Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

1997m. 1 sausis


religinės ir tautinės kultūros žurnalas

1997 / SAUSIS - JANUARY / VOL. XLVIII, NO. 1

KAI METAI VEJA METUS...

1

 Juozas Vaišnys SJ

PRATARMĖ Į ŠVENTĄJĮ RAŠTĄ

4

 Kun. A. Rubšys

JĖZAUS ŽEMIŠKOJO GYVENIMO PRADŽIA

9

 Kun. A.J. Ambrasas SJ

ANDRIAUS RUDAMINOS 400-OSIOS METINĖS

12

 Kun. J. Boruta SJ

DU JĖZUITAI UŽBAIGĖ DARBUS

14

 Kun. A.Saulaitis SJ

KAS YRA DIEVAS?

15

 Ignas Naujokas

NULIŪDUSĮ PAGUOSTI

18

 Janina Lukoševičienė

NUOLANKIAI PRIIMKIME DIEVO ŽODĮ

22

 Chiara Lubich

PAPRASTI KASDIENYBĖS STEBUKLAI

23

 Aurelija Mykolaitytė

UŽ KO LAIKYTIS

26

 Indra Jankauskaitė

NAUJŲJŲ STUDENTŲ PROBLEMOS

28

 Asta Araminaitė

KALBA

29

 Juozas Vaišnys S J

ATGARSIAI

30

 Red.

KNYGOS

31

 Red.

TĖVYNĖJE

33

 Marija A. Jurkutė

ŠYPSULIAI

35

 Red.

TRUMPAI

36

 Juoz. M.

Šis numeris iliustruotas Eugenijaus Būtėno nuotraukomis iš Čiurlionio galerijoje buvusios parodos tema Paminklai.
Viršelio piešinys - dail. Gražinos Didelytės.
Skyrių vinjetės — dail. Rimanto Dichavičiaus.
Lietuviškas raidynas-Jono Bogutos.

LAIŠKAI LIETUVIAMS (USPS 301-540)— LETTERS TO LITHUANIANS is published monthly except bimonthly July/August, for $20.00 a year by Jesuit Fathers of Della Strada, Inc., 2345 West 56th Street, Chicago, Il 60636. Second class postage paid at Chicago, IL. POSTMASTER: Send address changes to Laiškai Lietuviams, 2345 W. 56th Street, Chicago, IL 60636 — 1098.

Kai metai veja metus...

Juozas Vaišnys SJ

     Atsisveikinę su senaisiais metais ir pradėdami naujuosius, dėkojame Tau, Visagali Dieve, už visas mums suteiktas malones praėjusiais metais ir nedrąsų žvilgsnį kreipiame į ateinančius. Į juos žiūrime, kaip į mįslę, kurią atspėti labai įdomu, bet be galo sunku. Ši mįslė paaiškės tik po metų, kai įžvelgsime į savo nueitą kelią. Jos reikšmė daugiausia priklausys tik nuo mūsų valios, ryžto ir pastangų.

     Tad padėk mums, Viešpatie, kad šiais naujaisiais metais ir mes patys būtume nauji ir nauji būtų mūsų santykiai su kitais, kad visi būtume vieningi, vieni kitiems rodytume daugiau pagarbos, vengtume nepagrįstų įtarinėjimų bei priekaištų.

     Su didele viltimi, bet kartu ir su neslepiamu nerimu žiūrime į savo tėvynę, nes nežinome, ką ir jai šie metai atneš. Politinę nepriklausomybę atgavusi, kitokią valdžią išsirinkusi, ji dar turi išsilaisvinti iš dvasinės vergijos likučių, turi ne tik ekonomiškai, bet ir dvasiškai bei moraliai atgimti.

Prieš ketverius metus nugriauta Šv. Jurgio bažnyčia Čikagoje.

     Tu mus, Viešpatie, iki šiol taip nuostabiai globojai it stebuklingai vedei į laisvę. Tos globos tikimės ir toliau. Užtat drąsiai žengiame per naujųjų metų slenkstį, ryždamiesi dirbti ir aukotis Tėvynės gerovei.

Skaityti daugiau:

Pratarmė į Šventąjį Raštą

Parengė kun. A. Rubšys

A. PRIEŠISTORĖ

     1Pirmasis pasakojimas apie Kūrimą* 1Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę. 2 O žemė buvo padrika ir dyka, tamsa gaubė bedugnę,* ir vėjas iš Dievo dvelkė viršum vandenų.

     3* Tuomet Dievas tarė: “Tebūna šviesa!” Ir šviesa pasirodė. 4 Dievas matė, kad šviesa buvo gera, ir Dievas atskyrė šviesą nuo tamsos. 5Dievas pavadino šviesą Diena, o tamsą Naktimi. Atėjo vakaras ir išaušo rytas, pirmoji diena.*

     6 Dievas tarė: “Tebūna skliautas* viduryje vandenų ir teatskiria vandenis nuo vandenų!” 7 Dievas padarė skliautą ir atskyrė vandenis, buvusius po skliautu, nuo vandenų, buvusių viršum skliauto. Taip ir įvyko. 8 Dievas pavadino skliautą Dangumi. Atėjo vakaras ir išaušo rytas, antroji diena.

     9 Dievas tarė: “Tebūna sutelkti vandenys po Dangumi į vieną vietą ir tepasirodo sausuma!” Taip ir įvyko. 10 Dievas pavadino sausumą Žeme, o vandenų telkinį Jūromis.* Ir Dievas matė, kad tai gera. 11* Dievas tarė: “Teželdina Žemė augmeniją: augalus, duodančius sėklą, ir visų rūšių vaismedžius, nešančius žemėje vaisius su sėklomis!” Taip ir įvyko. 12Žemė išželdino augmeniją: augalus, duodančius visų rūšių sėklą, ir visų rūšių medžius, vedančius vaisius su sėklomis. Ir Dievas matė, kad tai gera. 13 Atėjo vakaras ir išaušo rytas, trečioji diena.

Nugriauta Lietuvių auditorija Bridgeporte (Čikagoje).    E. Butėno nuotr.

Skaityti daugiau:

Jėzaus žemiškojo gyvenimo pradžia

Kun. K. J. Ambrasas SJ

Ko taip toli keliavo išminčiai

    “Jėzui gimus Judėjos Betliejuje karaliaus Erodo dienomis, štai atkeliavo į Jeruzalę išminčiai iš Rytų šalies ir klausinėjo: 'Kur yra gimusis Žydų karalius?' ” (Mt 2,1-2). Lietuvių kalbos žodis išminčius taikomas ir šiaip gudriam, protingam žmogui. Šiuo atveju jo reikšmę greičiausiai reikėtų dar plačiau suprasti. Tatai ne tik didelės išminties žmonės, bet ir kartu dvasininkai, astrologai. Gal čionai net tiktų mūsų dienomis vartojamas žodis - mokslininkai. Iš tų trijų išminčių - Melchioro (hebr. šviesos karalius), Baltazaro ir Kasparo (manoma, pačio jauniausio iš tos garbingų vyrų trijulės, dažnai vaizduojamo juodaodžiu, kurio vardas kildinamas iš persų kalbos Kansbar -iždininkas) - atvykimo, papasakoto Evangelijoje pagal Matą, sužinome ne tik apie tolimos šalies kilmingų vyrų atsineštą tikslią žinią apie gimusį Mesiją, bet mus stebina Jų pagarba gimusiajam ir tas ryžtas, nepaisant ilgos kelionės vargų. Vietinis valdovas Erodas apie jį ničnieko nežino: “Karalius Erodas sunerimo, o su juo ir visa Jeruzalė. Jis sukvietė visus tautos aukštuosius kunigus bei Rašto aiškintojus ir teiravosi, kur turėjęs gimti Mesijas. Tie jam atsakė; 'Judėjos Betliejuje' ”(Mt 2,3-5).

    Žinios apie šiuos atvykėlius iš tolimo krašto šykščios ir miglotos. Kaip buvo priimta, Rytuose karaliai būdavo ne tik sveikinami, bet ir garbinami, - prieš juos puolama ant žemės. Taip padarė ir šie atvykėliai: “Paskui jie atidengė savo brangenybių dėžutes ir davė jam dovanų: aukso, smilkalų ir miros” (Mt 2,11). Tokios dovanos - populiariausios Artimųjų Rytų tautose. Bažnyčios Tėvai, o ir pati liturgija jas simboliškai aiškina šitaip: auksas Jėzui kaip karaliui, smilkalai - kaip Dievui, o mira -kaip mirtingajam žmogui, nes mirusiojo palaikai būdavo ištepami mira, alaviju ir su kitais tepalais bei stipriai kvepiančiomis žolėmis.

Skaityti daugiau:

ANDRIAUS RUDAMINOS 400-OSIOS METINĖS

Kun. J. Boruta

    Spalio 3 dieną Vilniaus universitetinėje Šv. Jono bažnyčioje paminėtos Indijos ir Kinijos misionieriaus, Vilniaus universiteto auklėtinio tėvo Andriaus Rudaminos SJ 400-osios gimimo metinės. Įžanginiu žodžiu minėjimą pradėjo šios bažnyčios prefektas kun. Eitvydas Merkys SJ, primindamas, kad Andrių Rudaminą minime toje pat bažnyčioje, kurioje jis meldėsi, garbino Dievą, naudojosi šv. sakramentais, būdamas Vilniaus jėzuitų kolegijos, o vėliau ir universiteto studentas.

    Apie įvairias šventumo formas, būdingas įvairiems vienuoliniams ordinams, kalbėjo kun. prof. dr. Antanas Liuima SJ. Jis trumpai apžvelgė vienuolijų istoriją nuo pirmųjų krikščionybės amžių atsiskyrėlių anachoretų sąjūdžio iki XVII amžiaus apaštalinio gyvenimo bendruomenių. Rytų aukštaitis, Daugėliškio seniūno sūnus Andrius Rudamina pasirinko savo kelią siekti šventumo būtent pastarojo tipo vienuolijoje - Jėzaus Draugijoje, kurios šūkis “Visakas didesnei Dievo garbei”. Viskas - tai reiškia ir aktyvi veikla tampa malda Dievo garbei.

T. Jonas Sukackas viduryje tarp T. K. Raudeliūno ir T. J. Vaišnio Romoje 1940 m.

    Kun. Jonas Boruta SJ supažindino minėjimo dalyvius su Andriaus Rudaminos nueitu gyvenimo keliu. Būsimasis misionierius gimė 1596 metais Senajame Daugėliškyje seniūno šeimoje, buvo vienturtis sūnus toje šeimoje, nes motina anksti mirė. Šiek tiek pasimokęs namuose, vidurinio mokslo siekė Jėzuitų kolegijoje prie Vilniaus Universiteto-Akademijos. Čia besimokydamas pajuto, kad Dievo šaukiamas vienuoliniam gyvenimi. Tokiam sūnaus apsisprendimui nepritarė tėvas, kuris jį pasiuntė filosofijos studijoms į Vakarų Europą.

Skaityti daugiau:

Du jėzuitai užbaigė darbus

Kun. A. Saulaitis SJ

    Afrikos Zimbabwėje lapkričio 6 d. mirė jėzuitas Brolis Mykolas Andriejauskas, 82 m., nuo 1938 m. dirbęs įvairiose misijų stotyse amatų mokytoju, sodininku, visadirbiu. Kilęs iš Gargždų, 1933 m. Pagryžuvyje įstojo į jėzuitus ir pasisiūlė misijonierium į Afriką. Išmokęs anglų ir čiabuvių kalbas, drauge su kunigais lankydavo misijų stotis. 1979 m. dėl sukilimų Br. Andriejauskas drauge su Br. Stasiu Tamkvaičiu metus gyveno pas lietuvius jėzuitus Čikagoje. Br. Andriejauskas išgarsėjo pasaulinėje spaudoje, kai, 1984 m. nuvykęs Lietuvon, buvo sovietų sulaikytas ir išsiųstas lauk. Paskutinį kartą Čikagoje atostogavo 1986 m., aplankęs brolį Baltimorėje ir kitus gimines JAV. Prieš keletą metų ilgesnį laiką praleido Lietuvoje, kur tebegyvena brolis ir sesuo.

Skaityti daugiau:

KAS YRA DIEVAS?

Ignas

    Graikų poetas Simonidas, paklaustas Sirakūzų valdovo, kas yra Dievas, paprašė dienos pagalvoti. Jai praėjus, paprašė dviejų dienų, po to keturių ir t.t., kol pagaliau valdovui pareiškė: “Kuo ilgiau apie tai galvoju, tuo šis klausimas tampa tamsesnis ir vis man yra sunkiau jį žodžiais išreikšti...”

Lietuviai, sužinoję, kad žada nugriauti Šv. Jurgio bažnyčią, verkdami nešė ir statė kryžius prie bažnyčios.     A. Saulaičio nuotr.

    Dievo buvimas nėra paslaptis, nes prie jo pažinimo prieiname įgimtu protu. Taigi, kad Dievas yra, mes galime savo protu pažinti, bet kas Jis yra ir kokiu būdu Jis yra - mes negalime suprasti, nes ir po Apreiškimo Dievo esmė mums lieka nesuprantama mįslė. Bet pažinti Dievą, kaip galima pilniau ir tobuliau, mums yra būtina. O būtina yra dėl to, kad toji Aukščiausioji Esybė yra pirmoji visų esybių eilėje. Ji yra verta būti pirmuoju protinio pažinimo objektu. “Tave pažinti - tai tobulai žinoti”, - sako šv. Augustinas. Mums yra būtinai reikalinga turėti teisingą Dievo sąvoką, nes teisinga ar klaidinga religinės tiesos sąvoka duoda vienokią ar kitokią kryptį visam žmogaus gyvenimui. Todėl tikrai yra gili Cuvier žodžių prasmė: “Ką žmonėms gero padarome, tai praeina, tik tiesos, kurias jiems duodame, yra amžinos”.

Skaityti daugiau:

Nuliūdusį paguosti

 (Suaugusiųjų grupėje premijuotas straipsnis)

Janina Lukoševičienė

Galiausiai visi būkite vieningi, užjaučiantys, mylintys brolius, gailestingi, nuolankūs.

(1 Pt 3,8)

    “Susitikimas su rašytoju Kaziu Saja buvo nekasdieniškas jau vien todėl, kad susirinkome puošnioje Vilniaus savivaldybės salėje, rašytojo minčių klausėsi ir pats sostinės meras, kuris atėjo mūsų pasitikti. Pačiu pirmuoju sakiniu K. Saja pasakė, kad jis nelaiko savęs autoritetu, bet mes pamatėme labai išsilavinusį, daug vargo patyrusį, mus suprantantį žmogų”, - taip rašo apie įvykusį pokalbį dvyliktokas Laurynas. O štai Mykolo žodžiai: “Rašytojo mintys buvo aiškios, ir galėjai neabejoti, kad jis atėjo mums, pasimetusiems, abejojantiems, nusivylusiems, kenčiantiems, padėti, nes jis sakė būtent tai, ką galvoja”. Ypač sukrėtė klausimas, kodėl moksleiviai žudosi. Puikiai suprantu tuos jaunuolius, nes pats ne kartą buvau jų kailyje. Rašytojo pasakyta mintis tiesiog mane pervėrė, ir aš pagalvojau: “Dieve, ačiū Tau už išgirstus žodžius, kurių man taip reikėjo, kurių skausmingai ieškojau”. Žinojau, kad turi būti kažkas pasakyta, kai žmogus kenčia, kai stovi ant trapaus gyvenimo slenksčio ir nebežino tolimesnio žingsnio; kaip dažnai sunkią valandą žmogus pasilieka vienas su savo suraizgytomis, nebeišnarpliojamomis abejonėmis, kankinasi galvodamas, kad gyvenimas tuščias, tad ar beverta gyventi. Išplėstomis akimis žiūrėjau į mane suprantantį žmogų, o ausyse skambėjo ką tik jo pasakyti žodžiai: “Kai pasidarys tau labai sunku, kai nebematysi šalia savęs nė vieno tave suprantančio žmogaus, kai gyventi nebenorėsi, -tuojau pat pagalvok, kas labiau už tave kenčia, kam galėtum paskutinį kartą padėti... Pamatysi -    tai tavo išsigelbėjimas. Skubėk pas jį - atrasi daug nelaimingesnių, apleistų, nuliūdusių žmonių - ištiesk pagalbos ranką, ir tu pamatysi dėkingumą, suvoksi, kad esi labai reikalingas, kad tavo kančia menka ir įveikiama”.

Nugriauti Tremtinių namai Čikagoje.     E. Būtėno nuotr.

Skaityti daugiau:

Nuolankiai priimkime Dievo žodį

CHIARA LUBICH

“Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man taip, kaip tu pasakei” (Lk 1,38).

    Tie Marijos žinomi žodžiai pasiekė mus per Šventraštį; o ši Evangelijos ištrauka kreipia mūsų dėmesį į to nepaprasto įvykio reikšmę. Tie gi žodžiai ir mus skatino pagal tą jų reikšmę gyventi. Marija tada dar gyveno pas savo tėvus Nazarete ir buvo jauna mergaitė, kai angelas jai apsireiškė ir paskelbė, kad ji bus Mesijo motina. Tada Marija angelui tarė: “Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man taip, kai tu pasakei”.

    Dievas, pasirinkęs Mariją, kad ji būtų Mesijo motina, davėjai vadovaujantį vaidmenį savo išganymo plane. Atsakydama Marija išreiškė besąlyginį pasitikėjimą Dievu, visiškai jam atsiduodama. Taip pat visu paprastumu ir pilna meilės ji prašė supratimo šviesos. Nes ji nebuvo kaip vergė aklai paklusdama, bet kaip duktė; tad ji ir elgėsi kaip Dievo, jos Tėvo duktė. Bet kai tik ji gavo supratimo šviesos, tuoj visa širdimi pasiryžo būti ištikima.

    “Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man taip, kaip tu pasakei”.

Skaityti daugiau:

PAPRASTI KASDIENYBĖS STEBUKLAI

Aurelija Mykolaitytė

1. Paramos namai

    Apskurę, suvargę gatvės vaikai - juos pastebi tik tada, kai nori apkaltinti padarius kokį nors nusikaltimą. Kas bepasirūpins šiais mažutėliais? Tėvai, kuriems visai nesvarbu, ką veikia jų atžalos? Valstybinės institucijos, kurios nesugeba visko aprėpti? Prieš penkerius metus šio darbo ėmėsi nepriklausoma nuo žinybų labdaros organizacija “Visos Lietuvos vaikai”. Per trumpą laiką nuveikta jau gana daug: agentūra ne tik šelpia skurstančius, bet ir rūpinasi, kad vaikai turėtų namus, šeimą. Dabar Vaikų sodybos, kur auginami ir auklėjami tėvų palikti nepilnamečiai, yra įsikūrusios Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir kitose Lietuvos vietovėse.

    Pradžių pradžia - pagalba vaikams Elenos Kubilienės namuose. “Aš pati esu augusi vaikų namuose, ir jau seniai svajojau padaryti viską, kad vaikai turėtų tikrus namus, kad būtų sąlygos, artimos šeimai” - sako šios organizacijos įkūrėja. 1990 metų vasarą Elenos Kubilienės šeima priglaudė 23 vaikus - nuo trejų iki septyniolikos metų. Ši patirtis vėliau buvo sėkmingai pritaikyta steigiant agentūrą “Visos Lietuvos vaikai”.

    Organizacija ėmėsi darbo, visai nieko neturėdama - nei patalpų, nei lėšų. Pirmasis išbandymas - blokados laikas, kai per televiziją, radiją, laikraščius buvo kreiptasi į žmones ir prašyta padėti. Tuomet agentūrą priėmė Profsąjungos namai - davė vieną koridoriuką rūsyje, ir ten, kas galėjo, tas nešė vaikams drabužėlius, maisto, net pinigų. “Viena ranka gaudavom, registravom, kaip galėjom, kita ranka reikėjo iškart atiduoti”, - prisimena Elena Kubilienė.

Skaityti daugiau:

UŽ KO LAIKYTIS, KAD IŠLIKTUM

 (Jaunimo grupėje premijuotas straipsnis)

Indra Jankauskaitė

    Atsargiai dėliodama kojas, lyg eičiau pavojingai slidžiu ledu, artėju prie palatos lango. Ligoninės kieme dienovidžio saulėje spindėte spindi balta kaštono žvakė. “Jau pražydo kaštonas?!” - nustembu. O juk kai mane tarsi kalinę uždarė šioje ligoninėje, kaštono šakos irgi baltavo, — tiktai nuo šerkšno. Taip norėjosi palytėti ranka tą pavasarinio žydėjimo stebuklą, įsitikinti jo tikrumu, deja...

    Tarytumei ką tik išmokęs vaikščioti kūdikis netvirtu žingsniu grįžtu prie savo lovos. Priešais mane gulinti senučiukė kosteli. Mano alkanas žvilgsnis vėl krypsta prie lango, tačiau išvysta tiktai pagyvenusią moterį, įsistebeilijusią į lašelinę, iš kurios į ją įteka kažin kieno svetimas kraujas. Kitame palatos kampe, ties saulės kupinu langu, -į “Naujojo testamento” išmintį panirusi mano bendraamžė Kristina, kurią į ligoninę paguldė tik prieš kelias dienas.

Skaityti daugiau:

Naujųjų studentų problemos

Asta Araminaitė

    Mes jau studentai... Deja, ne visiems pasisekė pasiekti tas aukštumas, apie kurias tiek buvo svajota. Aukštesniojoje mokykloje rugsėjo antrąją dieną susipažinome su naujais grupės draugais. Įdomiausia buvo tai, kodėl jie nusprendė tęsti mokslus būtent čia. Atsakymai buvo vienodi: vieni neįstojo į Vilniaus universitetą, kitiems nepasisekė Vilniaus technikos universitete. Todėl dauguma šią vietą pasirinko kaip išsigelbėjimo salelę. Tik nedaugelis liks čia ilgiau negu metus - kitą vasarą vėl bandys savo jėgas aukštosiose mokyklose.

    Niekam ne paslaptis, kad norint gauti gerą darbą, žmogus privalo turėti aukštąjį išsilavinimą. Aukštųjų mokyklų pasirinkimas nėra didelis. Čia kasmet studijuoti pradeda tik geriausi iš geriausių (o gal ir turtingiausi...). Dėstytojai, rektoriai ir dekanai neigia, kad kai kurie abiturientai tampa studentais nusipirkę vienų ar kitų palankumą, tačiau taip mano daugelis. Kiti net žino tikslią vieno ar kito fakulteto studento vietos kainą. Kuo tikėti? Prestižinėse specialybėse konkursai siekia iki 10 ir daugiau žmonių į vieną vietą. O iš įvairių profesinių mokyklų dar niekas nesitiki nieko gero.

Skaityti daugiau:

Kalba

Taisyklinga kalba aiškinkime tikėjimo dalykus

Antanė Kučinskaitė

    Katekizmas nuo seno skelbia svarbiausią tikėjimo tiesą: Yra vienas Dievas trijuose Asmenyse. Pripratome prie tokio vietininko ir nebejaučiame, kad jis nepritampa prie lietuvių kalbos sintaksės polinkių. Teologai galėtų apsvarstyti, ar čia netiktų įnagininkas: Yra vienas Dievas trimis Asmenimis. Tačiau geriausia vartoti sudurtinį būdvardį -Triasmenis Dievas (plg.: tritomis žodynas, dvidalė apysaka, plačiašakis medis...)

    Buvom pratę duoti vaikams klausimą: Kam gyvename ant žemės? Prielinksnio ant jau senokai turėjome atsisakyti. Juk išmokome naujoviškai “Tėve mūsų” maldoje sakyti: Teesie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje. Tad ir katekizmo klausimai to prielinksnio ant nereikia: Kam gyvename žemėje?

    Taisytinas ir šio klausimo atsakymas: Kad pildydami Dievo valią nueitume į dangų. Lietuvių kalbai netinkama reikšme pavartoti pildyti turime pakeisti veiksmažodžiu vykdyti. Taigi Dievo valią vykdome, ne pildome!

    Mes neįstengtume gyventi pagal Dievo valią -laikytis visų Dievo ir Bažnyčios įsakymų, išvengti nuodėmių, jei mūsų nestiprintų antgamtinė pagalba, kurią vadiname Dievo malone. Senesniuose katekizmuose rašoma: viršgamtinė Dievo pagalba. Priešdėlis virš - lietuvių kalbai čia netinka!

Skaityti daugiau:

ATGARSIAI

Mielieji Broliai,

    Maloniai nustebau, pradėjęs gauti žurnalą Laiškai lietuviams. Matyt, yra geradarių, kurie rūpinasi lietuviška spauda. Tegul Dievas juos globoja ir stiprina, o aš jiems nuoširdžiai dėkoju.

    Atidžiai perskaitau visus straipsnius, o paskui žurnalą atiduodu į Caritas biblioteką, kad daugiau žmonių galėtų jį perskaityti. Mūsų žmonės mažai prenumeruoja spaudą, vieni iš abejingumo, kiti dėl lėšų stokos, bet mielai skaito laikraščius ir žurnalus bibliotekose. Pas mus jau nuo seniau įprasta, kad bibliotekos prenumeruoja nemažai spaudos.

    Kiekvienas geras žodis yra sėkla. Linkiu ir toliau Jums būti uoliais sėjėjais, o Dievas augins ją žmonių širdyse!

Su pagarba kun. K. Baronas

Gerbiamieji,

    Jums nuoširdžiai dėkoju už suteiktą man galimybę skaityti Laiškus lietuviams. Tai labai didelė dovana ir nauda mums ir vyresniųjų klasių moksleiviams pagilinti žinias. Dar taip daug mums trūksta tikėjimo žinių ir pamokymų. Šis žurnalas padės mums augti ne tik kūnu, bet ir stiprėti dvasios jėgomis. Ir aš, kiek galėsiu, padėsiu.

Skaityti daugiau:

KNYGOS

Knygos iš Lietuvos

    Kaune eina laikraštis “Garsas” buvusio “Kauno laiko” leidinys. Nors materialiai sunkiai jis verčiasi, bet, atsiradus mecenatų, sugeba net knygą išleisti. Štai šiais metais pasirodė nemaža (per 500 psl.) publicistikos knyga, kurioje sukaupti 1994-1996 metų laikotarpio visi geresnieji straipsniai iš “Kauno laiko” “Garso” ir net keli reikšmingesni iš “Kauno aido’,’ kurį pats Vidmantas Valiušaitis 1988-1989 m. redagavo. Taigi šioje knygoje, pavadintoje “Žygio draugas” yra net aštuonerių metų aprašyti įvykiai ir žmonės nelengvais pokomunistiniais laikais.

    Knyga pavyzdingai iliustruota, net paįvairinta Bernardo Brazdžionio ir kitų kelių poetų eilėraščiais, buvusiuose leidiniuose minėtu laikotarpiu. Knyga įdomi paskaityti visiems. Čia sutelkta kelerių lietuvių tautai reikšmingų metų idėjos, rūpesčiai ir planai.

    ŽYGIO DRAUGAS. Lietuviška publicistika. Sudarytojas ir redaktorius Vidmantas Valiušaitis. Knygos mecenatai: advokatė Daina Kojelytė ir Juozas Kojelis. Algimanto Šileikio meninė priežiūra. Išleido “Garso” leidykla, E Ožeškienės 7, 3000 Kaunas, Kaina nepažymėta.

    SUŠILDYK, ŽIDINY, MANE. Eilėraščiai iš atgimstančios Lietuvos metų.

    Autorius, buvęs pedagogas mokytojas Antanas Gasperaitis, šiąknygą skiria tėvams ir seneliams, išsaugojusiems namų ugnelę sunkiais laikais. Prie tos ugnelės grįžta jis pats (dabar jis kraštotyrininkas), prie jos gali grįžti ir vaikai iš sibirų, amerikų ir kitų pasviečių.

Skaityti daugiau:

Tėvynėje

ŠIAULIAI STOJA Į “SVEIKŲ MIESTŲ” OR-GANIZACIJĄ

    Šiaulių miesto taryba pritarė, kad Šiauliai stotų į Sveikų miestų organizaciją nare dalininke. Organizacijos įstatiniam kapitalui iš nebiudžetinių pajamų nutarta skirti 1500 Lt Šiauliai - tryliktas Lietuvos miestas, dalyvaujantis šiame Pasaulinės sveikatos organizacijos projekte.

    Europos 35 miestuose — projekto dalyvėse vykdomos įvairios tarptautinės programos: kovos su rūkymu, aplinkos gerinimo, sveikatos gyvensenos, sveikatos stiprinimo ir kt.; dalijamasi patirtimi, sudaromi bendri veiklos planai.

    Idėjai stoti j Sveikų miestų organizaciją Šiauliuose pritarta ne iš karto, svarstant ją anksčiau vykusiuose posėdžiuose, pritrūkdavo balsų. Vos patvirtinus šį sprendimą, paaiškėjo ir pirmoji reali nauda: miesto meras Alfredas Lankauskas pasižadėjo neberūkyti. (Lietuvos aidas Nr. 206).

KLAIPĖDOJE - APIE PRŪSIJĄ

    Klaipėdoje įvyko Baltijos akademijos ir Lenkijos Katrzynskio tyrimo centro surengtas seminaras “Prūsai ir Prūsija” Seminaro metu buvo nagrinėjama senosios Prūsijos istorija ir kultūros tradicijos. Pranešimus skaitė Klaipėdos universiteto mokslininkai, taip pat svečiai iš Rusijos, Lenkijos, Vokietijos ir Baltarusijos. (Lietuvos aidas Nr. 206).

Skaityti daugiau:

Šypsuliai

Mons. Roncalli, vėliau Šv. Tėvas Jonas XXIII, kurį rengiamasi paskelbti palaimintuoju, aštuonerius metus buvo nuncijum Prancūzijoje. Vieno banketo metu buvo pasodintas šalia plačiai dekoltuotos ponios. Kai patarnautojai ruošėsi išnešioti desertą, mons. Roncalli pasiūlė savo kaimynei obuolį. Ponia maloniai nustebo, o mons. Roncalli tarė:

—    Prašau, ponia, priimkite. Juk ir Ieva tik tada pasijuto esanti be drabužių, kai suvalgė obuolį.

■ ■

— Gėdinkis, — sako tėvas sūnui. — Aš, būdamas tavo metų, niekada nemeluodavau.

-    O kada tu pradėjai? - smalsiai paklausė sūnus.

■ ■

-    Pamačiau tavo sūnų, pjaunantį šieną. Kaip tu jį prikalbinai? — klausia kaimynas ūkininką.

—    Pasakiau, kad žolėje pamečiau motociklo raktą.

Skaityti daugiau:

Trumpai

■    Dievo Motinos lietuvių parapijai Clevelande anoniminis aukotojas nupirko Allen elektroninius vargonus, parapijos klebonui kun. G. Kijauskui SJ įteikdamas 31.946 dol. čekį, padengiantį visas vargonų pirkimo išlaidas.

■    Pop. Jonas Paulius II lapkričio 1 d. šventė 50 metų kunigystės sukaktį. Kunigu jį įšventino Krokuvos arkiv. Adomas Sapieha. Visi kunigai, įšventinti 1946 m., buvo pakviesti dalyvauti iškilmėse. Iš 7.000 tais metais įšventintų apie 1500 tebėra gyvi.

■    Rugsėjo 7 d. Telšių vysk. A. Vaičius pašventino šešis naujus katedros varpus. Iškilmingose pamaldose dalyvavo ir kun. Gerhardas Lange, kurio dėka šie varpai kaip dovana buvo gauti iš Vokietijos.

■    Kun. Kaz. Kuzminsko, 1996 m. sulaukusio 90 m. amžiaus, pastangomis “Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos” buvo verčiamos į kelias kitas pagrindines kalbas, kad pasaulis žinotų apie lietuvių tautos ir religijos naikinimą sovietų okupacijos metu. Persikėlęs iš Čikagos į Lietuvą, savo gimtajame Baluškių kaime, Naujamiesčio parapijoje, jis įsteigė LKB kronikos muziejų ir pastatė kryžių. Muziejaus ir kryžiaus šventinimo iškilmėse rugsėjo 7 d. dalyvavo Panevėšžio vysk. J. Preikšas.

■    Kun. Antanas Ivanauskas, Šilalės klebonas, 1996 m. atšventė 75 metų amžiaus ir 50 metų kunigystės sukaktis.

■    Statistikos duomenimis, Lenkija pagal alkoholio suvartojimą pasaulyje užima trečią vietą po Rusijos ir Rumunijos. Lenkijos katalikų Bažnyčia kviečia visus ryžtingai kovoti su alkoholizmu. Rugpjūčio mėnesį paskelbė “abstinencijos mėnesiu”. Deja, alkoholio suvartojimu netoli atsilieka ir Lietuva.

Skaityti daugiau:

Paskutinis lapas

Nužširdžiai dėkojame Laiškų lieuviamsrėmėjams

65 dol. aukojo Z Petkus.

Po 50 dol.: A Šležas, kun. S. Gaidelis.

40 dol. - A Stankus.

Po 30 dol.: J.A Pauliukevičius, E Sondienė.

Po 20 dol.: E Balčiūnas, O. Skrebinąs, A Nausėdas, A Puzinas, A Čepulis.

Po 15 dol .: H. Petraitis. R Boris, J. Ališauskas, G Repšys, E Vindašienė, J. Mikaila, S. Klevas, A Januška.

Skaityti daugiau: