Spausdinti

Paruošė Marija A. Jurkutė

ATSIMINIMAI APIE GARSIUS GAMTININKUS

     Lietuvos knygynai sėkmingai prekiauja atsiminimais apie garsius Lietuvos gamtininkus E. Šimkūnaitę ir Č. Kudabą.

     Ar visiems reikėtų žinoti retųjų augalų vietas? Į šį klausimą habilituota gamtos mokslų daktarė E. Šimkūnaitė yra atsakiusi taip: “Miškininkams reikia pasakyti, bet plačiajai liaudžiai - niekaip. Keletas asilų - visi jaunystėj buvom asilai - parašėm, kad tokioj ir tokioj vietoj rastas retas augalas. Nei to reto augalo, nei aplink jį augusių augalų neliko nė pėdsako. Miškininkai turėtų žinoti retų augalų augavietes, bet kitiems reikėtų būti skūpiems kaip suvalkiečiams ir nerodyti visiems prašaliečiams. Visada atsiras arba labai protingų, arba durnų, kurie išgabens”.

     Šis ir daug kitų pernai mirusios E. Šimkūnaitės pamokymų surašyti “Žiniuonės kalendoriuje”, kurį parengė ir išleido jos kraštiečiai ir gerbėjai. Leidinio sudarytojas, Utenos rajono laikraščio redaktorius D. Čepukas sakė, jog kalendoriaus forma pasirinkta neatsitiktinai: norėta, kad žmonės galėtų kasdien pasiskaityti žiniuonės patarimų. Pateikiama atsiminimų apie ją.

     “Profesorius Česlovas Kudaba” - trečioji atsiminimų apie geografą, Nepriklausomybės akto atkūrimo signatarą Č. Kudabą knyga, kurią parašė beveik 50 žmonių, o išleidimą finansavo dar daugiau žmonių, tarp jų netgi moksleiviai.

     Pagal knygos sudarytojo Č. Kudabos bendražygio, Vilniaus pedagoginio Universiteto docento geografo R. Krupicko, visi šio leidinio autoriai mielai sutiko ne tik pateikti atsiminimų, tačiau ir atsisakė honoraro, kad knyga būtų pigesnė ir prieinama kiekvienam skaitytojui.

     Ją išleidusi “Minties” leidykla buvo pasirinkta neatsitiktinai - profesorius ją mėgo, ji išleido apie dešimt jo knygų. (Lietuvos rytas Nr. 296)

PREZIDENTAS MOKĖSI GERAI

     Kauno dienraštis “Laikinoji sostinė” pasekė prezidento A. Brazausko studentiško gyvenimo pėdsakais:

     “Nepraėjus nė pusmečiui, studentas A. Brazauskas rašė pasiaiškinimą fakulteto dekanui, kad iš jo portfelio kartu su knygomis ir kitais daiktais pavogta įskaitų knygelė. Kas tas nenaudėlis, liko nenustatyta. Išduotoje naujoje knygelėje vien geri ir labai geri pažymiai. Nuo trečiojo kurso įrašai tik “Labai gerai”.

     Per visą studijų laiką būta ir prastesnių pažymių. Tai du trejetai iš aukštosios matematikos. Taip A. Brazausko šios disciplinos žinias įvertino docentas Ignas Saudargas. Po daugelio metų gyvenimo keliai A. Brazauską, jau Lietuvos prezidentą, suvedė ir dabar sieja su buvusiu “kirvio” sūnumi, užsiemio reikalų ministru Algirdu Saudargu”.

KNYGOS TURI SAVO LIKIMUS

     Savaitraštyje “Literatūra ir menas” profesorius L. Vladimirovas prisimena, kaip pirmosios lietuviškos knygos originalas iš Odesos pateko į Lietuvą:

     “Buvau ten derėtis. Klausimas buvo neišspręstas. Jie sutiko tik mainytis. Iš vienos valstybės išgauti knygą - seną, retą, unikalią - buvo sunku. Pavyzdžiui, estai turi lietuviškų knygų.

     Aš buvau rašęs ir siūlęs, kad mes mainais atiduotumėm porą estiškų už mums rūpimas lietuviškas, bet jie atsakė: yra tokia nuostata, kad iš bibliotekos, ypač kas jon pateko iš kokio profesoriaus kolekcijos, - šiukštu... Taip pat ir ukrainiečiai. Tokia nuostata. Na ir ką? Mainais? Gerai. Jie prašo mūsų pasiūlymo. Mažvydo knygutė yra tokia mažytė. Mes turėjome dubletą - didžiulį gražų jūrų atlasą. Ir Odesa uostamiestis...

     Jie pasakė, kad tai, žinoma, gerai, bet jiems reikalinga kokia nors sena rusiška arba ukrainietiška knyga. Lvovo leidinys, pavyzdžiui. Mes pasiūlėm jiems Lietuvos Statutą, kuris kiek laiko galiojo ir Ukrainoj. Irgi turėjom dubletą - tokį apiplyšusį ir atidavėm. Mes, žinoma, porą jų dar turim. Taigi aš pasiūliau tas dvi knygas”.