Spausdinti

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS SJ

Kai kurių linksnių netaisyklinga vartosena

     Vardininkas nevartotinas neapibrėžtam daiktų kiekiui ar daikto daliai reikšti. Dažniausiai toks vardininkas būna susijęs su veiksmažodžiais: būti, pasitaikyti, atsirasti, atsitikti, įvykti, pasiekti, daugėti, mažėti, rasti ir pan. Pvz.: Tokios problemos (= Tokių problemų) būna ir kitose šeimose. Mūsų laikais tokios nelaimės (= tokių nelaimių) atsitinka vis dainiau. Esant tokiam nepastoviam orui, padaugėjo įvairios epidemijos (= įvairių epidemijų). Besižvalgydamas po knygynus, suradau labai įdomias knygas (= įdomių knygų).

     Taip pat geriau vartoti ne vardininką, bet kilmininką įvairiems pavadinimams reikšti, pvz.: Sporto klubas “Gintaras” (= “Gintaro” sporto klubas). Spaudos bendrovė “Dirva" (= “Dirvos” spaudos bendrovė). Žurnalas “Laiškai lietuviams” (= “Laiškų lietuviams” žurnalas).

     Galima vartoti vardininką arba galininką laiko tarpui arba kartojimui reikšti: Ketveri metai (Ketvirtus metus) jis čia gyvena. Jis pradėjo mane lankyti kas vakaras (kas vakarą).

     Taip pat galima vartoti vardininką arba galininką beasmeniuose sakiniuose bendraties veiksmo objektui reikšti: Pienas (Pieną) gerti sveika. Reikia darbas (darbą) dirbti.

Kilmininkasnevartotinas: 1. kai kalbama apie asmenį, kuriam kas daroma ar atsitinka: Mašina nupjovė jo (=jam) pirštą. Paspausk jo (= jam) ranką. Motina paglostė vaiko (=vaikui) galvą.

     2. su galininkiniais veiksmažodžiais, kai kalbama apie abstrakčius daiktavardžius, turinčius pažyminių: Jo paskaita sukėlė didelio susidomėjimo (= didelį susidomėjimą). Maistas daro didelės įtakos (= didelę įtaką) žmogaus sveikatai. Jo elgesys visiems padarė gero įspūdžio (= gerą įspūdį). Reiškiu nuoširdžios užuojautos (= nuoširdžią užuojautą).

     3. mėnesio dienai žymėti: Šiandien yra penkto liepos (= liepos penktoji, liepos penkta). Kelinto (= Kelinta) šiandien? Šiandien yra dvidešimt penkto (= dvidešimt penkta).

     Kai kalbama apie visumą, iš kurios kas nors išskiriama, galima vartoti arba kilmininką, arba prielinksnį iš su kilmininku: Tai yra vienas geriausių (vienas iš geriausių) autoriaus veikalų. Tai yra vienas pavyzdingiausių (vienas iš pavyzdingiausių) mokinių. Močiute mano, širdele mano, katrą man duosi šitų margų skrynelių (iš šitų margų skrynelių)?

Naudininkas dažnai yra netaisyklingai vartojamas. Nurodysime keletą atvejų, kur naudininkas nėra vartotinas:

     1.    su veiksmažodžiais atitikti, būti panašiam, pasitikėti, piktintis (pareikšti pasipiktinimą), prisitaikyti, tikėti. Pvz.: Nuorašas atitinka originalui (= originalą). Vaikas yra panašus savo tėvui (= į savo tėvą). Aš pasitikiu jo sąžiningumui (= sąžiningumu). Daugelis pareiškė pasipiktinimą jo elgesiui (= elgesiu). Atvažiavęs į svetimą kraštą, turi prisitaikyti pasikeitusioms gyvenimo sąlygoms (= prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų). Tikėk man (= manimi), kad iš tikrųjų taip buvo.

     2.    po slinkties veiksmažodžių tikslui reikšti: Tuoj važiuosime į Floridą atostogoms (= atostogų). Šeimininkė visus kvietė pietums (= pietų). Jau visi renkasi posėdžiui (= posėdžio, į posėdį, posėdžiauti). Jis ten nuvyko praktikos įsigijimui (= įsigyti praktikos). Atvyksiu oficialiam vizitui (= oficialaus vizito).

     3.    su neigiama bendratimi: Išėjusiems negrįžti (= Išėjusieji negrįš). Vaikui tokio darbo neįveikti (= Vaikas tokio darbo neįveiks). Jam bausmės neišvengti (= Jis bausmės neišvengs).

     4.    ten, kur užtenka bendraties, nevartotinas veiksmažodinio daiktavardžio tikslo naudininkas: Namas visai netinkamas gyvenimui (= gyventi). Priimami taisymui (= taisyti) visokių rūšių laikrodžiai. Duok vandens kojų nusiplovimui (= kojons nusiplauti).

     5.    naudininkas su bendratimi nevartotinas tikslui reikšti su abstrakčiais priemonės nereiškiančiais žodžiais (po kurių negalima įterpti “skirtas”, “tinkamas”, “kuris galėtų”): Jis neturėjo leidimo šautuvui laikyti (= laikyti šautuvo). Davė įsakymą tiltui statyti (= stalyti tiltą). Jau vykdo nutarimą miškui kirsti (= mišką kirsti).

     Šiuose sakiniuose po žodžio “leidimo” negalima įterpti “skirto”, “tinkamo”, “kuris galėtų”; po žodžių “įsakymą”, “nutarimą” negalima įterpti “skirtą”, “tinkamą”, “kuris galėtų”.

     Naudininkas nelabai tinka nusakyti ir tam tikram pradžios, dabarties pabaigos laiko momentui: Programos pradžiai (= Pradėdami programą), duosime klasikinės muzikos. Šiam momentui (= Dabar, šiuo metu) pateiksime įvairių žinių ir pranešimų. Pabaigai (= Baigdami) pranešime ateinančios dienos programą.