Spausdinti

CHIARA LUBICH

“Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man taip, kaip tu pasakei” (Lk 1,38).

    Tie Marijos žinomi žodžiai pasiekė mus per Šventraštį; o ši Evangelijos ištrauka kreipia mūsų dėmesį į to nepaprasto įvykio reikšmę. Tie gi žodžiai ir mus skatino pagal tą jų reikšmę gyventi. Marija tada dar gyveno pas savo tėvus Nazarete ir buvo jauna mergaitė, kai angelas jai apsireiškė ir paskelbė, kad ji bus Mesijo motina. Tada Marija angelui tarė: “Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man taip, kai tu pasakei”.

    Dievas, pasirinkęs Mariją, kad ji būtų Mesijo motina, davėjai vadovaujantį vaidmenį savo išganymo plane. Atsakydama Marija išreiškė besąlyginį pasitikėjimą Dievu, visiškai jam atsiduodama. Taip pat visu paprastumu ir pilna meilės ji prašė supratimo šviesos. Nes ji nebuvo kaip vergė aklai paklusdama, bet kaip duktė; tad ji ir elgėsi kaip Dievo, jos Tėvo duktė. Bet kai tik ji gavo supratimo šviesos, tuoj visa širdimi pasiryžo būti ištikima.

    “Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man taip, kaip tu pasakei”.

    Marija buvo tikra, kad Dievas yra Visagalis. Ir kai apsireiškęs angelas paskelbė jos paskyrimą, ji nuoširdžiai pareiškė visišką pasitikėjimą ir klusnumą.

    Dievas savo išganymo įsakymuose nuo pat pradžios ligi pabaigos visuomet reikalauja visiško paklusnumo. Išganymo istorija ir prasidėjo, Abraomui vykdant paklusnumą.

    O metui atėjus, ir Marija nuoširdžiai, su visišku pasitikėjimu ir paklusnumu priėmė Dievo planus. Taip pat ir Kristus atėjo į šį pasaulį, vykdydamas paklusnumą ir paklusdamas iš jo išėjo.

    “Štai aš Viešpaties tarnaitė...”

    Dievas kaip tik ir nori tokių žmonių, kurie, paklusdami su visišku nuolankumu, būtų pasiruošę jam tarnauti, vykdydami jo planus. Marija, nuoširdžiai įsitikinusi, buvo visiškai atsidavusi Dievo kūrybingam veikimui. Todėl ji tikrai atstovauja žmonijai, kurios ateitimi ir rūpinasi.

    Posakis “Viešpaties tarnaitė” yra ne vien tik nusižeminimo reiškimas. Tie Marijos žodžiai patys savaime išreiškia ir josios didingumą. O garbingais buvo laikomi ir didieji išganymo istorijos tarnai, kaip Abraomas, Mozė, Dovydas ir pranašai.

    “Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man taip, kaip tu pasakei”.

    Tie Marijos žodžiai sako mums, kaip privalome gyventi kaip krikščionys. Jie skatina mus vykdyti Dievo įsakymus, visiškai jam atsiduoti nuoširdžiai, nuolankiai ir laisvai, darant taip, kaip Marija darė.

    Marijos paskyrimas yra didingas ir įkvepiantis. Bet ji nėra vienintelė, kuri buvo pašaukta duoti gyvybę Kristui. Kiekvienas krikščionis, taip pat turi panašų paskyrimą, nors turi jį vykdyti skirtingu būdu. Mes taip pat turime leisti Kristui mumyse gyventi, tada galėsime kartu su šv. Pauliumi kartoti: “Aš gyvenu, tačiau ne aš, o gyvena manyje Kristus” (Gal 2,20).

    Bet kaip mes galėtume tai daryti? Priimdami Dievo žodį nuoširdžiai ir noriai, kaip Marija darė: žodį, kurį girdime skelbiant, ar skaitydami Šventraštį, ar Šventraščio sakinį, kaip šį, kurį gauname kiekvieną mėnesį su komentarais.

    Tad būkime atviri, nuoširdūs ir pasiruošę priimti tą žodį, nes žinome, jog tas žodis nėra kokio nors žmogaus, bet Dievo ir kad jame yra Kristus. Tad priimkime Kristų jo žodyje, trokšdami pagal jį gyventi kiekvieną momentą.

    Jei mes taip darysime, pasaulis vėl matys Kristų mumyse einantį modernių miestų gatvėmis - Kristų mumyse, apsirengusį kaip ir kiti, dirbantį įstaigose, mokyklose, visur tarp žmonių.

    Tada bus ir daugiau pasikeitimų, kai pasaulis matys Kristų, gyvenantį mumyse, veikiantį galinga jėga Evangelijoje, viską keičiantį, keičiantį žmones ir visuomenę, kuriantį geresnį pasaulį, labiau žmonišką ir vieningą.

    Tad drąsos! Mūsų laukia nuostabūs Dievo planai. Būkime gerai pasiruošę juos sutikti.

    Šio Gyvenimo žodžio komentarai yra verčiami į 90 kalbų ir dialektų; juos gauna daugiau kaip 14 milijonų žmonių visame pasaulyje. Taipgi juos skelbia spauda, radijas ir televizija.

Iš anglų kalbos išvertė Kostas Paulius