Spausdinti

Paruošė MARIJA A. JURKUTĖ

SVEIKINAME! DŽIAUGIAMĖS IR DIDŽIUOJAMĖS!

    Kauno arkivyskupas, kardinolas Vincentas Sladkevičius, 1995 m. rugpjūčio 20 d. sulaukęs 75-ojo gimtadienio, pagal bažnytinės teisės kodekso 401 kanoną įteikė Šventajam Tėvui Jonui Pauliui II savo prašymą atsistatydinti iš užimamų pareigų.

    Šv. Tėvas arkivyskupo V. Sladkevičiaus įpėdiniu paskyrė vyskupą Sigitą Tamkevičių, SJ, kuris lig šiolei ėjo vyskupo augziliaro pareigas.

    S. Tamkevičius gimė 1938 m. lapkričio 7 d. Gudonių km., Alytaus apskrityje. 1955 m. baigė Seirijų vidurinę mokyklą ir įstojo į Kauno kunigų seminariją. Iš trečio kurso buvo paimtas į sovietinę kariuomenę. Seminariją baigė atitarnavęs — 1962 metais. Tais pačiais metais balandžio 23 d. Telšių vyskupo P. Maželio įšventintas kunigu. Nesutarimai su valdžia prasidėjo jau pirmaisiais darbo metais Alytuje. Tuo metu ypatingai buvo varžoma religija: į seminariją leido priimti ribotą skaičių auklėtinių, už mažiausią smulkmeną iš kunigų atimdavo registracijos pažymėjimą (dokumentas, išduodamas Tarybų valdžios organų, suteikiantis teisę dirbti kunigu); buvo draudžiama kunigams mokyti vaikus tikybos, už ką ir buvo labai baramas S. Tamkevičius. Rimtesni konfliktai prasidėjo Lazdijuose po vieno pamokslo, kuriame žmonėms buvo papasakota apie Muravjovą “koriką”. S. Tamkevičius perkeliamas dirbti į Kudirkos Naumiestį. “Tarybinis mokytojas” tuo metu išspausdino apie S. Tamkevičių straipsnį “Ne tais laikais gimęs”, kuriame su viltimi buvo rašoma, kad ir iš kitų parapijų būsiąs greitai išvytas. Ir tikrai — po to dirbo Prienuose, Vilkaviškyje, Simne. Visur nuolat kildavo konfliktai su sovietine valdžia, už tai valdžios įsakymu ir buvo mėtomas iš parapijos į parapiją.

    S. Tamkevičiaus pamokslų klausydavosi ne vien tikintys, bet ir tie kurie persekiojo jį. Vykdomųjų komitetų pirmininkų pirmieji pavaduotojai arba religijos reikalų įgaliotiniai dažnai kviesdavosi S. Tamkevičių pas save, cituodavo ištraukas iš pamokslų, analizuodavo juos, bardavosi. Kartą pakako pasakyti, kad Džonsonas, nors prezidentas, bet eina į bažnyčią ir yra tikintis. Tada S. Tamkevičius gavo pylos, jog giria ne Kosyginą, o kapitalistą prezidentą. Dirbant Vilkaviškyje buvo atimta teisė eiti kunigo pareigas — už peticiją, kad į Kunigų seminariją leistų priimti daugiau klierikų. Metus laiko teko dirbti Vilkaviškio metalo gamykloje “Pasaga” darbininku, kloti Prienų melioracijoje vamzdelius.

    Gal patys reikšmingiausi S. Tamkevičiaus metai ir buvo tuomet, kai valdžia draudė eiti kunigo pareigas: pats gyvenimas išmokė dirbti pogrindyje su jaunimu, įsijungti į pogrindžio spaudos rengimą (“Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika”, “Aušra”). Teko daug rizikuoti, daug laiko tam paskirti. 1978 m. lapkričio 13 d. S. Tamkevičius kartu su kitais keturiais kunigais įkuria tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą ir dalyvauja jo veikloje iki suėmimo.

    1983 m. gegužės 5 d. per kun. Alfonso Svarinsko teismą S. Tamkevičiui buvo užvesta baudžiamoji byla, čia pat salėje jis buvo suimtas, vėliau buvo sudaryta 23 tomų byla. S. Tamkevičiui inkriminavo komiteto veiklą, “Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos” leidimą ir 15 pamokslų. Visa tai buvo traktuojama kaip Tarybų valdžios šmeižimas su tikslu susilpninti socialistinę santvarką. įvykęs “viešas” teismas, kurio metu į salę visuomenės neleido, S. Tamkevičių nuteisė 10-čiai metų: penkerius griežto režimo ir ketverius tremties. Į Lietuvą sugrįžo 1988 m. pabaigoje. Lietuvoje jau buvo prasidėjęs Atgimimas...

    Viename interviu, paklaustas, koks devizas ženklino jo gyvenimą, S. Tamkevičius atsakė taip:

    — Mano svarbiausią devizą, kartu ir pasirinktą vienuolišką pašaukimą išreiškia keturi žodžiai: Ad majorem Dei gloriam — visa didesnei Dievo garbei. Į tuos žodžius man telpa viskas. Prašau Dievą ir prašau kitų maldos, kad ką tik daryčiau, viskas būtų nukreipta į šitą vieną tikslą, — kad viskas tarnautų didesnei Dievo garbei, sykiu ir Bažnyčiai, ir Tėvynei. Nieko daugiau ir nenoriu. Ką darytumėm, ko siektumėm, kad viską darytumėm tik didesnei Dievo garbei, — toks Jėzaus Draugijos ir mano tikslas.

    Apaštalinis nuncijus arkivyskupas Justo Mullor Garda, įvertindamas kardinolo Sladkevičiaus didžius sielovadinius ir humaniškus nuopelnus Bažnyčiai, pasveikino naująjį Kauno arkivyskupą S. Tamkevičių, linkėdamas jam gero apaštalinio triūso, darbuojantis Kauno arkivyskupijos, Lietuvos ir pasaulio katalikų bei visos lietuvių tautos naudai.

CHRUŠČIOVO GIMTADIENĮ NAUDINGA ŠVĘSTI IR DARBININKAMS, IR VALSTIEČIAMS

    Lietuvos švenčių kalendorius Seime buvo papildytas dar dviem nedarbo dienomis. Vardiniu balsavimu Seimo nariai pritarė įstatymui, kuriuo Kovo 1 l-oji ir Gegužės l-oji įteisintos kaip valstybinės šventės, kurias švęsti dirbant nevalia.

    G. Paviržiui pateikus balsuoti šį įstatymo projektą, K. Skrebys pasiūlė neapsiriboti vien Gegužės 1-osios, darbininkų šventės, minėjimu nedirbant. Būtina ir Kovo 11-ąją, valstybės atkūrimo šventę, padaryti nedarbo diena.

    G. Jurkūnaitė prieštaravo, esą valstybingumo švenčių jau ir taip labai daug: Vasario 16-oji, Liepos 6-oji. “Dažnas valstybingumo švenčių minėjimas jas nuvalkioja”, perspėjo Seimo narė, o G. Paviržis sakė, kad Seimas pats turėtų apsispręsti.

    Po neilgų diskusijų Seimas nusprendė pritarti K. Skrebio siūlymui įtraukti į nedarbo dienų sąrašą ir Kovo 11-ąją. K. Skrebys, dėkodamas Č. Juršėnui, priminė, kad gegužės 1 yra gimęs ir Chruščiovas.

    C. Juršėnas atsakė, jog Gegužės l-oji daug vyresnė už Chruščiovą.

    V. Bogušis siūlė šventes pradėti švęsti nuo kitų metų. A. Bendinskas papildė kolegą C. Juršėną: Chruščiovas gimė penkeriais metais vėliau negu buvo pradėta švęsti Gegužės l-oji. Kadangi Chruščiovas pirmas sulaužė stalinizmui nugarkaulį, Lietuvos politiniai kaliniai patys pirmieji turėtų švęsti Gegužės 1-ąją, teigė A. Bendinskas.

    A. Albertynas labai norėjo, kad gegužinės būtų švenčiamos kaip anksčiau — dvi dienas. Tai buvusios labai naudingos dienos kolchozų žemdirbiams, kurie galėdavo sutvarkyti savo ūkį.

    R. Dagys siūlė nespekuliuoti šia švente. “Neduodame žmonėms pinigų, o duodame šventes”. Nors ši šventė diskredituota, tačiau LSDP ją palaiko.

    Pačiai LDDP frakcijai pasiūlius vardinį balsavimą, įstatymas buvo priimtas Seimo daugumos narių balsais. (“Lietuvos aidas” Nr. 76)

PRADĖTI LEISTI BALIO SRUOGOS RAŠTAI

    Lietuvių literatūros ir tautosakos institute pristatytas pirmasis lietuvių literatūros klasiko Balio Sruogos “Raštų” tomas. Į jį sudėta visa Sruogos poetinė kūryba: eilėraščiai, poemos, į rinkinius neįėję kūriniai, yra ir visai neskelbtų tekstų. B. Sruoga, kurio gimimo šimtmetį šiemet minime, — vienas iš moderniosios tautinės kultūros pradininkų. Tai pirmo-antro šio amžiaus dešimtmečio literatų ir kultūrininkų karta, kuriai teko suvaidinti tokį universalų vaidmenį, kokio vėlesnėms kartoms jau nebeteko. Jis ir poetas, ir dramaturgas, literatūros, ir teatro kritikas, prozininkas, publicistas... Numatyta išleisti septyniolika tomų, kurie aprėps visą B. Sruogą.

    Džiaugiantis Sruogos raštų pradžia, nuolatos minėtas ir Algio Samulionio vardas. Sudaręs visus septyniolika raštų tomų, parengęs išsamiausius komentarus, šis atsidavęs literatūrologas nebesulaukė, kada jie bus pradėti leisti.

    “Raštus” spaudai parengė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, išleido “Alma Littera”, ir dabar tik nuo skaitytojų susidomėjimo priklausys, kaip greitai pasirodys kiti tomai. Šiais metais tikimasi išleisti antrą ir trečią.

    Knygos pristatyme dalyvavo B. Sruogos duktė Dalia ir anūkė Aušrinė, verčianti į anglų kalbą “Dievų mišką”, kurį tikimasi dar šiemet išleis “Vaga”. (“Lietuvos aidas” Nr. 66)

PRITRŪKO APARATŪROS

    Kauno medicinos akademijos Neurochirurgijos klinikoje lankęsis neurochirurgas Peteris Spittaleris iš Adelaidės (Australija) Royal Hospital ligoninės dalyvavo pirmą kartą Lietuvoje atliekamoje operacijoje. 60 metų pacientei nauju būdu — nenukeliant galvos kiaušo — buvo pašalintas klausos nervo navikas — neurinoma. Iki šiol Lietuvoje klausos nervo navikas dar nebuvo operuotas tokiu būdu.

    Po operacijos pacientė atsigavo, judino rankas ir kojas, reagavo į aplinką. Tačiau, pasak Neurochirurgijos klinikos chirurgo Arimanto Tamašausko, klinikoje nėra monitorių, skirtų išoperuotam ligoniui stebėti, todėl ligonės gyvybės išgelbėti nepavyko.

    Pasaulyje tokios operacijos atliekamos jau seniai. Jos išskirtinos tuo, kad auglys instrumentais pasiekiamas per pjūvį, padarytą šalia ausies. “Taip mažiau rizikuojama pažeisti galvos smegenis. Operacija pavyko, bet dėl po operacijos kilusių komplikacijų pacientė mirė”, — sakė A. Tamašauskas. Jam pritarė ir P. Spittaleris, sakęs, jog tokiomis skurdžiomis sąlygomis ligonė buvo išoperuota labai gerai. (“Lietuvos rytas” Nr. 82)

MARIJAMPOLĖJE VAIKAI SUGEBA APGAUTI BANKĄ

    Marijampolės nepilnamečių reikalų inspekcijos darbuotojai informavo Taupomojo banko Marijampolės skyrių apie galimas paauglių aferas.

    Prieš kurį laiką Taupomojo banko filialo, esančio Degučių mikrorajone, darbuotojos policijos pareigūnams pranešė apie nepilnamečius, kurie, pateikę suklastotus loterijos “Milijonierius” bilietus, pasiėmė 123 litus.

    Klasta paaiškėjo ne iš karto. Kovo mėnesį į minėtą filialą keli 11-14 metų berniukai atsinešė loterijos bilietų. Kasininkė, nieko neįtardama, išmokėjo pinigus. Vėliau darbuotojos pastebėjo, jog laimėjimų ateina atsiimti ne tik paaugliai, bet ir mažamečiai vaikai. Apžiūrėjusios “laiminguosius” bilietus, moterys aptiko, jog juose nutrinti kai kurie skaičiai. Paaiškėjo, jog nepilnamečiai, žinodami loterijos “Milijonierius” taisykles, suklastojo 39 bilietus — nutrynė kai kuriuos skaičius.

    Pareigūnams paaugliai teigė loterijos bilietų prisirinkę šiukšlių dėžėse, esą apie tokį “lošimo” būdą jie sužinoję iš kitų bendraamžių. (“Lietuvos rytas” Nr. 85)

MENKA PAGUODA

    Kaip žinoma, 1996-ieji paskelbti Invalidų metais. Invalidų metų programoje numatytoms priemonėms įgyvendinit iš biudžeto skirta 31 mln. litų. Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 350 tūkstančių invalidų. Dauguma jų dėl savo fizinės negalios negali intensyviai dirbti ir gyvena daug prasčiau negu sveiki visuomenės nariai ar net pensininkai. Pernai vidutinė invalido pensija siekė 139,34 Lt ir buvo mažesnė už vidutinę senatvės pensiją (147,04 Lt). Invalidumo pensijas gaunantieji sudarė beveik 17 procentų visų pensijas gaunančių žmonių. Pernai invalidais buvo pripažinti 24 tūkstančiai žmonių, ir šis skaičius auga kasmet. Šiokia tokia paguoda yra Pramonininkų konfederacijos įsipareigojimas įsteigti neįgalintiems žmonėms tūkstantį darbo vietų. (“XXI amžius” Nr. 31)

NEDARBAS LIETUVOJE DIDĖJA

    Nedarbas šalyje balandžio 1-ąją buvo 8,3 procento, praneša Lietuvos darbo birža.

    Pirmą kartą Darbo birža pradėjo skelbti nedarbą, skaičiuojamą tik pagal dirbančius gyventojus. Iki šiol jis buvo skaičiuojamas pagal darbingo amžiaus gyventojus ir todėl buvo mažesnis.

    Balandžio pradžioje bedarbių Lietuvoje iš viso buvo 144,2 tūkstančio, arba 1,9 tūkstančio daugiau nei kovo 1-ąją.

    Didžiausias nedarbas balandžio pradžioje tebebuvo Tauragėje — 15,9 procentai, Šilutėje — 14 procentų ir Šalčininkuose — 12,3 procentai, o mažiausias — Pasvalyje — 3,8 procentai, Pakruojyje — 3,8 procentai bei Plungėje — 4 procentai.

    Lietuvos darbo birža per tris mėnesius įdarbino daugiau nei 12 tūkstančių žmonių, o į aktyvias gyventojų užimtumo priemones įtraukė apie 10 tūkstančių gyventojų. (“Lietuvos aidas” Nr. 67)

APIE TOMĄ, KURIS BANDĖ PAKIRSTI LIETUVOS PINIGŲ SISTEMĄ

    Prancūzijos San Martino miesto kavinėje buvo sulaikytas vilnietis moksleivis Tomas Bačiulis. Frankai, kuriais jis norėjo atsiskaityti, buvo netikri, nors iškeisti “Snoro” valiutos keitykloje Vilniuje.

    Šiaulių miesto policijai buvo perduota vienuolika falsifikuotų 500 frankų kupiūrų.

    Pinigų padirbinėjimu užsiima ne tik gangsteriai tamsiuose rūsiuose, bet ir labai inteligentiški specialistai pagal paskutinį technikos žodį įrengtose dirbtuvėse. Kur kas mažiau žinoma apie valstybių dalyvavimą šiuose nešvariuose reikaluose. Tačiau ne be pagrindo teigiama, kad valstybės beveik nuolat klastoja savo pinigus, skatindamos infliaciją, kuri suryja dalį žmonių pajamų. Maždaug prieš 200 metų politikai išrado receptą — griauti priešiškos šalies ekonomiką klastojant jos pinigus. Štai Amerikos nepriklausombyės karo metais (1775-1783) Anglijos karalius Jurgis III liepė pagaminti ir paleisti užjūryje į apyvartą milžinišką kiekį falsifikuotų tenykščių banknotų. Tai pakirto ką tik susikūrusią JAV pinigų sistemą. (“Apžvalga” Nr. 15)

UTENOJE YRA TIK TRYS ŠUNYS?

Praėjusių metų pabaigoje taryba patvirtino rinkliavos už šunis ir kates nuostatus. Praėjo keturi mėnesiai. Kiek šunų įregistruota mieste, kiek surinkta rinkliavos?

Utenos akcinė bendrovė “Utenos komunalininkas” informavo, kad per šį laikotarpį mieste įregistruota tik trys šunys (metinis mokestis mieste 36 Lt, kaime-18 Lt). Kaimuose šunis registruoja seniūnai. (Lietuvos aidas Nr 39)