Spausdinti

Paruošė MARIJA A. JURKUTĖ

MARIJAMPOLĖS NAUJOS GATVĖS PRIMINS IŠNYKUSIUS SŪDUVOS KAIMUS

     Marijampolės miesto taryba savo sesijoje suteikė vardus naujoms miesto gatvėms.

     Įamžintas žymaus lietuvių mokslininko Algirdo Juliaus Greimo atminimas. A. J. Greimas, Rygiškių Jono gimnazijos auklėtinis, savo Tėvynę vėliau garsino semiotikos darbais Prancūzijoje.

     Ištiesta epocha Lietuvos aviacijos istorijoje — brigados generolo, lėktuvų konstruktoriaus Antano Gustaičio darbai. Jis, kaip ir Pranas Dovydaitis, ateitininkų kūrėjas, profesorius, žurnalų leidėjas, taip pat baigė tą pačią Rygiškių Jono gimnaziją. Nuo šiol ir jų vardais vadinsis dvi miesto gatvės.

     Gatvės pavadintos ir Tauro apygardos kūrėjo kunigo A. Yliaus bei dviejų šios apygardos vadų Z. Drungos ir A. Baltūsio vardais.

     Naujos miesto gatvės pavadintos jau išnykusių Sūduvos kaimų Budavisko, Išdagėlių, Šarkaičių, Panausupio, Užuoganų, Pavasakės, Raudonųjų šaltinių, Juodųjų šaltinių, Ringovėlės vardais.

     Svarstyta ir Kosmonautų gatvės pakeitimo R. Stankevičiaus vardu bei L. Giros pakeitimo Bergiš Gladbacho vardu klausimas. Marijampoliečiai draugauja su Vokietijos miestu Bergiš Gladbachu, o marijampolietis lakūnas bandytojas R. Stankevičius buvo realus kandidatas į Sovietų Rusijos kosmonautus. (Lietuvos aidas Nr. 228)

SKURSTAME

     Socialinių mokslų daktaro Antano Petrausko duomenimis, penktadalio Lietuvos gyventojų pajamos yra mažesnės negu valdžios nustatytas minimalus gyvenimo lygis. Darbo ir socialinių tyrimų institutas teigia, kad minimaliam gyvenimo lygiui garantuoti kiekvienam šeimos nariui reikėtų 268 Lt per mėnesį. Deja, šiuo metu oficialus minimalus gyvenimo lygis yra tik 70 litų per mėnesį (nuo spalio 1 d. — 80 Lt.). Tai yra net 3,8 karto mažiau nei skaičiuojamas MGL.

     Akivaizdų Lietuvos gyventojų nuskurdimą parodo jų vartojamų išlaidų struktūra. Lietuvoje 1989-1991 m. šeimų vartojamųjų išlaidų struktūroje išlaidos maistui sudarė 33,9-38,3 proc. visų pajamų, o nuo 1992 m. iki šiol jos svyruoja nuo 57 iki 61,7 proc. Žodžiu, jau ketvirti metai didelė Lietuvos gyventojų dalis gyvena tik tam, kad valgytų. Pasak A. Petrausko, dviem turtingiausiems visuomenės sluoksniams, t.y. dvidešimčiai procentų turtingųjų, atitenka 42,8 proc. visų gyventojams mokamų piniginių pajamų. Tuo tarpu 20 proc. skurdžių tenka vos 6,6 proc. visų pajamų. Nuolatinis skurdas veda žmones prie savižudybių. Dabar per 40 dienų nusižudo tiek žmonių, kiek šio amžiaus trečiąjį dešimtmetį nusižudydavo per metus. Paskutiniaisiais metais mirtingumas Lietuvoje padidėjo 21 proc., o gimstamumas sumažėjo 17 proc. Vis labiau mažėja vidutinė Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmė. Nuo šių metų sausio 1-sios pradėtas ilginti pensinis amžius. Dabar jau du trečdaliai Lietuvos vyrų ir moterų miršta, nesulaukę 60 metų. Tuo tarpu toliau didinamos valstybės valdymo išlaidos. Seimas “pataisė” šių metų valstybės biudžetą, padidindamas valdymo išlaidas 12 mln. litų. Tuo pačiu Seimas, šiemet jau keturis kartus “taisęs” Valstybės biudžetą, sumažino išlaidas sveikatos apsaugai 400 tūkst. litų. (XXI amžius Nr. 65)

GEDIMINO PAMINKLAS BUS LIEJAMAS TALINE

     Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino paminklas bus liejamas Talino “ARS-Monumental” liejykloje. Paminklo gamyba Estijoje kainuos beveik 100 tūkst. Lt pigiau nei Lietuvoje.

     Vyriausybė, atsižvelgdama į tai, kad paminklas statomas iš suaukotų lėšų ir valstybės skirtos bronzos, išimties tvarka leido be muito išvežti į Estiją 15 tonų bronzos.

     Vytauto Kašubos sukurtą Vilniaus įkūrėjo Gedimino paminklą planuojama pastatyti Vilniuje metų viduryje.

     Skulptorius Mindaugas Šnipas sako, jog Taline bus išlietas kunigaikštis Gediminas ir jo žirgas. Šiomis dienomis į Estijos sostinę turėtų būti išvežtos Gedimino figūros formos. Iš bronzos išlietos figūros turėtų būti atgabentos į Vilnių birželio mėnesį.

     Lietuvoje paminklo liejimas kainuotų apie 400 tūkst. Lt, o Estijoje — daugiau nei 200 tūkst. Lt. Su transporto išlaidomis nuliejimas kainuos apie 300 tūkst. Lt. (Lietuvos aidas Nr. 229)

DR. JONO BASANAVIČIAUS PAMINKLAS STOVĖS VILKAVIŠKIO CENTRE

     Mintis pagrindinėje Vilkaviškio aikštėje, pavadintoje Atgimimo vardu, pastatyti paminklą lietuvių tautos patriarchui dr. Jonui Basanavičiui puoselėjama nuo Atgimimo pradžios. Žmonės aukojo, kiek kas galėjo, bet, keičiantis ekonominėms sąlygoms, iš suaukotų tūkstančių rublių liko keli šimtai litų.

     Šiuo metu akmuo paminklui iš Ukrainos jau pargabentas į Vilniaus paminklų dirbtuves. Buvo galima pradėti tašyti, tačiau, pasak rajono mero Jono Mečio, vis derėtasi dėl darbo kainos, nėra savivaldybėje tokių didžiulių lėšų, kokių užsiprašė meistrai, neturi iš kur imti. Pagaliau susitarta mokėti dalimis — kiekvieną mėnesį po 10 tūkst. Lt. Visas darbas kainuos daugiau kaip 200 tūkst. Lt. Pusę sumos žada dengti Marijampolės apskritis. Juk Lietuvoje dar nėra J. Basanavičiui deramo paminklo, todėl jo pastatymas turėtų būti visos Lietuvos žmonių garbės reikalas.

     Tašymo darbus planuojama baigti kitą vasarą. Tada bus rekonstruojama aikštė, kur stovės J. Basanavičiaus paminklas. (Lietuvos aidas Nr. 231)

TUBERKULIOZĖS PAVOJUS

     Sveikatos apsaugos ministerijos Medicinos skyriaus konsultantė B. Grinbergienė teigia, kad Lietuvoje grėsmingai plinta turberkuliozė. Pasak jos, 1980 metais buvo išaiškinta 1310 šia liga sergančių žmonių, o 1994 metais iš viso buvo 8928 tuberkulioze sergantys žmonės. Lietuvoje daugiausia sergama plaučių bei kvėpavimo organų tuberkulioze.

     Gydytojai atkreipia dėmesį, kad labai trūksta lėšų tuberkulioze sergančių žmonių maistui ir medikamentams. (XXI amžius Nr. 83)

IŠ PASIPRIEŠINIMO ISTORIJOS

     Visuomenė dar nedaug žino apie pogrindinį žurnalą “Aušra”, ėjusį nuo 1975 m. iki Sąjūdžio. Šiemet nuo jo pradžios sukanka 20 metų. Šis antikomunistinis leidinys be išlygų priešinosi okupantų ideologijai ir režimui. Drauge su “Katalikų Bažnyčios Kronika” ir kitais pogrindžio leidiniais jis gynė valstybingumą, kultūrą, žadino tautinio atgimimo nuotaikas.

     Žurnalo idėja kilo Amerikoje, kunigas Pranciškus Račiūnas ją parvežė į Lietuvą. Viename aktyvesnių kunigų susitikime ir buvo nutarta leisti tautinį politinį leidinį kaip J. Basanavičiaus “Aušros” tąsą, netgi tęsiant jos numeraciją.

     Lietuvoje suredaguota ir mašinėle spausdinta “Aušra” pasiekdavo Vakarus, kur JAV akademinė skautų “Vyčių” leidykla leido atskirais tomais (išėjo septyni tomai). Iš ten žurnalas vėl grįždavo į Lietuvą. Jo medžiaga naudojosi Vatikano, “Laisvosios Europos” ir kitos stotys.

     Pirmuosius keturis numerius redagavo kun. Sigitas Tamkevičius, vėlesnius — kun. Lionginas Kunevičius. Iš viso išėjo 56 numeriai. Taigi daugiausia jėgų leidiniui atidavė kun. Lionginas Kunevičius (1932-1994), dirbęs nuolatos persekiojamas KGB. Gelbėjo gera konspiracija — per 13 metų leidėjas KGB agentų nebuvo susektas.

     “Aušros” redaktorius priklausė tam kunigų sluoksniui, kuris nėjo į kompromisus su okupantais, todėl patyrė daugelį tos valdžios nuobaudų: buvo blaškomas po parapijas, bandyta iš jo atimti kunigo darbo pažymėjimą, buvo pasiųstas kareiviauti į sovietų armiją. Apie savo gyvenimą ir veiklą kunigas L. Kunevičius yra parašęs prisiminimus.

     “Aušros” 20 metų sukakties minėjimas įvyko Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios salėje. (Lietuvos aidas Nr. 227)

SOCIALISTAI REMTINI SEIMO NARIAI

     Lietuvos sostinėje jau nebėra nė vienos valgyklos ar užkandinės, kurioje galima būtų papietauti už penkis litus. Vienintelė valgykla, kur galima pavalgyti už tokią sumą, yra Seime. Visa bėda, kad į jį patekti gali tik turintys Seimo nario pažymėjimą... (XXI amžius Nr. 83)

GATVĖ, BUVUSI TREMIAMŲ ŽMONIŲ LIUDININKE, PAVADINTA A. BORISEVIČIAUS VARDU

     Kazlų Rūdoje (Marijampolės r.) prieš karą buvusi Bažnyčios gatvė, o sovietmečiu tapusi Stoties, dabar rajono tarybos sprendimu pavadinta vyskupo Vincento Borisevičiaus vardu.

     Gatvė taip pervadinta neatsitiktinai. Ji yra netoli geležinkelio stoties, iš kurios sovietmečiu buvo Sibiran tremiami žmonės.

     Pirmą kartą gatvės pavadinimą bandyta pakeisti prieš keletą metų. Tačiau pirmasis bandymas nepavyko, prieš siūlomą pavadinimą buvo nuteikti net gatvės gyventojai.

     Šiais metais klausimas apie gatvės pavadinimo keitimą vėl prisimintas. Šį kartą balsuojant iš 20 rajono tarybos narių susilaikė tik du. Taigi nuo šiol buvusio Stoties gatvė vadinsis vysk. V. Borisevičiaus vardu. (Lietuvos aidas Nr. 231)

LIŪDNA STATISTIKA

     Statistikos departamento duomenimis, kasdien Lietuvoje nusižudo 5 žmonės. Savižudybių vis daugėja: pernai nusižudė 76 proc. daugiau žmonių nei 1990. Vyrų nusižudo 5,5 karto daugiau nei moterų, o kaime vyrai žudosi beveik du kartus dažniau negu mieste. Vyrų savižudybių skaičius Lietuvoje (100.000 gyventojų tenka 81,9) — didžiausias Europoje. Jeigu 1992 m. iš viso nusižudė 1023 vyrai ir 271 moteris, tai pernai šie skaičiai sudarė jau 1441 ir 262. Nežiūrint šių baisių skaičių, Lietuvoje nėra nė vieno gyvenimo krizių įveikimo centro, net neužsimenama apie išgelbėtų savižudžių reabilitaciją. (XXI amžius Nr. 65)

VOKIETIJOS DOVANA TOMUI MANUI

     Lietuvos kultūros ministerijoje įvykusioje spaudos konferencijoje buvo pristatyta įkurta ne pelno organizacija — Tomo Mano kultūros centras, kurio tikslas — globoti ir puoselėti rašytojo ir jo šeimos humanistinį palikimą, skatinti Baltijos ir Europos šalių mokslininkų bei menininkų kontaktus. Centro steigėjai — Kultūros ministerija, Klaipėdos universitetas ir Neringos miesto taryba. Ateityje šį centrą turėtų remti ir Atviros Lietuvos fondas.

     Vokietijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Reinhardas Krausas kultūros ministrui Juozui Nekrošiui įteikė 100 tūkstančių Vokietijos markių čekį (pasak ambasadoriaus, šie pinigai gauti iš Vokietijos darbininkų), skirtą T. Mano vasarnamiui Nidoje restauruoti. Restauravimo projektą T. Mano kultūros centro organizatoriai parengė prieš trejus metus. Vasarnamis deramai nebuvo restauruotas nuo Antrojo pasaulino karo. Numatyta, kad iki pavasario vasarnamyje bus atstatytos autentiškos verandos, langų, lubų, grindų bei durų konstrukcijos, pastatas turi būti pritaikytas Tomo Mano kultūros centro veiklai. (Apžvalga Nr. 45)

SUTAPIMAI TIK TRUKDO

     Mažeikiuose gyvena du Arūnai Undžiai — vienas ju sulaikytas kaip aferistas, o kitas, dvylika metų už pirmąjį vyresnis, dirba akcinėje bendrovėje “Būtingės nafta” vairuotoju. Nesusipratimai prasidėjo tada, kai Mažeikių rajono policija susidomėjo 1973 metais gimusio Arūno Undžio veikla. Jis jau buvo teistas už vagystes, grobimą ir svetimo turto užvaldymą apgaulės būdu. Pastaruoju metu šiam A. Undžiui iškelta baudžiamoji byla už tai, kad jis siūlydavo Žemaitijos gyventojams dyzelinį kurą, pasiimdavo pinigus ir po to dingdavo.

     Apgautieji žmonės pagal telefono abonentų knygą surado kitą Arūną Undžį ir kai kurie jų nenorėjo nė girdėti, kad tai tik nelaimingas pavardžių sutapimas. Pasak niekuo dėto “Būtingės naftos” vairuotojo, pašlijo santykiai su bendradarbiais, giminaičiais ir pažįstamais. (Lietuvos rytas Nr. 289)