Spausdinti

CHIARA LUBICH

“Atsiverskite ir tikėkite Evangelija” (Mk 1, 15).

    Evangelijoje, parašytoje pagal Morkų, parašyta, kad Jėzus pradėjo skelbti savo išganymo misiją, šiais žodžiais: “Dievo karalystės vykdymas jau prasidėjo. Atsiverskite ir tikėkite Evangelija”.

     Jėzus ateidamas pradėjo naują erą, erą malonės ir išganymo. Tie pirmieji jo žodžiai kviečia mus priimti tą nepaprastą žinią, Dievo Karalystės tikrovės vykdymą, kurį jis skelbia visiems žmonėms ir kiekvienam asmeniui.

     Jis tuojau nurodo ir būdą: darykite atgailą ir tikėkite Evangelija, tai reiškia, kad turime iš esmės keisti savo gyvenimą ir priimti Dievo žodį, kurį jis per Jėzų siunčia mums, taip pat ir visų laikų žmonėms. Atgaila ir tikėjimas turi būti vykdomi kartu: jie negali būti atskirti; juo labiau, kai jų šaltinis yra gyvasis žodis - Jėzus. Jis ir šiandien kartoja žmonėms tuos pačius žodžius: “Atsiverskite ir tikėkite Evangelija”.

     Priimtas ir vykdomas Dievo žodis duoda gilesnį supratimą, ką reiškia atgailos darymas ir tikėjimas Evangelija. O tai inspiruoja europiečius, azijiečius, australiečius, amerikiečius ir afrikiečius vykdyti tą Jėzaus norą visose aplinkybėse pavieniui ir visuomenėje.

     Kaip Evangelija gali daryti tokį nuostabų atsivertimo stebuklą? Toji paslaptis — tai Jėzaus žodžiai. Jie nėra tik paprasti raginimai, patarimai, nurodymai, įsakymai. Jėzus pats reiškiasi savo žodžiuose mums. Jo žodžiai - tai jis Pats.

     Todėl mes galime sutikti Jėzų jo žodyje. O priimdami į mūsų širdį, tame žodyje, kaip jis ir nori, kad darytumėm, tai reiškia, kad būtumėm pasiruošę gyventi su juo kartu, tada mes gyvensime jame ir jis mumyse, o mes galėsime vykdyti jo nurodymus. Tada mes galėsime ir turėsime paklusti tam Jėzaus raginimui ir reikalavimui.

     Kai kurie žmonės gal manys, kad šie Evangelijos žodžiai labai išaukštinti, sunkiai suprantami, nutolę nuo jų gyvenimo tikrovės ir galvojimo; jie gali būti gundomi juos atmesti ar trukdomi priimti. Jie gali suabejoti savo pajėgumu tuos supratimo sunkumus įveikti. O iš tikrųjų, jei jie pasistengtų gyventi konkrečiai nors pagal vieną Evangelijos žodį, gautų nuostabią šviesą ir galią suprasti. Kadangi kiekvienas Evangelijos žodis savaime kalba apie Dievo buvimą, jo supratimas daro mus laisvus, tobulina, keičia, paguodžia, duoda džiaugsmą ir išmintį.

     Kaip dažnai per dieną šie žodžiai gali mums šviesti! Kiekvieną kartą, kai mes priešinamės savo ir kitų silpnybėms, kiekvieną kartą, kai mums atrodo, jog neįmanoma sekti Jėzumi, ar net beprasmiška, kiekvieną kartą, kai problemos grasina mus nugalėti, tiesos žodžiai gali duoti mums “sparnus”; jie gali būti kaip kvėpavimas grynu oru, kaip raginimas vėl pradėti iš naujo.

     Ryžtingas mūsų gyvenimo eigos pakeitimas gali padėti mums kontroliuoti egoizmą ir atverti širdį Dievui. Tada galėsime pradėti naują ir tikrąjį gyvenimą.

     Dar daugiau, jei mes dalinsimės tuo patyrimu su draugais, kurie stengiasi gyventi pagal Evangeliją, tada mūsų gyvenimo pavyzdys darys įtaką krikščionių bendruomenei, kuri tada stengsis pagal Dievo žodį gyventi ir tobulėti.

     O Dievo žodis, kai pagal jį gyvename ir savo patyrimais dalinamės su kitais, veikia kaip stebuklas: jis ugdo vieningą bendruomenę, kuri tada pavirsta raugu ir druska visai visuomenei, liudydama Kristų kiekvienoje žemės rutulio vietovėje.