Spausdinti

ŠIAULIAI STOJA Į “SVEIKŲ MIESTŲ” OR-GANIZACIJĄ

    Šiaulių miesto taryba pritarė, kad Šiauliai stotų į Sveikų miestų organizaciją nare dalininke. Organizacijos įstatiniam kapitalui iš nebiudžetinių pajamų nutarta skirti 1500 Lt Šiauliai - tryliktas Lietuvos miestas, dalyvaujantis šiame Pasaulinės sveikatos organizacijos projekte.

    Europos 35 miestuose — projekto dalyvėse vykdomos įvairios tarptautinės programos: kovos su rūkymu, aplinkos gerinimo, sveikatos gyvensenos, sveikatos stiprinimo ir kt.; dalijamasi patirtimi, sudaromi bendri veiklos planai.

    Idėjai stoti j Sveikų miestų organizaciją Šiauliuose pritarta ne iš karto, svarstant ją anksčiau vykusiuose posėdžiuose, pritrūkdavo balsų. Vos patvirtinus šį sprendimą, paaiškėjo ir pirmoji reali nauda: miesto meras Alfredas Lankauskas pasižadėjo neberūkyti. (Lietuvos aidas Nr. 206).

KLAIPĖDOJE - APIE PRŪSIJĄ

    Klaipėdoje įvyko Baltijos akademijos ir Lenkijos Katrzynskio tyrimo centro surengtas seminaras “Prūsai ir Prūsija” Seminaro metu buvo nagrinėjama senosios Prūsijos istorija ir kultūros tradicijos. Pranešimus skaitė Klaipėdos universiteto mokslininkai, taip pat svečiai iš Rusijos, Lenkijos, Vokietijos ir Baltarusijos. (Lietuvos aidas Nr. 206).

PARENGTI NAUJI LIETUVOS METRIKOS DOKUMENTŲ RINKINIAI

    Lietuvos istorijos institutas parengė Lietuvos Metrikos dešimtąjį ir vienuoliktąjį tomą. Juose skelbiami 1518-1522 metų dokumentai. Tikisi, jog abu leidiniai išeis dar šiais metais.

    Lietuvos Metrika vadinamas Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės kanceliarijoje susidaręs archyvas nuo XIV amžiaus pabaigos iki 1794 metų. Jis apima visus su Lietuvos valstybe susijusius raštus, kurie buvo leidžiami jos vardu. Tai didžiulis kultūrinio, teisinio, ekonominio gyvenimo dokumentų lobynas. Jį sudaro 664 knygos.

    Didžiausioji Metrikos dalis saugoma Maskvoje. Tiek prieš karą, tiek pastaruoju metu dėtos pastangos sugrąžinti ją į Lietuvą nedavė teigiamų rezultatų. Lietuvos valstybės istorijos archyve yra tiktai dokumentų kopijos mikrofilmuose

    1993 ir 1995 metais Istorijos institutas paskelbė Metrikos penktąjį bei aštuntąjį tomą, o pirmieji keturi išleisti Rusijoje dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Šeštąjį tomą, vadinamąjį Teismų knygą, prieš kelerius metus išleido Vilniaus universitetas.

    Visa Lietuvos Metrika galėtų sutilpti į maždaug 600 tomų. Jiems parengti ir išleisti reikėtų keliasdešimt metų. Tačiau Istorijos institutas pasiryžęs tęsti šį darbą. (Lietuvos aidas Nr. 207)

ATIDENGTAS PAMINKLINIS AKMUO PARTIZANUI

    Ukmergės miesto seniūnijos aikštėje, pavadintoje partizanų apygardos vado Juozo Krikštaponio vardu, atidengtas ir pašventintas paminklinis akmuo Juozui Krištaponiui.

    Paminklą atidengė Juozo Krikštaponio sesuo Veronika Juodienė, pašventino mons. Alfonsas Svarinskas. “Tauta, kuri neturi didvyrių, neturi ir ateities” — primindamas susirinkusiems partizanams J. Krikštaponio pasiaukojimą Tėvynei, atidavusiam gyvybę nelygioje kovoje, sakė mons. Alfonsas Svarinskas.

    Šventėje dalyvavo Juozo Krikštaponio bendražygis Bronius Juozapaitis, buvo pašventinta partizanų vėliava, partizanų ryšininkėms įteikti pažymėjimai, atminimo ženklai. Rajono meras Sigitas Čirba, pasakodamas, kaip atsirado ši aikštė ir paminklinis akmuo joje, sakė, jog patys žmonės ėjo į savivaldybę ir prašė įamžinti Juozo Krikštaponio atminimą.

    Akmenį nutašė akmentašys Stasys Veršilis, bareljefą sukūrė Mykolas Srioga, projekto architektas Virgis Prokapas.

    Juozas Krikštaponis - Lietuvos prezidento Antano Smetonos sesers Mortos sūnus, gimęs 1912 m., mokęsis Užugirio mokykloje, baigęs Kauno karo mokyklą, tapęs kapitoną 1944 m. susikūrus partizanų apygardai, J. Krikštaponis buvo jos vadas. 1945 m. sausio 17 d. jo vadovaujamą partizanų junginį apsupo NKVD. Nelygioje kovoje žuvo daug partizanų, su jais ir vadas Juozas Krikštaponis. Lig šiol nėra žinoma, kur užkastas vado kūnas, nes po mūšio NKVD išsivežė nukautą partizaną. (Lietuvos aidas Nr 197)

ŠVEDIJOS PARAMA LIETUVAI

    Švedijos vyriausybė suteikė Lietuvai 1 milijardo Švedijos kronų paramą, kuria Lietuvos vyriausybė ir nevyriausybinės institucijos galės naudotis trejus metus. Tai trečioji Švedijos paramos programa nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. (Dienovidis Nr. 46)

ANTAZAVĖS STRIBŲ TEISMAS

    Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje 74 metų Kirilas Kurakinas, 73 metų Jonas Šakalys (jis mirė dieną prieš posėdį), 73 metų Petras Bartaševičius ir 72 metų Juozas Šakalys kaltinami pagal 1992 m. balandžio 21 d. priimto įstatymo “Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą” 1 ir 2 str. (baudžiama laisvės atėmimu nuo 5 metų iki mirties bausmės). Teisiamieji kaltinami 1995 m. gegužės 17 d. Zarasų raj. Antazavės valsčiaus kaime sušaudę visą Gaidžių šeimą. Parengtinio tardymo metu Generalinės prokuratūros Specialių tyrimų skyriaus prokuroras G. Starkus nustatė, kad 1945 m. gegužės 17 d stribų būrio vado K Kurakino vadovaujama grupė sušaudė 56 metų Karoliną Gaidienę, 23 metų nėščią Veroniką Gaidienę ir 6 mėnesių Albiną Gaidytę. Vėliau padegė namą. Rūsyje nuo dūmų užduso nuo stribų besislapstantis Leopoldas Gaidys.

    Baudžiamojoje byloje, kurią sudaro trys tomai, yra keturi nukentėjusieji, 41 liudytojas. Byla bus toliau nagrinėjama. Teisiamieji prašė kuo skubiau bylą išnagrinėti. K Kurakinas po posėdžio grasino daugiau neatvyksiąs į teismą. (Dienovidis Nr. 45)

JUOZO URBŠIO ARCHYVAI LAUKIA TYRINĖTOJŲ

    Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje buvo surengta paroda, skirta Juozo Urbšio gimimo 100-osios metinėms. Parodoje buvo skaitomi J. Urbšio laiškai, demonstruojami reti vaizdo įrašai, dalyvavo ministro ir tremtinio artimieji.

    Ekspoziciją surengti padėjo J. Urbšio vyriausiojo brolio Antano duktė Vita Urbšytė. Pasakodama apie J. Urbšį, ji sakė, kad dėdę prisimena kaip nepaprastą žmogų, kuris nuolat rūpindavosi kitais, taip pat ir brolių vaikais, našlaičiais, patyrusiais tremtinio dalią. Mažametė Vida Urbšytė atsidūrė Jakutijoje, prie Laptevų jūros, ten prarado tėvus, o su dėde J. Urbšiu susirašinėti pradėjo tik 1954 metais. Dėdei sugrįžus į Lietuvą, labai artimai bendravo.

    “Kai prasidėjo Atgimimas, prie jo, kaip prie šventojo, visi plaukė, bent po 20 žmonių per dieną, nors jis jau buvo blogos sveikatos” — prisiminė V Urbšytė.

    V Urbšytė sakė, kad dėdės archyvai šiuo metu saugomi paskutiniame J. Urbšio bute Kaune, butą-muziejų prižiūri kita brolio duktė Marija. Archyvai dar laukia tyrinėtojų. Susipažįstant su jais, paaiškėja įdomių detalių. “Niekad dėdė nėra užsiminęs, kiek daug materialiai yra padėjęs Baliui Sruogai, savo klasės draugui” — sakė V Urbšytė, prisiminusi neseniai surastą įdomų laišką. Įsiminė V Urbšytei ir dėdės juodraščiuose surasti Ribentropo ir kitų diktatorių, karinių nusikaltėlių aprašyti paveikslai. Jie — apie tuos laikus, kai “po pokalbio pas Hiderį Ribentropas, nors ir senyvas žmogus, palydėjo svečią iš Lietuvos per visą kilimą iki durų”(Lietuvos aidas Nr. 219)