Viltautė Pocienė
□□□□□□□□□□
Jeigu šeima neturi kitų aukštesnių idealų, tuomet jos pagrindinis uždavinys - tarnauti gyvybei, įgyvendinant Kūrėjo palaiminimą: per gimdymą perduoti Dievo paveikslą iš žmogaus žmogui. Žmogaus gyvybė yra šventa, nes nuo pat pradžios jai reikalingas dieviškas kūrimo veiksmas. Pats faktas, kad gimsta žmogus, yra velykinis ženklas. Evangelistas Jonas sako, kad pats Jėzus prieš kančią ir mirtį apie tai kalba mokiniams, lygindamas savo mirties sukeltą nuliūdimą su gimdančios moters skausmais: “Gimdydama moteris būna prislėgta, kenčianti, nes atėjo jos valanda, bet, kūdikiui gimus, ji kančią užmiršta iš džiaugsmo, kad gimė pasauliui žmogus” (Jn 16, 21). Kristaus mirties valanda prilyginama gimdančios moters apmirimui skausmuose, o naujo žmogaus gimimas atitinka Viešpaties prisikėlimą - pergalę prieš mirtį, nes kūdikis gimsta gyvenimo pilnatvei, esančiai pačiame Dieve. Jėzus sako: “Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimo, kad apsčiai jo turėtų”. Jis kalba apie naują ir amžiną gyvenimą, kurį sukuria komunija su Tėvu.
Meilės simbolika yra Amūro paleistos strėlės į širdį. Amūras vaizduojamas kaip putlus kūdikėlis, kuris primena meilės tikslą. Kristaus įsakymu vaikas pastatytas pačiame Dievo karalystės centre: “Leiskite mažutėliams ateiti pas mane ir netrukdykite, nes tokių yra Dievo karalystė”.
Kuomet vyriškumą ir moteriškumą suprantame kaip Kristaus ir Bažnyčios meilę iki galo, tai ir žmogiškame seksualume atsiskleidžia asmens turtingumas, kurio visa vertė išaiškėja šeimoje. Žmogaus pašaukimas meilei realizuojasi per vidinę vienybę, per jo egzistavimą pagal Dievo paveikslą santuokos arba skaistybės būdu. Todėl lytiškumas, vyro ir moters atsidavimas vienas kitam, būdingais ir išskirtiniais santuokiniais aktais anaiptol nėra tik biologinis reiškinys, o žmogaus asmenybės esmė, nes tai neatskiriama dalis meilės, kuri vyrą ir moterį jungia iki mirties. Vaisingumas, atvirumas gyvybei yra santuokinės meilės ženklas ir vaisius -gyvas liudijimas visiško sutuoktinių atsidavimo vienas kitam.
Kontracepcija užblokuoja žmogaus galimybę pradėti gyvybę. Kūnas suvokiamas atskirai nuo sielos, kaip tam tikras mechanizmas. Toks susidvejinimas neleidžia teisingai suvokti save. Sterilizacija pakeičia ne tik žmogaus kūną, bet ir veikia dvasią. Sąmonės lygmeny viskas lyg tvarkoj. Žmogus nenori turėti vaikų ir pasidaro nevaisingu. Tačiau pasąmonės lygmeny iškyla problemos, dėl kurių atsiranda depresija, nepilnavertiškumo jausmas. Prarasta atsakomybė už lytinį gyvenimą sumenkina žmogų jo paties akyse.
Užblokuodama vaisingumą, kontracepcija nutolina sutuoktinius vieną nuo kito. Intymi sueitis turi tam tikrą tvarką. Žydai ortodoksai, kurie ypač aukštino vaisingumą, draudė santykius iki dvyliktos ciklo dienos, palikdami juos vaisingoms dienoms. Esmė yra ta, kad reikalingos pertraukos jausmams atsinaujinti, aistroms išsivėdinti. Intymių ryšių normų nesilaikymas, į ką stumia kontraceptinės priemonės, sukasdienina vedybinį gyvenimą, kelia nuobodulį. Prarandamas pilnatvės jausmas, į intymią dviejų žmonių gyvenimo sritį įsimaišo kontraceptinė tabletė. Pražeidžiamas santuokos sakralumas, ji jau neatspindi Kristaus ir Bažnyčios santykių, prarandama Dievo malonė. Šeimos, kurios anksčiau naudojo kontraceptines priemones ir perėjo prie natūralaus šeimos planavimo, niekada nenori grįžti atgal.
Erotika — aistros sudievinimas, tai yra savotiška stabmeldystė. Žmonės, kurie visą gyvenimą seksą laiko aukščiausia vertybe, apgaudinėja save, įsivaizduodami, kad vis jauni, nors su amžiumi jėgos silpsta ir vis mažiau teikia malonumo. Griebiamasi įvairių vaistų, grimztama į nusivylimą. Tokioj situacijoj padėtų dviejų savaičių susilaikymas. Susitikimas po pertraukos būna džiaugsmingesnis ir prasmingesnis. Naudodami kontracepciją, žmonės daugiau orientuojasi į seksą, mažiau į jausmų pasaulį. Kontracepcija tam ir skirta, kad įvykdytų seksualinę revoliuciją, atskleistų visus kūniškus malonumus. Jeigu šie malonumai yra vienintelis ir galutinis santykių tikslas, tai skatina egocentrizmą, galvojimą apie save. Toks partneris užsidaro kitam žmogui ir visame šeimyniniame gyvenime. Jei einame sekso kryptimi, apsiribojama savo poreikių patenkinimu. Asmenybė primityvėja, darosi infantiliška. Auginamas egocentriškas geidulingumas. Šventajame Rašte Tobijo knygoje pasakojama, kaip jaunosios kambary pirmąją naktį po vestuvių mirė septyni jaunikiai, nes buvo piktosios dvasios užmušti. Angelas paaiškino aštuntajam jaunikiui: “Tai tie, kurie eina moterystėn taip, kad atstumia nuo savęs ir nuo savo minčių Dievą ir pasiduoda savo geiduliui taip, kaip arklys ir asilėnas, kurie neturi proto; ant jų piktoji dvasia turi valdžią”. Aštuntasis jaunikis išvaro iš namų demoną ir meldžiasi kartu su nuotaka. Tobijas sako: “Viešpatie, ne dėl paleistuvavimo imu savo seserį moterystėn, bet vien dėl meilės palikuonims, per kuriuos tebūna pašlovintas tavo vardas per amžių amžius”.
Jis nemiršta, ir jiedu laimingai gyvena. Seksualumas su meile yra kurianti jėga; tarnavimas gyvybei pakelia dvasinį šeimos vaisingumą, nes tai gili vidinė meilė, kaip pasiaukojimas kitam. Kuomet viskas pasilieka gašlumo lygyje, piktoji dvasia susieja tai su mirtimi. Seksualiniai nusikaltimai yra gyvuliško sekso sukelta degradacija.
Intymaus ryšio metu turi būti savęs atidavimas be jokių apribojimų. Kontraceptinės priemonės neleidžia šito padaryti. Asmuo pasilieka sau vaisingumą, suskaldo savo asmenybę. Kūnų atsidavimas yra veidmainiškas, jei jis nereiškia viso asmens atsidavimo jo laikinoje egzistencijoje. Jei žmogus tikisi ko nors sau arba pasilieka galimybę pakeisti sprendimą ateityje, jis jau neatsiduoda visiškai. Jonas Paulius II sako: “Kai sutuoktiniai, naudodamiesi kontraceptinėmis priemonėmis, paneigia Dievo Kūrėjo moters ir vyro prigimčiai bei jų susijungimui suteiktą prasmę, jie užima Dievo planų teisėjo poziciją ir pažemina žmogaus lytiškumą bei manipuliuoja juo, kartu ir savo bei sutuoktinio asmeniu, paniekindami visiško atsidavimo vertingumą. Paniekinamas atsivėrimas gyvybei, ir darosi netikra santuokinė meilė”.
Pradžioje nesigilinant galima to ir nejausti, bet pamažu gilėja plyšys tarp sutuoktinių, o priežasčių ieškoma kitur. Negausiose šeimose atsiranda daug dvasinės tuštumos. Statistika rodo, kad skyrybos retesnės ten, kur buvo labiau priimama gyvybė ir augo daugiau vaikų.
Kontraceptinės priemonės tarsi duoda daug patogumų, tačiau kai kurios, kaip cheminiai preparatai, tiesiogiai kenkia moters sveikatai. Vyrai tai turi žinoti. Jų susilaikymas išsprendžia šias problemas. Tai savo lytinės energijos apvaldymas, vyriškumo požymis. Tikrai moteriška moteris šios problemos ne tik nejaučiau, bet reikalauja pagarbos, branginasi ir tampa brangesnė. Didelis nuolaidumas nepadaro žmonos įspūdingesne, o priešingai: tai, kas visada prieinama, tampa buitine detale ir greičiau priveda prie neištikimybės.
Paulius VI savo enciklikoje Humanae vitae rašė: “Nėra jokios abejonės, kad protingam ir laisvam vadovavimui potraukiams reikalinga askezė, kad sutuoktinių gyvenimui būdingi meilės ženklai atitiktų etikos reikalavimus, o tai įmanoma periodiško susivaldymo metu. Ir tas susivaldymas, kuriuo pasireiškia santuokinė skaistybė, ne tik nekenkia santuokinei meilei, bet suteikia jai naujų žmogiškų vertybių. Tas susivaldymas reikalauja nuolatinių pastangų, kurių teigiamas poveikis ugdo sutuoktinių asmenybes, praturtina jas dvasinėmis vertybėmis. Tas susivaldymas suteikia šeimos gyvenimui harmoniją bei ramybę ir padeda nugalėti kitus sunkumus: rūpintis sutuoktiniu ir gerbti jį, padeda sutuoktiniams atsikratyti egoizmo, kuris nesuderinamas su tikrąja meile, bei stiprina atsakomybės jausmą. Pagaliau susivaldymas padeda tėvams geriau ir veiksmingiau auklėti palikuonis”.
Gyvuoja neteisingas mitas, kad susilaikymas nesveika, tačiau medicina nežino ligų, kurios kiltų dėl šios būsenos. Skaistybėje gyvenančių žmonių gyvenimo analizė patvirtina šį faktą. Jie neserga jokiais specifiniais tik jiems būdingais susirgimais.
Vyrai žino, kad ne kiekviena erekcija reikalinga lytinės iškrovos. Nė kiek nekenkia sveikatai rytinės erekcijos kaip fiziologinis reiškinys, kurios eina su jausmų ramybe, neverčia žmogaus tenkinti seksualinio poreikio. Toks žmogus laisvas ir sveikas fiziškai ir dvasiškai, jis neturi sąmonėje seksualinio pobūdžio vaizdinių. Lytines energijos kaupimas, kaip ir valgymas, stiprina jo jėgas.
Silpnam žmogui sunku susilaikyti, nes sukyla nenuslopinti geismai. Įtampa, sukelta stipriai jaučiamo nepatenkinto poreikio, gali kenkti sveikatai. Ji kartais tampa neurozių priežastimi. Sekso filmų žiūrėjimas sujudina geidulingumą, ir valdytis yra sunkiau. Todėl svarbu kontroliuoti savo vaizduotę, neapkrauti jos taip, kad lytinė energija imtų valdyti patį žmogų.
Kai žmogus ima apvaldyti save lytinėje srityje, jis bręsta ir kaip asmenybė. Didėja sugebėjimas atsisakyti ir kitų savo poreikių dėl kito žmogaus. Toks žmogus kantresnis, pakantesnis kitam, apvaldo savo emocijas, kurios labai greitai pasireiškia ir gali būti susituoktinių nesantaikos priežastis. Pyktis dėl neišvirtų pietų ir kitų smulkmenų tada sukelia konfliktus. Karštas emocingas reagavimas, nesugebėjimas susilaikyti labiau būdingas tam, kuris neapvaldė savęs ir neišmoko atsisakyti lytinės iškrovos.
Susilaikymo periodai, vyro ramybės dvasia brandina jo asmenybę, gerina tarpusavio santykius, stiprina jausmus kaip poilsio rezultatą. Kiekvieną tokio gyvenimo mėnesį žmogus pakartoja sužadėtuvių laikotarpį, vedybų laukimą, kuomet stiprėja jausmai, trokštama vienas kito, bet iš pagarbos vengiama, nes planuojama šeima. Tai nėra lengva, bet žavinga. Švelnumas ir rūpestis vienas kitu, žinant, kas uždrausta, ir gerbiant tą draudimą, stiprina šeimos susitarimą ir atvirumą Dievui. Skatinamas neseksualinis švelnumas, aukštesnė meilė, mokomasi aukotis. Tai praturtina šeimą glamonėmis, kuriomis nesiekiama tenkinti savo poreikių, prisilietimais, kurie neerotizuojami, glostymais, kurie nuima skausmą. Tas paėmimas artimui už rankos, ta meilė, laikas nuo laiko išvaduota iš žmogiškų silpnybių, pakylėta į vienintelį aukštesnį dvasinį ryšį, turi dieviškumo atspalvį. Žmonės darosi geresni, švelnesni. Tai Dangaus karalystės apraiškos, prarasto rojaus prakartėlė, Dievo malonės žiedai. Tokiai meilei įkvėpimo pagautas apaštalas Paulius taiko savo himno žodžius: “Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria” (1 Kor 13, 4-7).
Kontracepcija naikina šį laikotarpį, žadėdama paversti žmogaus gyvenimą amžinu medaus mėnesiu, stumia jį į dvasinę mirtįs.