą.

     Gimnazijos direktoriai yra buvę M. Putramentienė-Giedraitienė (1915-1918), J. Baronas (1918), J. Balčikonis (1918-1919), J. Yčas (1920-1925), K. Šakenis (1925-1927), J. Lindė-Dobilas (1927-1934), J. Elisonas (1935-1940). Dabar gimnazijai vadovauja R. Dambrauskas.

     Gimnazijoje yra dirbę meno žmonės G. Petkevičaitė-Bitė, J. Zikaras, P. Puzinas, V. Kairiūkštis, M. Karka, V. Paulauskas ir daugelis kitų garbių pirmosios nepriklausomos respublikos vyrų. (Lietuvos aidas Nr. 219)

ZUBOVŲ GIMINEI — 200 METŲ

     Šiaulių “Aušros” muziejuje surengta konferencija “Zubovai ir Lietuva”, skirta Zubovų giminės Lietuvoje 200-osioms metinėms. Joje buvo skaitomi pranešimai apie Šiaulių ekonomiją iki Zuovų, šviečiamąją ir kultūrinę Zubovų giminės veiklą Šiaulių krašte, rūpinimąsi žmonių sveikata, buitimi, aplinkosauga, apie Zubovų giminės eksponatus Šiaulių “Aušros” muziejuje ir kt.

     Ta proga muziejaus dailininkė Vita Andrulienė nupiešė šakotą šios šeimos genealoginį medį, prasidedantį nuo Jekaterinos II favorito grafo Platono Zubovo, “Titnago” spaustuvėje išspausdintos pranešimų tezės. Jose įrašyta ir tokia J. Kubiliaus mintis: “Imperatorė Jekaterina II Lietuvai padarė vienintelį gerą darbą — atsiuntė į šį kraštą Zubovus. Tarp plačios giminės atstovų — daug garsių ir garbingų žmonių. Tarp jų — Kaune gyvenantis architektūros istorikas Vladimiras Zubovas (šviesaus atminimo M. K. Čiurlionio dukros Danutės vyras), skulptorė Dalia Zubovaitė-Palukaitienė, architektas Vytautas Zubas ir kiti. Zubovai susigiminiavę ir su tokiomis garsiomis šeimomis kaip Daugirdai, Bilevičiai, Fledžinskai, Putvinskiai, Liutikai, Bielskiai. Zubovų rūmuose Šiauliuose dabar veikia ŠPI Dailės fakultetas. (Lietuvos aidas, Nr. 214)

PAGERBTAS ISTORIKAS KUN. P. RABIKAUSKAS

     Lietuvoje pagerbtas Romoje gyvenantis ir dirbantis mokslininkas kun. prof. Paulius Rabikauskas SJ. Jo 75-osios gimimo metinės paminėtos Vilniuje, Kaune, Kėdainiuose.

     Kaune istorikas kun. P. Rabikauskas buvo pagerbtas Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčioje ir po šv. Mišių surengtoje konferencijoje. Joje apie dabartinį Romos Popiežiškojo Grigaliaus universiteto profesorių, Lietuvių katalikų mokslo akademijos narį kun. P. Rabikauską kalbėjo dr. A. Vasiliauskienė, Jėzuitų vidurinės mokyklos direktorius kun. G. Vitkus, SJ. Jubiliatą sveikino VDU rektorius prof. B. Vaškelis ir Teologijos fakulteto prodekanas K. Žemaitis, Jėzuitų gimnazijos, vienuolių, Kauno dvasininkijos ir inteligentijos atstovai. (XXI amžius Nr. 76)

MIRUSIAJAM - RAMYBĖ IR PAGARBA

     Toks yra Pakruojo paminklotvarkininkų darbo devizas. Neseniai buvo organizuota talka sutvarkyti kapines Morkakalnio vietovėje, kur palaidoti per Pirmąjį pasaulinį karą žuvę vokiečių kariai (spėjama, kad ir rusų). Yra apie 500 kapų.

     Istoriniai šaltiniai teigia, kad žemės sklypą kapinėms davė baronų von Ropų šeima.

     Pavasarį planuojama kapines tvarkyti toliau. (Lietuvos aidas Nr. 209)

PAMANĖ, JOG SUVENYRAS

     Ne per seniausiai prie Vyriausybės rūmų buvo sustabdytas judėjimas. Kongresų rūmų statybose rasta dar nuo karo laikų likusi 82 mm mina. Sprogmenį aptiko statybininkė. Kasdama žemę ji pajuto, jog kastuvas atsimušė į kietą daiktą. “Suvenyras”, — pamanė moteris, pamačiusi neįprastą daikčiuką. Dėl viso pikto paėmė radinį ir parodė kolegai. Vyriškis, pamatęs “suvenyrą", ėmė šaukti... “Mesk, bomba!" nedvejodama moteris metė miną ant žemės. Gerai, jog “suvenyro" būta tvirto — nesprogo. Tuoj pat buvo iškviesta policija, minuotojai, gaisrininkai, greitoji pagalba. Minuotojai nutarė sprogmens niekur nevežti ir sunaikino vietoje. Nei premjeras Adolfas Sleževičius, nei kiti Vyriausybės rūmų darbuotojai evakuoti nebuvo. (Lietuvos aidas Nr. 222)

PIANISTAS A. SMETONA APIE PREZIDENTĄ A. SMETONĄ

     Lietuvoje jau šeštąjį kartą viešėjo pianistas Antanas Smetona, vyriausiasis nepirklausomos Lietuvos prezidento Antano Smetonos vaikaitis. Šiuokart jis buvo pakviestas Tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų konkurso žiuri nariu.

     “Lietuvos aido“ (214 nr.) paklaustas, kaip žiūri į A. Smetonos tėviškės (Užulėnio) atstatymo idėją, svečias atsakė: “Manau, kad svarbiau įgyvendinti Smetonos politinę filosofiją. Man svarbiau kultūrinis Smetonos palikimas, sentimentų sidabriniam šaukšteliui su inicialais A. S., kurį man siūlė už 10 dolerių vienas žmogus Kaišiadoryse, aš nejaučiu. Šiuo metu reiktų ne atstatinėti jo gimtinę, o bandyti suvokti ir taikyti kiekvienam sau asmeniškai A. Smetonos žodžius apie tai, kad Lietuva yra ne bejėgė, o mes — ne vargšai. Jei kiekvienas padarys viską, ką gali, tai ir Lietuva daug pasieks".

AR GIRDITE, PONAI?

     Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo ir vokiečių okupacijos metais ligoninėse žmonės buvo gydomi nemokamai. Tais sunkiais laikais sugebėta ligonines aprūpinti vaistais. O šiandien ir po sunkiausių operacijų ligoniai privalo turėti net savo tvarsliavos žaizdoms perrišti, nekalbant jau apie visokias “lašelines" ir kitus medikamentus. Šitokia padėtis yra net pačiame onkologijos centre.

     “Lietuvos ryto“ 247 nr. klausiama, ar yra apie tai girdėję valdžios ponai?

KUR ESATE JŪS, GRAŽIOS LIETUVIŠKOS TRADICIJOS?

     Ritasi per Lietuvą subeždžionėjimo banga. Kiekvienoje mokykloje sava beždžioniukų diskoteka ir atranka į tituluotąsias beždžiones. Ką jau bekalbėti apie vargšes lietuvių tautos tradicijas — dainas, žaidimus, papročius. Tai atgyvena! Kas kita — beždžionynai. Ką gi, gal tai ir tinkamiausias treninguotai, pižamuotai ir panašiai ga-riūniškai kultūrai renginys, bet kuo dėta kita, beždžionėti dar netrokštanti visuomenės dalis? Kaip jai skiepyti savo atžaloms meilę tikrajam menui, tikrajai kultūrai? “Valstiečio laikraščio" 8 nr. klausiama: gal šitai paaiškins Švietimo ir mokslo, gal Kultūros ministerijos.

SKAIČIAI IR FAKTAI

     Beveik šeštadalis vienišų žmonių gyvena Anykščių, Biržų, Ignalinos, Mažeikių, Molėtų, Pasvalio, Švenčionių, Ukmergės, Utenos rajonų kaimuose.

     38 proc. trisdešimtmečių ir vyresnių moterų, 16 proc. tokio pat amžiaus vyrų netekę sutuoktinių.

     Vienišam vyrui šalyje tenka dvi, kaime dviem vyrams — penkios tokio likimo moterys.

     2000 kalorijų kasdien turėtų gauti “vidutinis" žmogus — nebadaujantis, nedirbantis sunkaus fizinio darbo. Pagyvenusios moters veiklos centro “Gaja“ narės, pasitelkusios savo sumanumą ir patirtį, pabandė surašyti būtiniausias pensininko išlaidas. Kasdieniniame jo meniu: duonos — 150, miltų ir kruopų — 100, pieno — 500, mėsos gaminių, varškės — po 50, sviesto — 10, cukraus — 30, daržovių ir vaisių — 700 gramų, pora kiaušinių. Ir toks varganas “krepšelis" per mėnesį atsieina 133 litus. Bet maisto produktai kone kasdien brangsta. Žmogus (kad ir niekam nereikalingas pensininkas) ne vien juoda duona gyvas. Tenka pasaulinėmis kainomis mokėti už būsto šildymą, apšvietimą, už vandenį. Ligai prispaudus, reikia pirkti “auksinius" vaistus, susiprasti ir atsilyginti už “nemokamą" gydymą. Tenka ir batus susitaisyti, ir muilo nusipirkti. Kai kas ryžtasi net laikraštį užsisakyti. “Gaja" paskaičiavo, kad tiems būtiniausiems reikalams tektų kloti 98 litus. Tačiau realiosios išlaidos kur kas didesnės. Juk plyšta drabužis, tenka protezuoti dantis, keisti akinius, nors retsykiais važiuoti aplankyti artimųjų kapus, toliau gyvenančius giminaičius. Reikia remontuoti būstą, taisyti buitinius prietaisus. “Gajos" nuomone, pati mažiausia pensija turėtų būti 281 litas. 47 proc. jos tektų maistui, penktadalis — komunalinėms išlaidoms. (Apžvalga Nr. 30)