Spausdinti

Paruošė MARIJA A. JURKUTĖ

TARPTAUTINIO BAKALAUREATO MOKYKLA VILNIUJE

     Jeigu Lietuvoje pavyks rasti anglų kalba dėstyti galinčių mokytojų, po dvejų metų Vilniuje duris atvers tarptautinė bakalaureato mokykla. Takią nuomonę pareiškė Lietuvoje viešėjusi Tarptautinio bakalaureato direktorė Europai Monica Flodman. Ji per tris vizito dienas buvo susitikusi su Švietimo ir moksle? ministerijos bei Vilniaus miesto Švietimo skyriaus vadovais, taip pat aukštųjų Lietuvos mokyklų rektoriais ir prorektoriais.

     Beveik devyniose dešimtyse pasaulio šalių veikia apie 650 tokių prestižinių mokymo įstaigų, kurias paprastai lanko dažnai gyvenamąją vietą keičiančių diplomatų, verslininkų, garsių menininkų vaikai. Konkursą laimėję 16-19 metų jaunuoliai tarptautinėse bakalaureato mokyklose ugdomi dvejus metus. Čia jie mokomi 6 dalykus, kuriuos moksleiviai pasirenka iš tiek pat grupių.

     Mokslas jose nemokamas, bet už baigiamuosius egzaminus kiekvienam tenka sumokėti 500 Šveicarijos frankų - apie pusantro tūkstančio litų. Šių mokyklų auklėtiniai įgyja visame pasaulyje pripažįstamą vidurinio išsilavinimo atestatą ir gali stoti į daugelį pasaulio universitetų, akademijų ar institutų.

     M. Flodman lankėsi Vilniaus Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje bei sostinės Tiksliųjų, gamtos ir technikos mokslų licėjuje. Ekspertės manymu, šiame licėjuje galima būtų įsteigti tarptautinio bakalaureato mokyklos klases. Mat reikalavimus atitinka šios mokyklos auklėtinių skaičius -jų čia yra apie 300, o Salomėjos Nėries mokyklą lanko per tūkstantį moksleivių.

     Tačiau, norint įsteigti tokią mokyklą Lietuvoje, reikia ne tik galinčių angliškai dėstyti bendrąsias disciplinas pedagogų, bet ir lėšų.

     Išspręsti pastarąją problemą galima pritraukiant užsienio investuotojus, mat pradedamos plėtoti verslą užsienyje Vakarų kompanijos į svetimą šalį siunčia nemažai savo firmos darbuotojų, kurie pakeisti gyvenamąją vietą sutinka tik su šeima, todėl stambios kompanijos gana dažnai investuoja į tokius projektus. Be to, finansiškai padėti, steigiant tarptautinę bakalaureato mokyklą, žada ir Atviros Lietuvos fondas.

     Pasaulyje tokios mokyklos steigiamos jau nuo 1960 metų, o Rytų Europoje tai daryti pradėta 1989 metais. (Lietuvos aidas Nr. 120)

MOKSLEIVIŲ SVEIKATA BLOGĖJA, MOKYKLOSE PLINTA ŽALINGI ĮPROČIAI

     Bendros lavinimo mokyklų moksleivių sveikata blogėja, Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos kolegijos posėdyje sakė šios ministerijos Ugdymo turinio skyriaus vyriausioji specialistė Valentina Bendoraitienė. Tik 53,5 proc moksleivių yra pirmos sveikatos grupės (1991 m. šios grupės moksleivių buvo 59,2 proc.). Vidurinėse mokyklose plinta žalingi įpročiai: rūkymas, girtavimas, narkotikų vartojimas. Daugelis vyresniųjų klasių moksleivių vartoja nervų raminamuosius vaistus nuo nemigos.

     Moksleiviai daugiausia serga kvėpavimo sistemos, nervų ir judėjimo organų, parazitinėmis ir infekcinėmis ligomis. 1995 m. pradėta analizuoti gimnazistų sveikatą. Ji neretai blogesnė negu bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių (dvigubai daugiau sergančių nervų ligomis, dvigubai daugiau turi iškrypusi stuburą).

     Visuomenės sveikatos centrų atlikti tyrimai rodo, kad mokyklų materialinei bazei gerinti kasmet skiriama vis mažiau lėšų, dažnai pažeidžiamos dirbtinio apšvietimo mikroklimato higienos normos. 1995 m. už įvairius higienos normų pažeidimus nubausti 776 ikimokyklinių įstaigų, bendrojo lavinimo mokyklų darbuotojai, 169 asmenys atleisti iš darbo.

     Net 359 vidurinėse ir pradinėse mokyklose nėra valgyklos ar bufeto. Per mažai rūpinamasi kūno kultūra. 347 mokyklose nėra sporto salių.

     Moksleivių skirstymas į fizinio lavinimo grupes netikslus ir pavėluotas. Pasitaiko nemotyvuoto ilgalaikio atleidimo nuo kūno kultūros pamokų, ypač 9-12 klasėse.

     Mokyklų medicinos kabinetuose trūksta vaistų pirmajai pagalbai suteikti. Kai kuriose mokyklose nėra medicinos kabineto arba jis įrengtas nesilaikant higienos reikalavimų. Panaši padėtis ir ikimokyklinėse įstaigose - kai kur panaikinti vyresniųjų medicinos seserų etatai, dideliuose lopšeliuose-darželiuose yra tik 0,25-0,5 vaikų maitinimą prižiūrinčios medicinos sesers etato.V. Bendoraitienė teigė, kad nepatenkinama medicinos priežiūros būklė yra ir privačiose mokyklose.

     Valstybinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, ikimokyklinėse įstaigose pastaraisiais metais smarkiai padidėjo bendras vaiku sergamumas, o infekcinėmis ligomis, palyginti su 1994 metais, išaugo 1,5 karto.

     Spalinukėmis apsikrėtęs kas penktas ikimokyklinukas ir kas ketvirtas pradinukas. Infekcinėmis ligomis daugiausia vaikų serga Vilniaus ikimokyklinėse įstaigose. (Lietuvos aidas Nr. 126)

KGB ČIULPTUVAI

     Buvęs generalinės prokuratūros ypatingų bylų tardytojas K. Mileraitis, tyręs KGB organizuotos Lietuvos priedangos organizacijų veiklą, pareiškė, kad KGB agento A. Klimaičio (“Kliugerio”) veikimas visiškai atskleistas. A. Klimaitį padarė “verslininku” Lietuvos SSRS KGB I skyriaus vadovas V. Karinauskas. K. Milkeraitis pabrėžė, kad “Kliugeris”, apskritai asmuo be pilietybės, turėjo SSRS piliečio pasą ir juo naudojosi kelionėse į Lietuvą iki 1990 metų. Garsiąją A. Klimaičio firmą “Litkomerz GmbH” 1989 metais “palaimino” LSSR “premjeras” V. Sakalauskas ir tuometinė jo pavaduotoja K. Prunskienė.

     Tais pačiais metais minėti asmenys davė nurodymą valstybiniam plano komitetui rekomenduoti užsienio valiutos turinčioms įmonėms bendradarbiauti su Klimaičiu. Aštuonios Lietuvos įmonės įnešė į Klimaičio organizuojamą įmonę 165 tūkst. Vokietijos markių. Žinoma, pats organizatorius savo žadėtos 10 tūkst. markių dalies neįnešė. Vėliau Klimaitis Hamburge įkūrė ir kitą “AWA” firmą - tipišką, pasak K. Milkeraičio, KGB priedangos organizaciją. Tik šiemet vasarą

     A. Klimatis, negavęs LDDP vadų žadėto posto, atskleidė, jog tarp minėtos firmos steigėjų buvo A. Brazauskas ir V. Beriozovas. Ir firmos “AWA” pavadinimas sukurtas pagal šios trijulės vardų pirmąsias raides. Anot K. Milkeraičio, dabar, kai A.

     Brazauskas yra prezidentas, o V. Beriozovas jo patarėjas, jų abiejų akcijos parduotos Klimaičiui simboline kaina už 1 markę. K. Milkeraitis stebėjosi, kodėl Lietuvos įmonių vadovai, sukišę pinigus Klimaičiui ir juos praradę, nepareiškia jokių pretenzijų. K. Milkeraičiui to paklausus, vienas iš jų firmos vadovas V. Babilius atsakęs, jog “Brazauskas prašęs neskandinti Klimaičio”.

     Klimaičio baudžiamąją bylą tyręs tardytojas sakė, kad bylą numarino Generalinė prokuratūra, o pats tuometinis generalinis prokuroras A. Paulauskas be tardymo žinios davęs sutikimą KGB šnipui Klimaičiui išvykti į Vokietiją, kur jis, slėpdamas galus, ir likvidavo “Litkomerz” firmą.

     K. Milkeraitis atkreipė dėmesį, kad ir pats kovos su korupcija įvairių planų rengėjas E. Bičkauskas daug prisidėjo prie A. Klimaičio bylos numarinimo ir tiesos užslėpimo. Pasak K. Milkeraičio, iš Generalinės prokuratūros jis pasitraukęs pats, supratęs, kad nebus leista jam toliau dirbti.

     Surengtoje spaudos konferencijoje A. Klimaitis neigė savo ryšį su KGB, nors ir pripažino daugumą K. Milkeraičio paskelbtų faktų. (“XXI amžius” Nr. 71)

KEISTA SITUACIJA

     “Lietuvos aidas” (Nr. 163) paskutiniame puslapyje išspausdino pensininko Jurgio Petraičio Malonės prašymą Prezidentui A.M. Brazauskui, kuriame prašoma jį nuteisti kalėti iki gyvos galvos, nes iš 180 litų pensijos žmogus negalįs išgyventi. Pensininkas teigia suprantąs, kad kalinį išlaikyti valstybei kainuoja brangiau nei kokį niekam nereikalingą pensininką, todėl mainais siūlo savo pensiją kaip kompensaciją grąžinti valstybės biudžetui.

     Suprantama, tai humoras, tiesa - liūdnas humoras. Bet po šio Malonės prašymo pasirodymo laikraštyje skaitytojai susidomėjo, kiek iš tikrųjų kainuoja valstybei vieno kalinio išlaikymas.

     Vidaus reikalų ministerijos Pataisos reikalų departamento direktorius Jonas Bleževičius paaiškino, jog pagal 1990 m. gruodžio 29 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 393 nustatytas normas (jos taikomos ir dabar) vieno kalinio išlaikymas per parą valstybei kainuoja 13-14 litų. Iš šios sumos tiesiogiai kalinio maitinimui skiriama 2,5-3 litai. Taigi per mėnesį valstybė vienam kaliniui išleidžia apie 380-420 litų (maistui - 75-90 Lt) per metus - 4680-5040 litų (maistui - 900-1800 Lt).

     Deja, buvo teisus pensininkas Jurgis Petraitis - kalinį išlaikyti valstybei kainuoja brangiau negu visą gyvenimą dorai dirbusį ir mokesčius valstybei mokėjusį pensininką. (“Lietuvos aidas” Nr. 178

ATKURTA ANTROJI DR. VINCO KUDIRKOS "TILTO" PAMINKLINĖ PLOKŠTĖ

     Kudirkos Naumiestis. Šiais metais sukako 100 metų, kai didysis varpininkas Vincas Kudirka sukūrė savo garsiąją satyrą “Lietuvos tilto atsiminimai” — tilto pasakojimą apie Lietuvą, kovojančią dėl teisės išlikti ir tikinčią tą kovą laimėti.

     Šiais satyrai atminti Kudirkos Naumiesčio tiltas per Šešupę buvo pavadintas Dr. Vinco Kudirkos tiltu. Sovietmety nuo jo buvo nuplėštos abi paminklinės plokštės, o pats tiltas pervadintas raudonarmiečio Viktoro Zimino vardu. 1988 m. sugrąžinus tiltui Dr. Vinco Kudirkos vardą, jį papuošė dvi vienodos paminklinės plokštės, nes antrosios nepavyko surasti. 1992 m. pabaigoje nuo tilto abi plokštės vėl buvo piktadarių nuplėštos.

     Praėjusiais metais prie tilto buvo pritvirtinta tik viena paminklinė plokštė. Nesuradus nuotraukų, antrąją imtasi atkurti iš žmonių atsiminimų. Jos modelį atkūrė dailininkė Skaistė Žilienė. Abiejų plokščių rėmėjai buvo Susisiekimo ministerija, Vilniaus AB “Eidra” ir JAV gyvenanti kraštietė Marytė Gudaitytė-Braškienė. (“Lietuvos aidas” Nr. 127)

CIGARETĖS BUS MAŽIAU KENKSMINGOS

     Iki 2007 metų Lietuvoje pardavinėjamų cigarečių kenksmingumas gerokai sumažės. Vyriausybė patvirtino 1 cigaretėje esančių tabako dervų leistino kiekio normas. Jos bus nuosekliai mažinamos.

     Nuo 1998 metų į Lietuvą nebus galima įvežti ir čia gaminti cigarečių, jei vienoje jų yra daugiau kaip 20 miligramų tabako dervų.

     Nuo 2000 metų leistina kiekio norma - ne daugiau kaip 15 miligramų, o nuo 2007 metų - ne daugiau kaip 12 miligramų.

     Kontroliuojant griežtai reikalavimų tabako gaminiams laikymąsi, iškyla problemų, nes Lietuvoje šiuo metu nėra laboratorijų, kurios galėtų nustatyti sveikatai kenksmingų dervų kiekį cigarečių dūmuose. Todėl deramasi su oficialiai akredituotomis laboratorijomis užsienyje. Pesticidų kiekį tabako produktuose numatoma tirti Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikiniame mitybos centre. (“Lietuvos aidas”.

PESIMISTAIS TAPO 85 PROC. GYVENTOJŲ

     Daugiau kaip aštuoni iš dešimties suaugusių Lietuvos gyventojų teigia, kad gyvenimas Lietuvoje blogėja. Tokias žmonių nuotaikas atspindi “Baltijos tyrimų” apklausa, kurios rezultatus paskelbė dienraštis “Respublika”.

     1992 rugpjūtį 62 proc. suaugusiųjų teigė, kad gyvenimas Lietuvoje iš esmės krypsta į bloga, o šių metų rugpjūtį taip manė jau 85 proc. gyventojų. Kad reikalai gerėja, prieš ketverius metus manė 19 proc. gyventojų, dabar optimistų sumažėjo iki 13 proc. Moterys už vyrus nusiteikusios pesimistiškiau - iš jų 89 proc. teigia, kad reikalai blogėja. Jų nuostatai pritaria 91 proc. vyrų.

     Už miestiečius pesimistiškiau nusiteikę kaimo ir nedidelių miestelių gyventojai, o pagal amžiaus grupes labiausiai per ketverius metus pakito vyresnių nei 60 metų gyventojų nuomonė. Blogai šalies kryptį dabar vertina net 91 proc. šios grupės asmenų. Žmonės taip pat mano, kad per ketverius metus prastėjo ir šalies ekonomikos būklė. Kad ji labai pablogėjo, teigia 45 proc. gyventojų, kad pablogėjo šiek tiek - 31 proc. Labai gerai ekonomikos būklę vertino tik 0,3 proc. piliečių.

     Pažymėtina, kad šeimos materialinės būklės blogėjimą vertino apklaustieji santūriau nei Lietuvos ekonomikos. Kad labai pablogėjo šeimos materialinė padėtis, nurodė 39 proc. gyventojų, kad truputį - 32 proc. Nepaisant išaugusio pesimizmo, Lietuvos piliečiai rinkos ekonomikai pritaria. Kad reikia kurti rinkos ekonomiką, prieš ketverius metus teigė 80 proc. gyventojų, dabar - 79 proc. Reformai anksčiau nepritarė 7 proc., dabar - 16 proc. suaugusiųjų. 45 proc. žmonių mano, kad rinkos ekonomika kuriama per lėtai, 24 - per greitai. Prieš ketverius metus atitinkamai galvojo 36 proc. ir 19 proc. piliečių. Daugiausiai rinkos ekonomikos šalininkų yra jaunų ir išsilavinusių žmonių grupėse. (“Lietuvos aidas” Nr 203)