Spausdinti

PRIKELK RŪPINTOJĖLIŲ ŽEMĘ

Mes einame taku ūkanotu, slidžiu,
įstatymus Dievo pamynę,
O Kristau Karaliau - ramybe širdžių, —
sugrįžki į mūsų Tėvynę!

Matai mūs aklumą, dejones girdi —
Tau, Dieve, mūs klystančių gaila.
Paniekinta skaudžiai Tavoji Širdis
neliauja liepsnojusi meile.

O Dieve gerasis, sugrįžk ir pažvelk —
mes esame klaidoj paskandinti —
iš nuodėmių klano mūs širdis prikelk:
leisk amžiną Tiesą pažinti.

Prikėlei jaunuolį iš miego mirties —
Najimo našlės pagailėjai,
prikelki mūs šalį iš siaubo nakties,
nes Lietuvą visad mylėjai.

SUGRĮŽK, VIEŠPATIE

Sugrįžk, Viešpatie,
šalikelių smūtkeliais, kryžiais!
Sugrįžk, Viešpatie,
duobėtais mūs tėviškės keliais!
Iš naujo mus atpirki pasiryžęs
Sugrįžk, Viešpatie,
širdžių griuvėsiais nebyliais ...

Užgeso židiniai -
atneški meilės kibirkštėlę:
tegu vėl skaisčiai -
galingai suliepsnos!
Ir eisim, vėliavą Tiesos
aukštai iškėlę;
aplenksim vilkduobes,
ir klystkelius... klanus.

Sugrįžk, Viešpatie, —
skaidriau sruvens upeliai!
Sugrįžk, Viešpatie, —
gražiau skambės giesmė!
Sugrįžk -
nušviesk miglotą mūsų kelią —
duok atsigerti mums
iš Amžinos versmės!

Sugrįžk, Viešpatie,
miškais, gėlėtom pievom!
Sugrįžk miestais,
laimink šaltinius vėsius!
Sugrįžk į mūsų Lietuvą,
o didis Dieve!
Atleisk!
Priimk!
Palaimink mus visus! Visus!

Teofilija Žemaitytė